Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-09-12 nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2018-06-24 epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2018-06-27 epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmė subendrinta visiškai sudedant ir areštą kaičiant laisvės atėmimu su 2018-07-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pridedant 2 mėnesius laisvės atėmimo, ir su 2018-07-17 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pridedant 2 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2018-09-12, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpiai nuo 2018-04-25 iki 2018-04-27 (2 paros) ir nuo 2018-06-27 iki 2018-06-29 (2 paros) ir pagal 2018-07-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad jis 2018-06-24, laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, ištraukęs pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į patalpą, tai yra Z. K. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą turtą, Z. K. priklausantį telefoną „NOKIA“ 15 Eur vertės ir telefono įkroviklį 10 Eur vertės, bendrai pavogė Z. K. priklausantį 25 Eur vertės turtą.

Be to, J. T. nuteistas už tai, kad jis 2018-06-27, laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, ištraukęs pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į patalpą, tai yra Z. K. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą turtą, Z. K. priklausančius daiktus: 1 vienetą rūkytos dešros 7 Eur vertės, pusę kepalo duonos 1 Eur vertės, 1 pakelį margarino „(duomenys neskelbtini)“ 2 Eur vertės ir virtuvinį peilį 5 Eur vertės, bendrai pavogė Z. K. priklausantį 15 Eur vertės turtą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo J. T. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis J. T. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti nuteistajam mažesnę bausmę arba taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo J. T. gynėjo apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-09-12 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. T. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo J. T. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, J. T. kaltė padarius nusikalstamas veikas, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija, nesutinkama tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. T. paskirta bausme, teigiama, kad ji yra per griežta ir prašoma paskirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę arba J. T. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. T. už jo padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam J. T. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-09-12 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam J. T. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – J. T. padarė dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistojo J. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nuteistojo J. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į J. T. asmenybę – teistas, teisiamas 11-tą kartą, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, 2018-04-25 paleistas iš įkalinimo įstaigos jau tą pačią dieną bei 2018-06-01 padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias jo atžvilgiu yra priimti du baudžiamieji įsakymai, paskirtos arešto bausmės, per du mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos J. T. padarė 4 nusikaltimus, jis nėra kritiškas savo elgesiui ir nenori keisti savo gyvenimo būdo, dirba. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai J. T. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad byloje esantys J. T. asmenybę charakterizuojantys duomenys (teistas, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka) patvirtina neigiamą J. T. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. T. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad J. T. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės (laisvės atėmimas 1 metams ir laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams) yra mažesnės už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Taip pat, kaip jau minėta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. T. paskirta subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams) buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. T. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo 2018-07-11 baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo 2018-07-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis subendrinta bausmė (1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti J. T. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. T. gynėjo nurodytos aplinkybės – tai, kad J. T. yra jauno amžiaus, dirba, maisto produktus pagrobė, neturėdamas ką valgyti, pasižada tinkamai elgtis ir vykdyti teismo skirtus įpareigojimus – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. J. T., būdamas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Apeliaciniu skundu nuteistojo J. T. gynėjas advokatas prašo taikyti J. T. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

J. T. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už dvi tyčines apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. T. jau anksčiau yra teistas už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės (areštas), taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai J. T. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus J. T. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. T. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-09-12 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo J. T. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą atmesti.