Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2019 m. spalio 8 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo ir nesilaikydamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 (nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. kovo 1 d.), neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW P99-A“ Nr. 7-000586, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris priskiriamas prie „C“ kategorijos šaunamųjų ginklų, bei pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį šovinį „WADIE 9 mm P. A. PV“, skirtą šaudyti iš 9 mm kalibro dujinių pistoletų, kurie yra priskiriami prie „C“ kategorijos ginklų. Šiais savo veiksmais V. G. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis ir įvykdė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino teigdamas, kad jo nuomojame bute surastas ginklas jam nepriklauso. Nurodė, kad pakankamai ilgą laiko tarpą nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini). Buto savininkas M. K.. Nagrinėjamo įvykio metu jis gyveno šiame bute. 2019 m. spalio 7 d. įtarus, kad jis galimai vykdo draudiminius sukčiavimus jis buvo sulaikytas ir patalpintas į Vilniaus areštinę. 2019 m. spalio 8 d. ryte, kartu su dviem jį lydinčiais pareigūnais, tikslu atlikti jo gyvenamojoje vietoje kratą, buvo konvojuotas iš areštinės ir nuvežtas į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sužinojęs, kokiu tikslu bus vykstama į jo gyvenamąją vietą, reikalavo, kad kratos metu dalyvautų ir jo nurodytas gynėjas, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareigūnai jam pasiūlė pačiam paskambinti gynėjui ir apie tai pranešti. Jis neturėjo tokios galimybės, nes telefonas iš jo buvo paimtas. Nuvykus į jo nuomojamą butą, vienu metu jis nuėjo į tualetą, nes reikėjo išvalyti su juo bute gyvenančio katino tualetą. Tuo pačiu metu ir pats atliko gamtinius reikalus. Jam sugrįžus iš tualeto vienas iš pareigūnų parodė juodą dėžutę ir paklausė, kas čia. Jis atsakė, kad nežino. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad kratos metu jis nesakė pareigūnams, kad rastas ginklas jo ir šiam ginklui jis neturi leidimo. Sugrįžęs iš tualeto matė, kad pareigūnas rankoje laiko ginklą. Kratos protokolą pasirašė ir pastabų nenurodė, nes buvo skubinamas kuo greičiau jį pasirašyti ir išsamiai protokolo neperskaitė. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai nedavė parodymų, nes turėjo tokią teisę kaip įtariamasis. Nagrinėjamo įvykio metu jo nuomojame bute nuolatos gyveno vienas. Savaitgaliais lankydavosi jo draugė ar draugai, kurių priežiūrai palikdavo savo katiną, jei kur išvykdavo. Buto lankytojų konkrečių pavardžių nurodyti negali.

2019 m. spalio 7 d. V. G. pareiškus įtarimus pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 d., 300 straipsnio 1 dalį, jis atsisakė duoti paaiškinimus (t.2 b.l. 100).

2021 m. gegužės 27 d. V. G. pareiškus įtarimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, jis atsisakė duoti paaiškinimus ir neišsakė savo pozicijos dėl kaltės (t.2 b.l. 107).

2021 m. birželio 22 d. V. G. pareiškus įtarimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, įtariamasis pareiškė, kad įtarimo esmė jam aiški. Jis pasinaudoja įtariamojo teise ir neišsakys šiai dienai savo pozicijos dėl kaltės bei parodymų neduos (t. 2 b.l. 100-116).

Apklaustas teisme (per Zoom platformą) liudytojas M. K. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas nurodė, kad apie 5 metus nuomoja V. G. jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartį jie sudaro vienerių metų laikotarpiui ir jos pratęsimui, paprastai tai būna vieną kartą metuose, jis susitinka su buto nuomininku V. G.. Tuo pačiu metu apžiūri ir nuomojamą butą. Nuompinigius už buto nuomą V. G. jam perveda į banko sąskaitą. Apie tai, kad jo nuomojame bute buvo rastas dujinis pistoletas ir šovinys, sužinojo, kai buvo iškviestas į apklausą. Šie daiktai jam nepriklauso ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), jų niekada nematė. Jis pats turi leidimą laikyti šratinį pistoletą. Analogiškus parodymus liudytojas pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l. 151-153).

Apklaustas teisme liudytojas G. G. nurodė, kad jei teismo nagrinėjamoje byloje yra jo rašytas kratos protokolas, vadinasi jis ir pildė šį dokumentą. Teismo salėje sėdinčio kaltinamojo vizualiai neatsimena. Daugiau detalių nurodyti negali, nes šį kratos protokolą surašė prieš tris metus, o tik šį mėnesį kaip policijos pareigūnas dalyvavo atliekant tris kratas. Jeigu jis rašė kratos protokolą, vadinasi jis neieškojo daiktų, tai darė kiti pareigūnai. Jeigu kratos protokole parašyta, kad rastas daiktas panašus pistoletą, tai reiškia, kad taip buvo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12514-19 pradėtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį remiantis ADB „Gjensidige“ pareiškimu dėl sukčiavimų, siekiant gauti draudimo išmokas už galimai inscenizuotus eismo įvykius: dėl 2019 m. vasario 9 d. 17.20 val. deklaruoto eismo įvykio, kurio metu į priešais pėsčiųjų perėją staiga sustojusio praleisti pėsčiojo „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. J., galinę dalį įvažiavo „Chevrolet Camaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. L., o į pastarojo automobilio galinę dalį įvažiavo „BMW SERIES 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. R.. Nukentėjusio automobilio „VW“ valdytojas - R. J., savininkas - UAB „X“. Įvertinta žala- 4 509,23 eurų, pervesta į R. J. sąskaitą. Nukentėjusio automobilio „Chevrolet Camaro“ sugadintas priekinis buferis, priekiniai žibintai, variklio gaubtas, galinis buferis, galiniai žibintai. Automobilio savininkas ir valdytojas V. S.. Padaryta žala įvertinta 5 182,94 eurų dar neišmokėta. Kaltininko automobiliui „BMW SERIES 5“ sugadintas priekinis buferis, žibintai, kondicionavimo sistema. Automobilio valdytojas ir savininkas - J. R.. Automobilis draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ir Transporto priemonių draudimu (KASKO), nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d.. Padaryta žala įvertinta 6 104,29 eurų, dar neišmokėta. Bendra eismo įvykio padaryta žala sudaro 15 796,46 eurų (t.1 b.l 1-8).

2019 m. spalio 8 d. atlikus kratą V. G. gyvenamojoje vietoje - bute ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiose M. K., surašytas kratos protokolas, iš kurio matyti, kad atliekant kratą spintelėje su durimis, šalia lentynos rastas plastikinis juodos spalvos dėklas, kuriame yra pistoletas „BLOW P99-A“, Nr. 7-000586, su dėtuve ir vienu šoviniu, šampalu ir purkštuku (t.1, b.l. 174-181).

Vyriausiojo tyrėjo G. G. 2019 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 8 d. atliekant procesinę prievartos priemonę – kratą įtariamojo V. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rastas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, su dėtuve ir daiktu, panašiu į dujinio pistoleto šovinį. Ant daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, matomas užrašas „BLOW P99-A CAL. 9MM, 7-000586“. Atliekant prievartos priemonę, V. G. pareiškė, kad leidimo dujiniams ar mažos galios šaunamiesiems ginklams ar kitiems ginklams neturi. Patikrinus rastą daiktą IGR II (Ieškomų ginklų registras), duomenų, kad jis būtu ieškomas, negauta (t.1 b.l. 184-185).

Įrodymų vertinimas

Pagal baudžiamosios teisės doktriną kaltinamasis turi teisę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Pagal jo paties ar su gynėju suderintą gynybos taktiką, jis turi teisę ir gali teikti savo paaiškinimus dėl kaltinime nurodytų ir jį kaltinančių faktinių aplinkybių. Ši kaltinamojo teisė yra neginčijama (preziumuojama). Tačiau pažymėtina, kad tuo pačiu teismas privalo vertinti visus kaltinamojo duotus parodymus, juos analizuoti ir spręsti, ar jie atitinka kitus byloje esančius faktinius duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. gegužės 27 d., 2021 m. birželio 22 d. apklaustas įtariamuoju pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, įtariamasis V. G. pasinaudojo jam suteiktomis įtariamojo teisėmis ir atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus apie jo nuomojamame bute surastą ginklą ir šovinį. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis V. G. pareiškė, kad nematė, kaip šie daiktai buvo rasti jo bute, nes vienu metu jam sugrįžus iš tualeto, vienas iš kratą atlikusių pareigūnų rankoje jau laikė juodos spalvos dėžutę. Kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad bute rastas ginklas ir šovinys jam nepriklauso. Kaip jie ten atsirado, paaiškinti negali. Tai, kad šie daiktai priklausė jam, privalo įrodyti ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija bei valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė. Į teismo klausimą, ar patys policijos pareigūnai galėjo būti suinteresuoti jo bute „rasti“ ginklą ir šovinį, kaltinamasis atsakė, kad tokios aplinkybės jis negali patvirtinti.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. G. nusikalstami veiksmai, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) laikant šaunamąjį ginklą ir vieną šovinį sudaro BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. V. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų M. K., A. A., I. K., G. G. parodymai, V. G. nuomojamame bute atliktos kratos protokolas bei specialisto išvada, kad kaltinamojo bute rastas ginklas ir šovinys yra tinkami šaudymui.

Kaltinamojo advokatas savo baigiamojoje kalboje pirmiausia akcentavo, kad byloje surinkti įrodymai nepaneigia, jog V. G. nuomojamame bute rastas ginklas ir šovinys galimai priklausė buto savininkui liudytojui M. K.. Buvo teigiama, kad šis asmuo pripažino, kad legaliai disponuoja tokios pat rūšies ginklu, o pakartotinai iškviestas į teismo posėdį nurodė, kad išnuomotame bute jis paliko kai kuriuos daiktus, t.y. baldus, indus, trimerį. Todėl neatmestina, kad M. K. išnuomotame bute paliko ir kratos metu surastą ginklą ir šovinį, bei vengdamas jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės tai neigia. Manytina, kad tokie gynybos teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti du kartus teismo posėdyje apklausto buto savininko, liudytojo M. K. parodymais ir išsakyta jo kategoriška pozicija, kad V. G. išnuomotame bute rastas ginklas ir šovinys jam nepriklauso. M. K. kategoriškai teisme pareiškė, kad jam nesuprantama, kodėl išnuomotame bute jis turėjo palikti dujinį pistoletą „Blow“ ir šovinį, jeigu jis ten negyvena. Nurodė, kad jis turi išduotą leidimą disponuoti mažo galingumo ginklu, tačiau jį laiko savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste. Šiuo atveju teismas visiškai sutinka su loginiu M. K. paaiškinimu, kad ginklą, kuriam turi leidimą, jis laiko savo gyvenamojoje vietoje ir su V. G. išnuomotame bute rastu ginklu jo niekas nesieja. Manytina, kad jei ginklas ir šovinys buvo rastas M. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, negalima už šių daiktų neteisėtą disponavimą baudžiamosios atsakomybės automatiškai peradresuoti šiam asmeniui.

Savo ginamojoje kalboje V. G. nekaltumą advokatas įrodinėjo ir kitais aspektais. Buvo nurodyta, kad krata vyko nedalyvaujant jo nurodytam gynėjui, kad apklausti policijos pareigūnai savo parodymuose nebuvo nuoseklūs ir negalėjo tiksliai nurodyti ginklo ir šovinio radimo aplinkybių, jų radimo vietos. Gynybai įtarimą kėlė, kad pasak byloje esančios pažymos, nubuvo nurodyta, kad nepavyko išsaugoti fotonuotraukų, kuriose neva buvo fiksuojama kratos atlikimo eiga ir surasti daiktai, o ant surastos dėžutės, kurioje buvo laikomas ginklas, ir paties ginklo nebuvo rasti jo ginamojo pirštų atspaudai ar jo DNR. Gynyba stengėsi įtikinti teismą, kad draudimo sukčiavimo bylą, kurioje įtarimai buvo pareikšti jo ginamajam, tyrę policijos pareigūnai kažkokiu tikslu buvo suinteresuoti V. G. bute rasti ginklą bei šovinį, kad skambinėjo jo ginamajam ir kvietė į kažkokius pokalbius.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo automobilių draudimo srityje buvo pradėtas 2019 m. kovo 28 d. Akivaizdu, kad jo eigoje tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai, tame tarpe ir kratos buvo atliekamos ne tik V. G., tačiau ir kitų asmenų – įtariamųjų namuose ar kitokiuose objektuose, nes 2021 m. gegužės 25 d. prokurorės Kristinos Saidytės - Matijošienės nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje buvo nutrauktas prieš 13 asmenų, tarp kurių buvo ir V. G.. Šiuo atveju teismui nesuprantama kaltinamojo gynybos poziciją toje dalyje, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti surasti ginklą ir šovinį V. G. nuomojamame bute. Teismui nebuvo pateikta duomenų, galinčių patvirtinti, kad V. G., kaip įtariamojo pozicija iškeltoje draudimo sukčiavimo byloje būtų buvusi išskirtinė iš kitų įtariamųjų. Pažymėtina ir tai, kad krata V. G. nuomojamame bute buvo atlikta 2019 m. spalio 8 d., praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, priėmus ikiteisminio tyrimo teisėjui BPK numatytą rašytinę nutartį. Dėl to, kad V. G. išreiškė pageidavimą, jog kratos metu dalyvautų jo gynėjas, išskyrus jo paties parodymus, kitų duomenų byloje nėra. V. G. pasirašė kratos protokolą ir jokių pastabų ar pareiškimų nenurodė. Šios procesinės prievartos priemonės V. G. ir jo gynėjas neskundė BPK 62 straipsnio ar 63 straipsnio tvarka, todėl teismas neturi jokio pagrindo nesutikti ar abejoti šio kartos protokolo faktiniais duomenimis. Vertinant kratos metu V. G. bute dalyvavusių policijos pareigūnų A. A., I. K., G. G. parodymus, iš dalies sutiktina, kad jie nėra 100 % identiški, bet šito ir neturėtų būti. Kiekvienas asmuo savo matytus įvykius atsimena, juos atgamina ir interpretuoja savaip pagal savo turimus sugebėjimus. Visi policijos pareigūnai teisme davė kategoriškus parodymus, kad ginklas ir šovinys buvo surastas V. G. akivaizdoje, atliekant kartą jo nuomojamame bute. Akivaizdu, kad nuo šios kratos atlikimo praėjus daugiau kaip 2 metams laiko, įvertinus kratą atlikusių pareigūnų darbo specifiką, kad jie prieš V. G. bute atliktą kratą ir po jos atliko ne vieną dešimtį kratų, ir ši krata ar jos metu surastas daiktas (daiktai) nebuvo kažkokie išskirtiniai, minėti pareigūnai neprisiminė visų smulkmenų ir negalėjo preciziškai nurodyti visų ginklo ir šovinio radimo detalių. Pvz. ar šie daiktai buvo rasti spintelėje, kurios durelės buvo varstomos ar stumdomos, tačiau policijos pareigūnai A. A. ir I. K. nurodė, kad ginklas buvo rastas buto svetainėje esančioje sekcijoje. Vertinant tai, kad ant V. G. nuomojame bute surastos dėžutės, kurioje buvo ginklas, bei paties ginklo ar šovinio nebuvo rasti kaltinamojo pirštų antspaudai ar jo DNR, ši aplinkybė nepaneigia, kad šie daiktai jam nepriklausė. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų daiktų: juodos spalvos plastmasinės dėžutės, pistoleto, šovinių dėtuvės, sidabrinės spalvos detalės, ginklo valymo šepetėlio, šovinio buvo rasti rankų pėdsakai, tačiau jų nepakanka asmeniui identifikuoti, o rasti DNR pėdsakai nepakankami asmens genotipui nustatyti. Kitaip tariant, asmuo ar asmenys prie šių daiktų lietėsi ir pėdsakus paliko, tačiau vertinant šių daiktų paskirtį, jie nėra higienos priemonės ar dažnai vartojami daiktai, todėl akivaizdu, kad ant jų kaltinamojo paliktų atitinkamų pėdsakų ir nebuvo surasta.

Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis V. G. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė šaunamą ginklą ir šovinį bei įvykdė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju V. G. pareikštame kaltinime be šaunamojo ginklo ir šovinio neteisėto laikymo buvo inkriminuotas ir neteisėtas šių daiktų įgijimas. Surinkta bylos medžiaga neleidžia laikyti, jog neteisėtas šaunamojo ginklo ir šovinio įgijimo faktas yra aiškiai užfiksuotas, konkrečiai nustatant visas įgijimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiekvienas baudžiamajame įstatyme numatytas inkriminuojamas alternatyvus veiksmas turi būti įrodinėjamas atskirai, o ne preziumuojama („išvesta“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218-2009). Kaip matyti iš V. G. pareikšto kaltinimo, jame nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių. Neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku, iš kokio šaltinio buvo įgytas kaltinime nurodytas šaunamasis ginklas ir šovinys, todėl neteisėtas šių daiktų įgijimas šalintinas iš V. G. kaltinimo. Šios aplinkybės pašalinimas neturi jokios įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skirdamas kaltinamajam V. G. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas bausmę V. G., atsižvelgia į jo asmenybę. V. G. yra darbingo jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. G. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju padarytas apysunkis nusikaltimas, naujų ikiteisminių tyrimų V. G. atžvilgiu nepradėta, jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus ir dirbantis, todėl manytina, kad bausmės tikslai V. G. gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, V. G. skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra ir paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Kiti klausimai.

V. G. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (t. 2, b. l. 118-135), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to naikintinos. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 7 d. 7.05 val. iki 2019 m. spalio 8 d. 16.14 val. (t. 2, b.l. 74-87). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. G. priklausantis šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „BLOW P99-A“ Nr. 7-000586, saugomas Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, (2020 m. liepos 14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004441) konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, saugomi daiktai: šovinių dėtuvė, antgalis (2020 m. liepos 14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004441), V. G. seilių (DNR) lyginamieji pavyzdžiai ir V. G. daktiloskopiniai rankų pėdsakai, daktiloskopinė kortelė (2020 m. rugpjūčio 12 d. kvitai B serija BBB Nr. LS005152, kvitas B serija BBB Nr. LS005153), saugomi Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilnius.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre atliekant specialiuosius tyrimus patirtos 202,19 Eur, 335,12 Eur, 657,54 Eur proceso išlaidos (t. 2, b.l. 6-14). BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Bylos medžiagoje yra duomenys, kad tyrimai buvo atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centre, šiuos tyrimus atliko ekspertai kaip savo tarnybinę užduotį, todėl atliktų tyrimų išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš V. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

nusprendė:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, V. G. skirtos 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. G. intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią V. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus arešto bausmės vykdymo atveju į V. G. skirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 7 d. 7.05 val. iki 2019 m. spalio 8 d. 16.14 val. (dvi dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti V. G. priklausantį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW P99-A“ Nr. 7-000586, saugomą Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, (2020 m. liepos 14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004441) ir nuosprendžiui įsiteisėjus dujinį pistoletą „BLOW P99-A“ Nr. 7-000586 perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, saugomus šovinių dėtuvę, antgalį (2020 m. liepos 14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004441), V. G. seilių (DNR) lyginamuosius pavyzdžius ir V. G. daktiloskopinius rankų pėdsakus, daktiloskopinę kortelę (2020 m. rugpjūčio 12 d. kvitai B serija BBB Nr. LS005152, kvitas B serija BBB Nr. LS005153), saugomus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilnius.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. palikti jam paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento LR paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti ir V. G. grąžinti bylos Nr. 1-271-369/2022 antrame tome laikomą jo asmens dokumentą – pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti V. G., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.