- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-1060-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03667-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Etnina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Daivos Milevičienės pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys R. P. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Etnina“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. antstolė Daiva Milevičienė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2022 m. sausio 21 d. išieškotojos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Etnina“ ir skolininko R. P. sudarytą taikos sutartį.
2. Antstolė nurodė, jog vykdo vykdomąją bylą Nr. 0012/22/00006, pradėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-28751-819/2021 dėl 7 780,00 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos BUAB „Etnina“ naudai. 2022 m. vasario 14 d. antstolei buvo pateikta skolininko R. P. ir išieškotojos BUAB „Etnina“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, sudaryta taikos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Etnina“ iškėlė bankroto bylą. BUAB „Etnina“ likvidavimo procedūros terminas pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 2 d. Taikos sutartimi skolininkas R. P. įsipareigojo sumokėti BUAB „Etnina“ 8 048,71 Eur įsiskolinimą (7 780 Eur skolą, 149,21 Eur palūkanas ir 119,50 Eur išieškojimo išlaidas) lygiomis dalimis per 16 mėnesių, paskutinę įmoką sumokėdamas ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 20 d. Tai reiškia, kad paskutinė įmoka pagal taikos sutartį yra numatyta ženkliai vėliau, nei pasibaigs BUAB „Etnina“ likvidavimo terminas. Taikos sutarties nuostata, pagal kurią skolos grąžinimo terminas yra pastebimai ilgesnis, nei išieškotojos likvidavimo terminas, yra prieštaraujanti viešajam interesui, nes egzistuoja grėsmė, kad išieškotojas pasibaigs anksčiau, nei bus grąžinta skola;
3.2. nemokumo administratorė, veikdama kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuota taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais. Nesant duomenų, kad kreditoriai buvo supažindinti su taikos sutarties vykdymo procese sąlygomis, nesudarius kitiems kreditoriams galimybės išsakyti savo nuomonę, pateikti argumentus dėl galimybės sudaryti tokią taikos sutartį, teismas neturi galimybių įvertinti, ar taikos sutarties patvirtinimas nepažeis BUAB „Etnina“ kreditorių interesų.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Suinteresuotas asmuo BUAB „Etnina“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti taikos sutartį, nepagrįstai sprendė, jog taikos sutarties nuostata, pagal kurią skolos grąžinimo terminas yra ilgesnis nei apeliantės likvidavimo procedūros terminas, neatitinka viešojo intereso, ir dėl to egzistuoja grėsmė, kad apeliantė pasibaigs anksčiau nei bus grąžinta skola. Teismui patvirtinus taikos sutartį, nemokumo administratoriui ar kreditorių susirinkimui atsirastų svarus teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūros termino pratęsimo, o bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – jį pratęsti. Juridinio asmens likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka jo turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Be to, sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Tokių lėšų paskirstymo klausimą gali inicijuoti ir buvęs bendrovės administratorius, jeigu nebuvo padengtos šios įmonės administravimo išlaidos;
4.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalis reglamentuoja nemokumo administratoriaus funkcijas, atliekamas nemokumo procese, be kitų atliekamų funkcijų, administratorius (arba jo įgaliotas asmuo) atstovauja juridiniam asmeniui teisme (66 straipsnio 1 dalies 10 punktas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 54-56 straipsniai). Atitinkamai nemokumo administratorius teismo procese pagal CPK 41 straipsnį tampa civilinio proceso šalimi, t. y. įgyja teisę įmonės vardu ir interesais spręsti dėl CPK 42 straipsnio 1 dalyje išvardytų teisių įgyvendinimo, iš kurių viena – taikos sutarties sudarymas bendrovės vardu ir interesais. Kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (JANĮ 43, 44 straipsniai), negali priimti teismo paskirtam nemokumo administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
6. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 595 straipsnyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kurią antstolis, sustabdęs vykdomosios bylos vykdymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo taikos sutarties gavimo perduoda apylinkės teismui. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, pareiškimą išsprendžia pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles (CPK 595 straipsnio 3 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0012/22/00006, pradėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-28751-819/2021 dėl 7 780,00 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 7 780 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos BUAB „Etnina“ naudai. Antstolė 2022 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. D-22-12-1982 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu spręsti skolininko R. P. ir išieškotojos BUAB „Etnina“ 2021 m. sausio 21 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. vasario 18 d. nutartimi prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė.
10. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus teismai, aiškindami ir taikydami įstatymą, privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių viseto įvertinimu.
11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi išieškotojai UAB „Etnina“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-183-640/2022). Nustatyta, jog bankroto byloje patvirtinti dviejų II eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (VMI prie LR FM 3 962,33 Eur ir VDDFV Kauno skyrius 1 381,73 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatant 12 mėnesių likvidavimo dėl bankroto proceso trukmę, skaičiuojamą nuo teismo nutarties likviduoti BUAB „Etnina“ dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. teisėjos rezoliucija BUAB „Etnina“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 2 d.
12. Pagal išieškotojos BUAB „Etnina“ ir skolininko R. P. 2022 m. sausio 21 d. sudarytos taikos sutarties 2 punktą skolininkas įsipareigojo išieškotojai sumokėti 8 048,71 Eur skolą per 16 mėnesių, skolą mokėdamas po 500,00 Eur kiekvieną mėnesį, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip iki vasario 20 d., o paskutinę 548,71 Eur įmoką – ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 20 d.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog taikos sutarties nuostata, pagal kurią skolos grąžinimo terminas yra ilgesnis nei išieškotojos likvidavimo terminas, prieštarauja viešajam interesui, nes egzistuoja grėsmė, kad išieškotoja pasibaigs anksčiau nei bus grąžinta skola. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
14. Vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintus finansinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
15. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę šį terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis). Taigi, šioje normoje numatytas likvidavimo terminas gali būti teismo pratęstas.
16. Iš BUAB „Etnina“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, jog nemokumo administratorius, teikdamas 2021 m. rugpjūčio 27 d. prašymą dėl likvidavimo termino pratęsimo, kuris, kaip minėta, buvo patenkintas (pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 2 d.), nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-28751-819/2021 pagal ieškovės BUAB „Etnina“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju būtent dėl nurodytoje byloje išduoto vykdomojo dokumento vykdymo išieškotoja ir skolininkas siekia sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakymas patvirtinti išieškotojos ir skolininko vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, kurią įvykdžius, bankrutavusi įmonė atgautų teismo sprendimu jai priteistas lėšas, neatitiktų pagrindinio bankroto procesui keliamo tikslo – maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog patvirtinus išieškotojos ir skolininko sudarytą taikos sutartį būtų pažeistas viešasis interesas, nes taikos sutarties sąlygomis siekiama efektyvaus didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad bankroto procedūros JANĮ 100 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos administratoriui pateikus teismui JANĮ numatytus dokumentus, būtinus sprendimui dėl pabaigos priimti (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo metu BUAB „Etnina“ yra likviduojama dėl bankroto, minėta, jog JANĮ įtvirtintas likvidavimo terminas gali būti pratęstas, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, jog patvirtinus išieškotojos ir skolininko vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, egzistuoja grėsmė, jog BUAB „Etnina“ bus pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro anksčiau nei bus įvykdyta taikos sutartis.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog nemokumo administratorė turi pareigą taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais.
18. Tinkamas teisių ir pareigų pa(si)skirstymas tarp teisės subjektų yra visos teisės sistemos tinkamo veikimo bei visuomenės egzistavimo būtina sąlyga. Teisės norminiai aktai turi taip nustatyti atskirų teisės subjektų kompetenciją ir ją atriboti, kad nekiltų neaiškumų ir nesusipratimų įgyvendinant jiems suteiktus įgalinimus. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas taip pat turi veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nespręsti kitam subjektui priskirtų klausimų.
19. Bendrovės nemokumo administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, kuris, atstovaudamas bendrovės interesams, kartu gina ir jos visų kreditorių teisėtus interesus. Tai bendrovės atstovas, veikiantis bendrovės vardu ex officio. JANĮ 66 straipsnio 1 dalis reglamentuoja nemokumo administratoriaus funkcijas, atliekamas nemokumo procese. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktą administratorius atstovauja juridiniam asmeniui teisme.
20. Bendrovės kreditoriai – tai subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, atlieka kitas įstatyme numatytas funkcijas (JANĮ 43 straipsnis). Kreditorių susirinkimas, įgyvendinantis kreditorių teises (JANĮ 44 straipsnis), negali priimti teismo paskirtam nemokumo administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant bendrovės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kreditoriai neturi įgalinimų įpareigoti administratorių pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti administratorių byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus.
21. Apeliacinis teismas sprendžia, jog galiojant tokiam norminiam reguliavimui, nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, be kita ko, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus, taikos sutarčių sudarymo ir kt.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012; 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017). Toks kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti tam tikra garantija administratoriui, kad jo priimti sprendimai konkrečioje byloje sudaryti taikos sutartį (arba atsisakyti ieškinio (skundo), atlikti kitus procesinius veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo) ateityje nebus ginčijami (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012), tačiau tik bankroto administratorius, vykdydamas įstatyme nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei teisme, sprendžia, ar sutikti taikiai užbaigti civilinę bylą, nagrinėjamą pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-478-370/2018).
23. Pažymėtina, jog, įsigaliojus JANĮ, teisinis reguliavimas, susijęs su nemokumo administratoriaus teisėmis ir pareigomis nemokumo procese iš esmės nepasikeitė, todėl aukščiau šioje nutartyje nurodytos ir anksčiau teismų praktikoje taikytos taisyklės, susijusios su nemokumo administratoriaus atstovavimu bankrutuojančiai įmonei teisminiuose ginčuose, yra aktualios ir šiuo metu.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, bei aplinkybę, kad konkrečiu atveju vykdymo procese šalių sudaryta taikos sutartimi siekiama taikiai susitarti dėl efektyviausio skolos bankrutavusiai įmonei grąžinimo būdo, pirmosios instancijos teismo reikalavimą pateikti kreditorių susirinkimo pritarimą laiko nepagrįstu.
25. Įvertinus teismui tvirtinti pateiktą 2022 m. sausio 21 d. išieškotojos BUAB „Etnina“ ir skolininko R. P. vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, nustatyta, kad išieškotoja ir skolininkas gera valia susitarė dėl bendros mokėtinos sumos ir jos sumokėjimo terminų. Taikos sutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti apie taikos sutartį sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutartimi siekiama išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą, o vykdymo proceso dalyviams žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. 2022 m. sausio 21 d. taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ar kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, nenustačius aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –antstolės pirmosios instancijos teismui pateikta taikos sutartis tvirtinama (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 595 straipsnio 3 dalis).
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į teismo nutarties, kuria tvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis, rezoliucinę dalį perkeliamos tik tos sutarties sąlygos, kuriomis išsprendžiamas šalių teisinis ginčas, o visas taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas netvirtina taikos sutarties sąlygų, kurių patvirtinimas nesukelia teisinių pasekmių ar teisinės pasekmės numatytos pačiame civilinio proceso įstatyme.
27. Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, vykdomoji byla Nr. 0012/22/00006 nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 595 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, 6.985 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1-2 dalimis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 595 straipsniu, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės.
Patvirtinti 2022 m. sausio 21 d. išieškotojos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Etnina“ (juridinio asmens kodas 304497823), atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, ir skolininko R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0012/22/00006, sudarytą taikos sutartį:
„1. Skolininkas pripažįsta, kad 2021 m. sausio 21 d. buvo skolingas išieškotojai 8 048,71 Eur sumą, sudarytą iš 7 780 Eur skolos, 149,21 Eur palūkanų ir 119,50 Eur išieškotojos patirtų būtinųjų vykdymo išlaidų.
2. Skolininkas įsipareigoja sumokėti šios taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą per 16 (šešiolika) mėnesių, mokėdamas lygiomis dalimis po 500,00 Eur (penkis šimtus Eur ir 00 ct) kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, t. y. pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip iki vasario 20 d., o paskutinę 548,71 Eur įmoką – ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 20 d. į išieškotojos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
3. Skolininkui laiku ir tinkamai neįvykdžius taikos sutarties 2 punkte numatytų įsipareigojimų, išieškotoja turi teisę reikalauti sumokėti visą likusią skolos sumą iš karto.
4. Skolininkas įsipareigoja atlyginti vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, kilusias iki vykdomosios bylos nutraukimo, pagal antstolės Daivos Milevičienės pateiktus duomenis. Skolininkas įsipareigoja atlyginti visas kitas antstolės Daivos Milevičienės nurodytas išlaidas, susijusias su vykdomąja byla, šios taikos sutarties pateikimu tvirtinti ir pan.
5. Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolė, antstolės patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui (CPK 629 straipsnio 2 dalis).
6. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir vykdomosios bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos CPK 595 straipsnyje, 629 straipsnyje (jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka vykdomoji byla nutraukiama, vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos, nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo ir kt.), o taip pat numatytos kituose CPK straipsniuose ir CK 6.985 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią).
7. Taikos sutartį pasirašantys asmenys pareiškia, kad taikos sutartis sudaryta laisva valia, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią taikos sutartį neteisėta. Šalys taip pat patvirtina, kad šią taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasirašė sutartį kaip dokumentą atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus.
8. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis.“
Nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0012/22/00006.
Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjai antstolei Daivai Milevičienei ir suinteresuotiems asmenims skolininkui R. P. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Etnina“ (nemokumo administratorė – uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“).
Grąžinti antstolei Daivai Milevičienei vykdomąją bylą Nr. 0012/22/00006.