Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1106/2011

Teisėjas Renata Jocienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01184-2010-8

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.;

1.2.14.1.2.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataiso namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su 2009-12-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2009-12-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir paskirta D. V. galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į kaltinamajam D. V. teismo paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010-07-23 d., 19.50 val., iki 2010-07-25 d., 11.15 val. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Šiuo nuosprendžiu buvo nuteista ir kaltinamoji S. T., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad jis, 2010-07-23 d., apie 19.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Nr. 12, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. T. ir V. S. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą), turėdami tikslą atvirai pagrobti auksinę grandinėlę nuo O. D. kaklo, kartu su S. T. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, tuo tarpu V. S. priėjus iš galo prie nukentėjusiosios O. D., pagrobė ant pastarosios kaklo kabojusią auksinę grandinėlę, 800 Lt vertės, po ko iš nusikaltimo vietos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, O. D. priklausantį, 800 Lt vertės, turtą.

Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į 189 str. 3 d. ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodė, kad nusikaltimo iš anksto neplanavo ir dėl jo nesitarė. Teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad nuo nusikaltimo vietos buvo toli, t.y. stovėjo už krūmų kartu su nuteistąja S. T. ir negalėjo sutrukdyti V. S. padaryti nusikaltimo, kadangi buvo toli. Jis pakėlė pavogtą grandinėlę, numestą link jo, o jos pats nevogė ir nebuvo šalia vagystės vietos vagystės darymo metu. Prašo teismo į bausmės laiką įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2010-07-23 iki 2010-07-25 (2 dienos) ir laiką nuo 2011-02-14, kadangi nuo tada jis kalinamas laisvės atėmimo bausmės jam paskirtoje vietoje, t.y. Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo pradžios praėjo vienerių metų laiko tarpas, iš jų jis jau kalinamas 5 mėnesius ir 15 dienų. Per šį laikotarpį suprato, kad blogai elgėsi darydamas šiuos nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdyje nuteistasis D. V. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo D. V. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliaciniame skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., yra įrodyta bylos faktinių duomenų visuma, o būtent: paties kaltinamojo D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Apklaustas įtariamuoju D. V. parodė, kad V. pasakė, jog galima būtų nuo kokios nors moters nutraukti grandinėlę ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, nes jiems jų reikėjo nusipirkti narkotinėms medžiagoms. Jis suprato, kad V. S. grandinėlę nuo moters nutrauks pats, o jiems, t.y. D. V. ir S. T. reikia jo (V. S.) laukti. Jis matė, kaip V. S. seka moterį, kuriai nepriėjus iki parduotuvės „Norfa“, kaip suprato, kažką moteriai pasakė, ir šiai atsisukus, nuo jos kaklo staigiai pagrobė grandinėlę. Pamatė, kaip V. S. rankoje laikydamas grandinėlę atbėga link jo (nuteistojo D. V.) ir S. Pribėgęs prie jų, jis metė ant žemės grandinėlę, o pats nubėgo į miškelio, esančio netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, pusę. Jis pakėlė grandinėlę nuo žemės ir ją paėmė į dešinę ranką. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. D. V. paaiškino, kad 2010-07-24 davė neteisingus ir melagingus parodymus, kadangi bijojo, galvojo, kad jei neprisipažins, tai jam nieko ir nebus, tačiau vėliau persigalvojęs nusprendė, kad nori pasakyti tiesą (t. 1., b.l. 84).

Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu D. V. parodė, kad suprato, jog V. S. ėjo link moters, kad ketina nuplėšti grandinėlę. Kai V. S. nuėjo link moters, tai pasakė, kad jie (D. V. ir S. T.) lauktų prie krūmų. D. V. parodė, kad jei vagystė pavyks, jie būtų važiavę į lombardą. Nuo to momento, kai paėmė grandinėlę į savo rankas, suprato, kad daiktas vogtas. Prisipažino, kad paėmė grandinėlę nuo žemės (t. 2., b.l. 107).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. parodė, kurioje vietoje jis buvo, kai V. S. pagrobė iš nukentėjusiosios grandinėlę (t. 1., b.l. 86-92).

D. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitos kaltinamosios S. T. parodymais, kur ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog reikėjo pinigų heroinui. V. S. nuėjus paskui nukentėjusiąją, ji su D. V. liko prie krūmų. V. S. pasakė, kad jei nusikaltimas pavyks, tai jie turės kaifą. V. S. nuplėšė nuo moters grandinėlę ir numetė šalia jų, o D. V. grandinėlę paėmė (t. 1., b.l. 150-151, 183-184, t. 2., b.l. 108).

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. T. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir jos buvimo vietą nusikaltimo padarymo metu (t. 1., b.l. 154- 158).

Be to, D. V. kaltė įrodyta ir kitais bylos faktiniais duomenimis, o būtent, nukentėjusiosios O. D., liudytojų – policijos pareigūnų A. N., O. C., J. S., T. U., O. A. parodymais; Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kur užfiksuota, jog nukentėjusioji O. D. atpažįsta pagrobtą savo auksinę grandinėlę.

Taigi, tokie byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. T. ir V. S., turėdami tikslą atvirai pagrobti auksinę grandinėlę nuo O. D. kaklo, kartu su S. T. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, tuo tarpu V. S. priėjus iš galo prie nukentėjusiosios O. D., pagrobė ant pastarosios kaklo kabojusią auksinę grandinėlę.

Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašė prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į 189 str. 3 d. ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodė, kad nusikaltimo iš anksto neplanavo ir dėl jo nesitarė, nuo nusikaltimo vietos buvo toli, t.y. stovėjo už krūmų kartu su nuteistąja S. T. ir negalėjo sutrukdyti V. S. padaryti nusikaltimo. Jis pakėlė pavogtą grandinėlę, numestą link jo, o jos pats nevogė ir nebuvo šalia vagystės vietos vagystės darymo metu.

Kolegija nelaiko pagrįstais šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad būtų pagrindas išteisinti jį iš nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. ir jo veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį. Kolegijos nuomone, nuteistojo D. V. apeliacinio skundo argumentai, kad jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, nes jis buvo toli nuo nusikaltimo padarymo vietos, kad išankstinio susitarimo pagrobti grandinėlę tarp nusikaltimo bendrininkų nebuvo, paneigti tiek jo paties, tiek nuteistosios S. T., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Nuteistojo D. V. apeliacinio skundo argumentai dėl jo nekaltumo laikytini tik nuteistojo siekiu išvengti griežtos bausmės.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo D. V. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Taigi, nors nuteistasis D. V. prašė jo veiką perkvalifikuoti į nusikaltimą, numatytą LR BK189 str. 3 d. ir sumažinti jam paskirtą bausmę, kolegijos nuomone, toks nuteistojo prašymas nepagrįstas, D. V. kaltė pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta teisinga bausmė.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. V. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, pagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant dviems atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad D. V. anksčiau teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskyrus D. V. laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo D. V. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jog jis nelinkęs pasitaisyti, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurią pagrįstai ir paskyrė pirmosios instancijos teismas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., pagrįstai nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies subendrino su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, ir teisėtai bei pagrįstai paskyrė D. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, kuri nelaikytina per griežta.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo teismo į bausmės laiką įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2010-07-23 iki 2010-07-25 (2 dienos).

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. V. prašomą įskaityti į bausmę suėmimo laiką nuo 2010-07-23 iki 2010-07-25, vadovaudamasis BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką jau įskaitė.

Nuteistasis D. V. taip pat prašo į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką nuo 2011-02-14, kadangi nuo tada jis kalinamas laisvės atėmimo bausmės jam paskirtoje vietoje, t.y. Pravieniškių pataisos namuose.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-12-04 nuosprendžiu nuteisė D. V. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas D. V. buvo atidėtas 2 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-11-26 nutartimi panaikino D. V. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atidėjimą ir pasiuntė jį vykdyti nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose (t. 2., b.l. 95).

Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę iš dalies subendrino su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme (1 metai 6 mėnesiai), prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį (6 mėnesius) ir paskyrė D. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Taigi, minėti teismo nuosprendžiai patvirtina, kad nuteistasis D. V. nuo 2011 m. vasario 14 d. atlieka bausmę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendį. Kadangi skundžiamu teismo nuosprendžiu D. V. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė iš dalies subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskiriant jam galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl D. V. nurodomas bausmės atlikimo laikotarpis nuo 2011 m. vasario 14 d., yra įskaitomas į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo D. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.