- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-571-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- T. B., D. J.
- Ieškovas
- A. J. V.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-571-544/2009
Teisėja Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 73.2.5.5; 114.9.6.2; 114.11; 121.18;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja) ir B. V., sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, Angelei Andrikonienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui T. B.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-589/2009 pagal A. J. V. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims D. J., T. B., dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. V. prašė priteisti iš atsakovo 18 610 Lt draudimo išmoką, 140 Lt už automobilio transportavimą iš autoįvykio vietos, 600 Lt už automobilio vertinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-28 su atsakovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija LD Nr. 2139168), pagal kurią apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI A8 QUATTRO TIPTR, valt. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) Pagal draudimo sutartį, esant draudiminiam įvykiui, atsakovas įsipareigojo išmokėti iki 19 110 Lt draudimo sumą (besąlyginė išskaita - 500 Lt). 2007-07-11 vairuodamas šį automobilį tretysis asmuo D. J. sukėlė autoįvykį, kurio metu nukentėjo tretysis asmuo T. B. ir buvo apgadinta jo transporto priemonė. Dėl sukelto autoįvykio pripažintas kaltu ir administracine tvarka nubaustas D. J.. Atsakovas, vadovaudamasis ekspertinės pažymos duomenimis, atsisakė išmokėti draudiminę išmoką, nurodydamas jog automobilis buvo sugadintas ne eismo įvykio dalyvių nurodomomis, o kitomis aplinkybėmis. Mano, kad atsakovo atsisakymas išmokėti draudiminę išmoką yra nepagrįstas ir neteisėtas. Didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais įrodyta, kas yra kaltas dėl kilusio autoįvykio, todėl atsakovas turi pareigą išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Nurodo, kad kreipėsi į UAB „Darsna“ dėl automobiliui autoįvykio metu padarytos žalos nustatymo. Iš Vertinimo ataskaitos Nr. 140-M matyti, jog ekonominiu požiūriu transporto priemonės atstatymas netikslingas, todėl, įvertinus atsakovo nustatytą draudimo sumą 19 110 Lt ir išskaičiavus privalomą draudimo išskaitą 500 Lt, atsakovas turi pareigą ieškovei išmokėti 18 610 Lt draudimo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-08-10 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog šalys 2007-04-28 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė automobilį AUDI A8 QUATTRO TIPTR, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E738654 matyti, kad Panevėžio r. kelyje Daugailiai - Rokiškis - Panevėžys, D. J. vairuojamas minėtas automobilis susidūrė su automobiliu Mitsubishi Galant, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas D. J., kuris, išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, su juo susidūrė bei apgadino abu automobilius. UAB „Darsna“ vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad lengvojo automobilio AUDI A8, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 17 100 Lt, atkuriamoji vertė - 18 655,80 Lt, likutinė vertė 2900 Lt bei kad jo atstatymas iki buvusių prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu yra netikslingas. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi atlikęs ekspertizę nustatė, kad automobilis AUDI A8, valst. Nr. ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ne eismo įvykių dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o kitomis aplinkybėmis. Lietuvos teismo ekspertizės teismo atliktos ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad negalima patvirtinti buvus automobilių AUDI A8, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Galant, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) susidūrimą, o tuo pačiu ir nustatyti jų susidūrimų mechanizmą. Dalis vairuotojų nurodomų eismo įvykių aplinkybių neatitinka transporto priemonių sugadinimo pobūdžio, o dalies jų: dėl važiavimo greičių, rėžimų, susidūrimų vietos, padėčių susidūrimo metu ir po jo - ekspertiniu tyrimu nei pagrįsti, nei paneigti negalima dėl objektyvių duomenų stokos tyrimui pateiktoje medžiagoje. AB „Lietuvos draudimas“ pagal autoįvykio dalyvių paaiškinimus, autoįvykio schemas, kelių policijos medžiagą, atliko eismo įvykio aplinkybių ekspertinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad minėti automobiliai buvo sugadinti ne eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, kad užfiksuoti automobilio sugadinimai nesuderinami ir buvo patirti ne jų tarpusavio susidūrimo metu. Atsakovo ekspertinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto atlikta eismo įvykių ekspertizė, kurioje nurodoma, kad daugumos minėtų automobilių sugadinimų negalima paaiškinti jų tarpusavio susidūrimu. Teismas padarė išvadą, kad nesutinka su argumentu, kad iki eismo įvykio automobilis galėjo būti sugadintas kitame anksčiau įvykusiame autoįvykyje ir tik vizualiai atrodė techniškai tvarkingas, nes 2007-04-29 draudimo sutarties priede „kita esminė informacija ir papildomos sąlygos“ nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė padidinta 5 % dėl geros automobilio techninės būklės. Todėl teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilis buvo netinkamai suremontuotas ar techniškai netvarkingas. Autotechninėje ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodoma, kad automobiliai tarpusavyje negalėjo susidurti taip, kad susidūrimo metu susidarytų visi nuotraukose užfiksuoti sugadinimai. Tarp šių automobilių įmanomas tik silpnas kontaktas, kurio metu padaryti papildomi sugadinimai savo apimtimis negali uždengti prieš tai jau buvusių. Akivaizdžiai sutampančių ir jų tarpusavio susidūrimą rodančių sugadinimų nuotraukose nenustatyta. Įvertinęs visų bylos įrodymų visetą, atsižvelgdamas į suinteresuotumą bylos baigtimi teismas padarė išvadas, kad minėtų automobilių sugadinimų eismo įvykio metu negalima paaiškinti jų tarpusavio susidūrimu, kad automobiliai buvo sugadinti ne eismo įvykių dalyvių nurodytomis, užregistruotomis eismo įvykių aplinkybėmis, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. J. V. prašo panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-10 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad atsakovas savo atsisakymą išmokėti draudiminę išmoką grindžia tuo, kad automobilis buvo sugadintas ne įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo ekspertų pažyma, neatkreipė dėmesio į kitą autotechninę ekspertizę bei eksperto apklausą teismo posėdyje, kuri jis parodė, kad atsakovo eksperto taikytas metodas yra netinkamas, nes nepakanka duomenų tokio pobūdžio ekspertiniam tyrimui ir pažymos surašymui. Autotechninė ekspertizė grindžiama po autoįvykio užfiksuotomis fotonuotraukomis. Ekspertas apklaustas teismo posėdyje paaiškino, jog fotonuotraukos neatitinka kriminologijai keliamų reikalavimų dėl transporto priemonių pažeidimų, apgadinimų fiksavimų. Tikėtina, jog ieškovei priklausančios transporto priemonės nustatytieji apgadinimai po 2007-07-11 autoįvykio galėjo išryškėti dėl anksčiau 2007-02-26 buvusio autoįvykio, kurio metu analogiškai buvo apgadinta automobilio priekinė dalis, tačiau galimai darbuotojai, remontavę automobilį, nepakankamai gerai jį suremontavo. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl įrodymų visumos vertinimo. Didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais įrodyta, kas yra kaltas dėl kilusios autoįvykio, kas suponuoja atsakovui pareigą išmokėti ieškovei draudiminę išmoką. Iš UAB „Darsna“ eksperto vertinimo ataskaitos Nr. 140-M matyti, jog ekonominiu požiūriu netikslingas transporto priemonės atstatymas, todėl atsižvelgiant į draudimo sumą 19 110 Lt ir išskaičius privalomą draudimo išskaitą 500 Lt, atsakovas turi pareigą ieškovei išmokėti 18 610 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo 2009-08-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas 2009-01-30 Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu, kuris, kaip teisingai konstatavo teismas, iš esmės patvirtino 2007-08-03 ekspertinėje pažymoje pateiktas išvadas apie tai, kad automobilių sugadinimai yra nesuderinami ir buvo patirti ne jų susidūrimo metu. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra galimybės patvirtinti buvus ieškovui ir trečiajam asmeniui T. B. priklausančių automobilių tarpusavio kontaktą bei nustatyti jo mechanizmą. Tačiau toks ekspertų paaiškinimas negali būti suprantamas kaip patvirtinantis aplinkybę, jog ieškovei priklausantis automobilis buvo sugadintas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Skundo argumentas, jog ieškovei priklausančios transporto priemonės apgadinimai po 2007-07-11 autoįvykio galėjo išryškėti dėl 2007-02-26 autoįvykio, po kurio automobilis galimai buvo nepakankamai gerai suremontuotas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė aplinkybės, jog po 2007-02-26 autoįvykio automobilis buvo netinkamai suremontuotas. Tai paneigia ir faktas, kad automobilis buvo draudžiamas padidinant jo rinkos vertę 5 % dėl itin geros techninės būklės.
Apeliacinis skundas atmestinas, o 2009-08-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2007-07-11 Panevėžio r. kelyje Daugailiai - Rokiškis - Panevėžys D. J. vairuojamas automobilis AUDI A8 QUATTRO TIPTR, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu Mitsubishi Galant, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. B.. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nubaustas D. J., kuris, išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, su juo susidūrė bei apgadino abu automobilius (administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys, b. l. 41-42). Minėtame autoįvykyje dalyvavęs automobilis AUDI A8 QUATTRO TIPTR, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. J., nuosavybės teise priklausė A. J. V., kuri 2007-04-28 su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonės draudimo sutartį serija LD Nr. 2139168, pagal kurią apdraudė minėtą automobilį KASKO draudimu 19 110 Lt draudimo suma su besąlygine išskaita 500 Lt (1 t., b. l. 7, 180). UAB „Darsna“ vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad lengvojo automobilio AUDI A8, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 17 100 Lt, atkuriamoji vertė - 18 655,80 Lt, likutinė vertė 2900 Lt bei kad jo atstatymas iki buvusių prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu yra netikslingas (1 t., b. l. 20-40. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ekspertų atlikto tyrimo, Lietuvos teismo ekspertizės teismo ekspertizės akto, kitų įrodymų duomenų pagrindu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis Transporto priemonių Nr. 021 7.12.5 p., atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, nes minėtų įrodymų pagrindu buvo nustatyta, kad automobiliai AUDI A8, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Galant, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti ne eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, kad užfiksuoti automobilio sugadinimai nesuderinami ir buvo patirti ne jų tarpusavio susidūrimo metu (1 t., b. l. 9, 10-19, 86-96, 141-142, 147-151).
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas ir neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Ieškovė, sudarydama draudimo sutartį, siekė apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudikas turi teisę visiškai arba iš dalies nemokėti draudimo išmokos. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai, pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-05 nutartis V. A. v. UAB draudimo kompanija ,,Lindra“ byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis I. J. v. UADB ,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009 ir kt.).
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, o teismas, padarydamas išvadą apie tokių aplinkybių įrodytinumą, netinkamai vertino įrodymus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, įrodymus vertino tarpusavyje ir sąryšyje su kitais įrodymais, savo išvadas argumentavo. Todėl padarė teisėtą ir įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad atsakovas įrodė, jog eismo įvykis, iš kurio ieškovė kildina reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas draudiminiu, dėl to draudikui neatsirado prievolės mokėti draudimo išmoką. Siekiant išaiškinti, ar būtent 2007-07-11 dieną įvykusiame virš aprašytame eismo įvykyje buvo nulemtas ieškovei nurodytos žalos atsiradimas ir įvyko draudiminis įvykis dėl ieškovei priklausančio automobilio apgadinimo, bylos nagrinėjimo metu atlikta teismo skirta ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte teigiama, kad, pagal turimus objektyvius duomenis, negalima patvirtinti buvus minėtų automobilių susidūrimą, o tuo pačiu ir nustatyti jų susidūrimo mechanizmą, kad daugumos nuotraukose matomų minėtų automobilių sugadinimų negalima paaiškinti jų tarpusavio susidūrimu, kad dalis vairuotojų nurodomų eismo įvykio aplinkybių neatitinka transporto priemonių sugadinimų pobūdžio, o dalies jų nurodomų aplinkybių negalima nei patvirtinti, nei paneigti dėl objektyvių duomenų nebuvimo (1 t., b. l. 148-151). Bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas paaiškino ekspertizės akto išvadas ir tai, kokią reikšmę objektyvių pirminių duomenų neužfiksavimas turėjo galutinėms išvadoms. Tai, kad dėl pradinių objektyvių duomenų tinkamo neužfiksavimo, ekspertizės metu nebuvo galima nustatyti kai kurių aplinkybių, nepaneigia įrodomosios reikšmės tos akto dalies, kurios tyrimui atlikti ir išvadoms pagrįsti objektyvių duomenų užteko. Ekspertizės akto išvados dėl esminių aplinkybių sutampa su atsakovo eksperto atlikto tyrimo nustatytais faktais. Prieš teismui skiriant ekspertizę abu dalyvavę eismo įvykyje vairuotojai, bylos tretieji asmenys, nurodė analogiškai, kad iki įvykio abu automobiliai buvo neapgadinti, ką patvirtina ir automobilio draudiminės vertės padidinimas draudimo sutartyje, ką pagrįstai konstatavo ir teismas (1 t., b. l. 121-135). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl išryškėjusių automobilio apgadinimų po ankstesnio 2007-02-26 autoįvykio yra nepagrįsti įrodymais. Tačiau, jeigu šį argumentą vertinti pagrįstu, tai sektų, kad apeliantė faktiškai pripažįsta, jog užfiksuoti po eismo įvykio automobilio kai kurie išoriniai apgadinimai buvo iki šių automobilių galimo tiesioginio kontakto 2007-07-11 įvykio metu. Teismas vadovavosi ekspertinių tyrimų gautais duomenimis, nes abi išvados iš esmės patvirtino žalos ir 2007-07-11 eismo įvykio priežastinio ryšio nebuvimą, ir būtent šių įrodymų pagrindu draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką (1 t., b. l. 9). Virš aptarti įrodymai duoda pagrindą pagrįstai manyti, kad neįrodytas ieškovės nurodytos žalos ir aprašyto virš 2007-07-11 eismo įvykio priežastinis ryšys, dėl to ieškovės nurodytas eismo įvykis pagrįstai atsakovės nepripažintas draudiminiu. Nesant nustatyto draudiminio įvykio, neatsiranda draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką (CK 6.987 str.). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad įrodymas fakto, kas yra kaltas dėl kilusio autoįvykio, suponuoja atsakovui pareigą išmokėti ieškovei draudiminę išmoką, nes, kaip jau minėtą, tokią pareigą suponuoja draudiminio įvykio buvimas. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendime laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių (CPK 176 – 185 str.) bei ištyręs įrodymų visetą pagrįstai sprendė, kad bylos įrodymais nepatvirtintas draudiminio įvykio buvimas, todėl teisingai atmetė ieškinį kaip neįrodytą. Padarius virš minėtas išvadas apie draudiminio įvykio nebuvimą, dėl apeliacinio skundo argumentų apie žalos dydį nebepasisakoma, nes tai nebeturi teisinės reikšmės. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.