Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovei Virginijai Bartkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio BAB banko „Snoras“ projektų vadovu, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-45034-(1.1.56-SM3) panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas K. A. 2013 m. gruodžio 10 d. surašė M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-61911 dėl to, kad šis 2013 m. rugpjūčio 14 d. apie 07.04 val., būdamas atsakingas už pastato priežiūrą, neužtikrino, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, būtų tvarkomas ir prižiūrimas, aptvertas arba kitomis priemonėmis užtikrinta, kad į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys. Tokia veika pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintą Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.5 ir 7.6 punktus. M. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 straipsnį.

Savo skundą pareiškėjas taip pat motyvuoja tuo, kad dirbdamas BAB banke Snoras Administravimo skyriaus projektų vadovu, jis neturi suteiktų įgaliojimų ir pakankamų išteklių ar instrumentų užtikrinti protokole nurodytas pareigas. Sprendžiant iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento atsakingi darbuotojai neturėjo pakankamai informacijos apie BAB banko Snoras atskirų darbuotojų, tame tarpe ir jo, darbines funkcijas ir atsakomybės ribas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis nustato, kad „bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento atsakingi darbuotojai dėl šio administracinio pažeidimo turėjo kreiptis į BAB banko Snoras vadovą. Dėl šio administracinio pažeidimo ir dėl to susidariusios situacijos jis kreipėsi į BAB banko Snoras vadovus, ir kaip patvirtinimą apie jo atsakomybės už šį administracinį pažeidimą nebuvimą, BAB banko Snoras Turto valdymo departamento direktorius M. V. pasirašė raštą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriui „Dėl atsakingų asmenų už nekilnojamojo turto priežiūrą“. Šiame rašte yra pažymima, kad jis nėra atsakingas už BAB bankui Snoras priklausančio nekilnojamojo turto techninę būklę bei priežiūrą. Remdamasis pirmiau išdėstytu bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi (Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalimi (įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui) prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausios specialistės Virginijos Bartkevičienės nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje (2014-01-23 Nr. A11-45034(1.1.56-SM3) panaikinti ir šio administracinio teisės pažeidimo bylą M. P. atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius atsiliepimo į M. P. skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. P. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, kad jis neginčija paties pažeidimo fakto, tačiau ginčija, kad jis yra atsakingas už šį pažeidimą. Jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą tik dėl to, kad bendrovės direktorius savivaldybei parodė savo atostogų grafiką, pagal kurį pažeidimo užfiksavimo dieną, jis atostogavo. Bendra banko pozicija yra tokia, kad jis nėra atsakingas už pastatų priežiūrą, nes jam nėra suteikti tokie įgalinimai, taip pat jis neturi tiek resursų, kad galėtų būti už tai atsakingas. Mano, kad atsakomybę galėtų prisiimti banko vadovai. M. V. turi įgaliojimus vykdyto tokią veiklą tam tikruose rėmuose, todėl galimai jis galėtų būti atsakingu už šį teisės pažeidimą. Mano, kad savivaldybė elgiasi neteisingai, priskirdama atsakomybę už įmonės pažeidimus žemiausio rango darbuotojams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Virginija Bartkevičienė nurodė, kad minėtas pažeidimas buvo užfiksuotas 2013 m. rugpjūčio 14 d., gavus gyventojų skundus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas V. M., kuris atėjęs į bylos nagrinėjimą pateikė dokumentus, jog protokole nurodytu pastatu pradėta rūpintis, jie pradėjo pastato konservavimą. Darbai buvo atlikti ne iki galo, tačiau V. M. pateikė darbų atlikimo aktą ir vizualizacijas, kaip pastatas atrodė prieš darbus ir kaip po to. Bylos nagrinėjimo metu jis prisiminė, kad pažeidimo nustatymo dieną atostogavo, dėl to buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Į kitą bylos nagrinėjimą atnešė atostogų grafiką ir įsakymą dėl atostogų. Tame įsakyme, kurio kopija yra byloje, matyti, kad V. M. atostogų metu jį pavadavo M. P.. Tada administracinio teisės pažeidimo byla V. M. atžvilgiu buvo nutraukta ir protokolas surašytas M. P., kuris administracinio nurodymo neįvykdė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių dokumentų, kaip vyksta to pastato priežiūra, nepateikė. Iš pateikto atostogų grafiko matyti, kad turto departamento direktorius M. V. taip pat atostogavo, todėl išeina taip, kad atsakingų asmenų nėra, o pastatas ir toliau kelia rūpesčių. Pareiginiai aprašymai kas už ką yra atsakingas taip pat nebuvo pateikti. Prašo nutarimą palikti nepakeistą.

Apklaustas liudytojas K. A. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Pareiškėją M. P. žino iš matymo, jam antrą kartą surašė administracinio teisės pažeidimą už statinio tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. Pirmą kartą protokolas buvo surašytas kitam asmeniui, nes, kai su kolega ieškojo, kas yra atsakingas už statinių priežiūrą, skambino į banką „Snoras“ ir paprašė nurodyti atsakingą asmenį už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jiems padiktavo V. M. mobilų telefoną, nurodydami, kad jis yra atsakingas už tą pastatą ir jis buvo iškviestas į savivaldybę. Atvykęs V. M. aiškiai nepasakė, ar jis yra atsakingas už tą pastatą, ar ne, taip pat nenurodė kito atsakingo asmens. Jis tik paaiškino, kad jie neturi lėšų pastatui užkalti. Tuomet pirmą protokolą jie surašė V. M. už tai, kad jis buvo atsakingas ir nesiėmė jokių veiksmų, siekiant gauti pinigų ir pasirūpinti tuo, kad į tą pastatą nepatektų asocialūs asmenys. V. M. atvykus į savivaldybę bei pateikus atostogų grafiką buvo nustatyta, kad pažeidimo užfiksavimo metu jis atostogavo, nors pastatas yra apleistas jau penkerius metus, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta. V. M. atostogų metu pavadavo M. P., kuriam ir buvo surašytas antras administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad jis yra bankrutavusio banko „Snoras“ Administravimo skyriaus viršininkas. Už ką surašytas nutarimas M. P. nelabai žino, tiksliau nelabai supranta, kodėl jis yra surašytas būtent jam. Liudytojo teigimu, atsakingas žmogus – tai asmuo, kuris turi visus įgaliojimus, o jeigu jis visų įgaliojimų neturi, tai jis nėra atsakingas. Jeigu pažeidimo užfiksavimo metu jis ir nebūtų atostogavęs, jis vis tiek nebūtų atsakingas už protokole nurodytą pažeidimą, kadangi neturi visų įgaliojimų. Šiuo atveju visus įgaliojimus turi ir už viską yra atsakingas kreditorių komitetas. Liudytojas taip pat nurodė, kad su kitais pastatais jiems jokių problemų nebuvo. Protokole nurodytas pastatas buvo sutvarkytas 2012 metais ir jis buvo prižiūrimas. Be to, tam pastatui buvo surastas nuomininkas, kuris pagal nuomos sutartį buvo įpareigotas tą pastatą sutvarkyti. Kadangi nuomos sutartis 2012 m. liepos mėnesį nebuvo pasirašyta, pastatą teko tvarkyti patiems. Tvarkymo procedūra yra labai paprasta. Jie važiuoja, apžiūri ir jeigu mato, kad pastatas yra prastos būklės, planuoja, kiek reikės lėšų. Po to visas planas patenka pas bankroto administratorių. Bankroto administratorius teikia kreditorių komitetui visus dokumentus biudžetui ketvirčiui, jie gauna lėšas ir tvarko pastatus. Jų funkcija yra surinkti informaciją ir ją perduoti atsakingiems asmenims, o po to sutvarkyti. Visa tai buvo padaryta, visi dokumentai buvo pateikti. Liudytojui būnant komandiruotėje, paskambino neprisistatęs asmuo iš Savivaldybės ir pasakė, kad tai jis (liudytojas) yra atsakingas už pastatų priežiūrą. Pasidomėjus, kaip jis tai nustatė, buvo paaiškinta, kad jam taip pasakė kontaktų centre. Tuomet V. M. paprašė parašyti apie tai raštu, nurodė, kad tai bus labai didelė paspirtis kuo greičiau tą klausimą spręsti, nes tai buvo 2013-09-12, o biudžeto pinigai skaičiuoti trečiam ketvirčiui ir skirti tokiems remonto darbams jau buvo išnaudoti, todėl visa medžiaga bus teikiama ketvirtam ketvirčiui ir viskas bus sutvarkyta. Kreditorių komitetas paprastai renkasi vieną kartą per mėnesį, paprastai mėnesio pabaigoje, todėl galima buvo po rugsėjo 20 d. atskiru klausimu eiti į kreditorių komitetą, gauti pinigus ir sutvarkyti. Procedūra nėra tokia trumpa, kaip gal norėtųsi, bet ji yra ir ji yra vykdoma. Jam nesuprantama, kodėl Vilniaus savivaldybė taip elgiasi, jis gi savo pinigais tokio pastato negali sutvarkyti. Už pastato priežiūrą yra atsakingas tas, kas turi visus įgaliojimus. Jie visų pinigų neturi, tik teikia prašymą ir jo atsakomybė šiuo klausimu yra tik dalinė. Savivaldybės darbuotojai užfiksavo pažeidimą, kai jau vyko pastato priežiūros darbai, nes ši procedūra nėra tokia trumpa. Jei darbų kaina viršija 10 000 Lt, negalima pirkti visų paslaugų iš vienos firmos, reikia ieškoti pigiausios, o tai užtrunka. Liudytojas nurodė, kad tą dieną, kai pažeidimas buvo užfiksuotas, jis apie tai nebuvo informuotas, jam apie užfiksuotą pažeidimą buvo pranešta po mėnesio. Atostogų metu jį formaliai pavadavo M. P.. Pareiginių instrukcijų niekas neturi, nes pradėjus bankroto procedūrą, visų darbuotojų darbo sutartys yra terminuotos, vieni iš darbo išeina anksčiau, kiti vėliau, žmonių skaičius mažėja, todėl funkcijos pridedamos liekantiems asmenims įsakymais, kol galiausiai vienam ar dviem asmenims teks atlikti visas funkcijas. Be to, net ir tuose senuose pareiginiuose nuostatuose apie turto administravimą bankroto metu nieko nebus. Jis mano, kad šiuo atveju atsakingas asmuo galėtų būti tas, kas turi visus svertus problemai išspręsti, o jeigu jis visų svertų neturi, vadinasi negali būti atsakingas, nes yra tik pavaldinys, vykdantis nurodymus.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. V. parodė, kad jis BAB banko „Snoras“ turto valdymo departamento direktorius. Žino bendrais bruožais, kad M. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netinkamos priežiūros. Liudytojas nurodė, kad tai jis yra atsakingas už šio pastato priežiūrą. Jis Savivaldybei yra oficialiai parašęs, kad yra atsakingas už šio pastato priežiūrą. Vien ta aplinkybė, jog jis pažeidimo užfiksavimo dieną atostogavo, nedraudžia jam būti atsakingu, nes nekilnojamojo turto priežiūroje iš principo nėra taip, kad per 2 ar 3 savaites, kurias jis atostogavo, įvyktų kažkas tokio kritinio. Kalbant konkrečiai apie šį objektą, tai jis kaip ir visi kiti objektai yra nuolat stebimas, prižiūrimas, bet nėra taip, kad kiekvieną dieną jie visus objektus apžiūrėtų, nes tiesiog nėra tokių pajėgų. Jie pagal galimybes visada žiūri, kad viskas būtų teisinga ir tvarkinga ir jeigu randa kažkokius trūkumus, inicijuoja pagal savo vidines procedūras tų trūkumų šalinimą. Netgi tos pretenzijos, kurios iš Savivaldybės pusės yra išreikštos jiems kaip turto savininkui, neatsirado per naktį. Sužinoję apie iškilusią problemą, jie trūkumus pašalino. Liudytojas nurodė, kad 2013-08-14 d, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, jis oficialiai atostogavo, jį pavadavo darbuotojas, kuris neturi įgaliojimų rūpintis šiais klausimais, t.y. V. M.. Šio pažeidimo niekas neginčija, tačiau šiuo atveju yra netinkamas pažeidimo subjektas. Jeigu Savivaldybė kreiptųsi į įmonės vadovą, šiuo atveju bankroto administratorių, jis būtų nurodęs, kad už nekilnojamo turto priežiūrą banke yra atsakingas jis, kaip departamento direktorius. Tuomet jie jam būtų išrašę baudą tokią, kokią išrašė M. P., jis ją būtų sumokėjęs ir viskas tuo būtų pasibaigę, nepriklausomai nuo to, kad tuo metu atostogavo. Bendrovė pažeidimą pripažįsta, rūpinasi ir stengiasi, kad viskas būtų teisinga ir tvarkinga. Jeigu savivaldybė pagal galiojančią tvarką negali surašyti protokolo atostogaujančiam asmeniui, tai tokiu atveju lieka atsakingas įmonės vadovas, kadangi jis neįgaliojo jį pavaduojantį asmenį būti atsakingu būtent už tą sritį. Pareigybės aprašymų jie neturi, nes labai dažnai keičiasi darbuotojų skaičius, todėl tenka lanksčiai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Jis tam ir yra departamento direktorius, kad jo kolektyvas padarytų tai, ko iš jo tikisi vadovas. Banke šiuo metu nėra nei patvirtintos struktūros, nei patvirtintų nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 161 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai asmuo pažeidžia savivaldybių tarybų patvirtintų miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles. Minėtame straipsnyje įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į savivaldybių tarybų patvirtintose miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse bei miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklėse nustatytus apribojimus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.6 punktas numato, kad statinio naudotojas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, avarinės būklės pastatus (atskiras jų dalis, patalpas) ar kaupti juose atliekas. Šių taisyklių 7.5 punktas neteko galios remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1392-168/2013.

Siekiant asmenį patraukti administracinės atsakomybėn už Taisyklių 7.6. p. numatytų įpareigojimų nevykdymą, būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y. organiškai tarp savęs susijusių objektyvių ir subjektyvių požymių visumą, leidžiančių padarytą veiką kvalifikuoti kaip ATPK 161 straipsnyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimo sudėties elementais yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl pažeidimo subjekto, t.y. ar M. P. yra tinkamu atsakomybės subjektu pagal ATPK 161 straipsnį.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad iš pradžių administracinio teisės pažeidimo nutarimas dėl nustatyto pažeidimo buvo surašytas BAB „Snoras“ administravimo skyriaus viršininkui V. M. (b.l. 39-40). Pastarajam pateikus įrodymus, jog pažeidimo užfiksavimo metu jis atostogavo, o jį tuo metu pavadavo administravimo skyriaus projektų vadovas M. P. (b.l. 55-58), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. M. atžvilgiu buvo nutraukta ir administracinėn atsakomybėn už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netinkamą priežiūrą patrauktas M. P..

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas K. A. parodė, kad 2013-08-14 nustačius, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra netinkamai tvarkomas ir prižiūrimas, jis su kolega ieškojo, kas yra atsakingas už statinių priežiūrą. Paskambinus į banką „Snoras“ ir paprašius nurodyti atsakingą asmenį, jiems padiktavo V. M. mobilų telefoną, nurodydami, kad jis yra atsakingas už tą pastatą. Atvykęs į savivaldybę jis aiškiai nepasakė, ar yra atsakingas už aukščiau minėtą pastatą, tik aiškino, kad neturi lėšų pastatui konservuoti, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas. V. M. pateikus atostogų grafiką, iš kurio matyti, jog pažeidimo užfiksavimo dieną jis atostogavo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bei vėliau nutarimas surašytas jį pavadavusiam asmeniui M. P..

Pareiškėjo M. P. teigimu, jis yra netinkamas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo subjektas, kadangi jis nėra atsakingas už pastatų priežiūrą. Mano, kad šiuo atveju žemiausio rango darbuotojai negali būti baudžiami, o atsakomybę galėtų prisiimti banko vadovai ar jų paskirti atsakingi asmenys. Tai galėtų būti Turto valdymo departamento direktorius M. V..

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, iš kurios nėra visiškai aišku kam kyla administracinė atsakomybė (fiziniam ar juridiniam asmeniui), įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti ATPK ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį bei byloje surinktais faktiniais duomenimis. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-17 nutartis adm.b. Nr. N17-1662/2006, 2007-03-28 nutartis adm.b. Nr.N1-702/2007 ir kt.).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad BAB banko SNORAS bankroto administratorius N. H. C. 2013 m. sausio 22 d. įgaliojo Turto valdymo departamento direktorių M. V. atstovauti BAB bankui SNORAS nustatyta tvarka pasirašant ūkines sutartis, susijusias su banko turto priėmimu-perdavimu, priežiūra (rangos, statybos rangos, nuomos, paslaugų teikimo, projektavimo darbų ir kt.) ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu. Minėtas įgaliojimas galioja iki 2015 m. sausio 31 d. (b.l. 11). Byloje esantis BAB banko SNORAS pranešimas tvirtina, kad pagal šios bendrovės darbuotojų pareiginius nuostatus bei nustatytą darbo tvarką Administravimo skyriaus projektų vadovas M. P. nėra tiesiogiai atsakingas už BAB bankui SNORAS nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto techninę būklę ir priežiūrą. BAB banko SNORAS bankroto administratorius įgaliojimus, susijusius su banko turto priežiūra, yra suteikęs Turto valdymo departamento direktoriui M. V. (b.l. 10). Apklaustas teismo posėdyje liudytoju M. V. patvirtino, kad BAB banke „Snoras“ jis yra atsakingas už protokole nurodyto pastato priežiūrą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų (pareiginių nuostatų, įgaliojimų ar pan.), patvirtinančių, jog M. P. būtų atsakingas už BAB banko SNORAS pastatų priežiūrą. Vien ta aplinkybė, kad teisės pažeidimas buvo užfiksuotas jam pavaduojant Administravimo skyriaus viršininką V. M., neduoda pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn, nes byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog už pastatų nepriežiūra yra atsakingas būtent V. M.. Priešingai, byloje esantys rašytiniai duomenys (b.l. 10, 11) bei liudytojo M. V. parodymai tvirtina, kad už BAB bankui SNORAS priklausantį turtą, tame tarpe ir pastatus, jų priežiūrą yra atsakingas Turto valdymo departamento direktorius M. V.. Be to, užfiksuotas teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir jis tikrai neatsirado M. P. atostogų metų pavaduojant kitą asmenį. Esant šiems įrodymams M. P. yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi jis nėra ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo tinkamas subjektas. Nesant vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento (subjekto), administracinė atsakomybė nekyla.

Esant nurodytoms priežastims bei vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 23 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-45034-(1.1.56-SM3) panaikinimas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. P. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-45034-(1.1.56-SM3) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. P. atžvilgiu pagal ATPK 161 straipsnį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.