- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-588-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02550-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija” dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Kardažolė“, uždaroji akcine bendrovė ,,Drive Industries“, S. K., A. Š., H. K., D. Z., A. A., G. Z., V. Z., O. D., F. L., J. Z., R. Z., D. Ž., R. Ž., A. B., A. B., T. B., D. N., R. L., R. B., N. B., D. Ž., V. P., B. C., S. C., E. V., E. M., R. M., V. R. L., K. R.-S., T. K., G. J., A. L., L. V., V. K., E. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinės draudimo bendrovė (toliau – ir ABD) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Baltija“ 4 244 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovės žyminį mokestį (95 Eur) ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
1.1. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir V. K. (toliau – ir Draudėjas) 2022 m. rugsėjo 19 d. sudarė Įmonių turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 280 0017038), pagal kurį laikotarpiui nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 6 d. buvo apdraustas Draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip Turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 4 244 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.
1.2. UAB „Mano Būstas Baltija“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, kuris buvo atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 4 244 draudimo išmoka ir draudikas turi teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Nurodė, jog:
2.1. Ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko. Ieškovė apie įvykio priežastis išvadas padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais / ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir / ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.
2.2. Pažymėjo, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei.
2.3. Akcentavo, jog ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota. Byloje pateiktos sąmatos yra nepasirašytos, taip pat nėra pridėti mokėjimai rangovams pagal byloje pateiktas sąmatas bei PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo absoliučiai neatsižvelgia į buto būklę. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies priteisė iš atsakovės 4 198,12 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (4 198,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 95 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Pagrindiniai argumentai:
4.1. Pažymėjo, kad nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų vamzdžio) defekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai vykdė pareigas namo būklei įvertinti, tinkamai planavo ir organizavo pastebėtų defektų ir deformacijų, avarijų pavojų šalinimo priemonių ir darbų įgyvendinimą, jų derinimą su namo savininkais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės, kaip namo administratorės, uždaviniai neapsiriboja įvykusių pasekmių šalinimu, o pirmiausia įpareigoja laiku pastebėti, teisingai vertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas. Atsakovės pateikti įrodymai apie administratoriaus pareigų vykdymą, pirmosios instancijos teismui neleido daryti išvados, kad namo administratorė tinkamai atliko pareigas.
4.2. Nurodė, jog namo administratorė nepateikė domenų, kaip buvo statinio būklė įvertinta 2021 ir 2022 metais, todėl nėra aišku, kaip nuotekos sistemų būklė pakito nuo 2020 metų, kai buvo atlikta apžiūra. Neatlikus nuolatinio būklės vertinimo, neaišku, kokiu pagrindu nuotekų sistemos veikimą balsavimo biuletenyje nurodė kaip patenkinamą.
4.3. Vertino, jog 2022 m. rugsėjo 29 d. vykusio balsavimo metu nepakankamas gyventojų aktyvumas neturėjo esminės reikšmės vertinant civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo, kad nuotekų vamzdžių būklė buvo žinoma nuo 2020 m., tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė nedelsiant būtų pradėjusi veiksmus, kad gyventojai būtų tinkamai informuoti apie jų būklę, galimas priemones ir pasiūlyti sprendimai, kaip jų būklę pakeisti. Nustatė, kad tik 2022 m. vasarą pradėti kokie nors veiksmai, kad išsiaiškintų gyventojų nuomonę dėl renovacijos. Pažymėjo, kad apklausos metu buvo gauta nuomonė, kad daugiau nei pusė gyventojų tam pritartų.
4.4. Sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio nuotekų vamzdynu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą.
4.5. Pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti turto apžiūros akte nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais paaiškinimais, dėl turto apžiūros akte nurodytų apliejimo pasekmių masto, apliejimo ir drėgmės sukeltų pasekmių. Pabrėžė, kad atsakovė savo paskaičiavimų dėl apgadintų patalpų nepateikė, apgadintų patalpų neapžiūrėjo ir nevertino, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė iš esmės netinkamai įvertino žalos dydį.
4.6. Nurodė, jog skaičiuojant nuostolių dydį nebuvo atsižvelgta į nusidėvėjimą, kuris pagal pateiktus paaiškinimus skaičiuotinas nuo patalpų remonto darbų, todėl įvertinus byloje pateiktus duomenis padarė išvadą, kad pagal visiško nuostolių atlyginimo principą priteistina žalos suma sumažintina nusidėvėjimo suma, t. y. 45,88 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:
5.1. Nurodė, jog namo administratorius tinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovas pateikė Statinio techninės priežiūros žurnalą, iš kurio įrašų matyti, jog atsakovas tinkamai vykdė priežiūros darbus. Atsižvelgiant į daugiabučio namo stovį (kuris nebuvo pripažintas avariniu), 2021 metais organizavo gyventojų apklausą dėl namo renovacijos, 2022 m. rugsėjo mėn. organizavo gyventojų balsavimą dėl nuotekų sistemos remonto darbų (kam gyventojai nepritarė).Teismas netinkamai taikė civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas, įskaitant neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, privalėjo nustatyti, kokie konkretūs atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą atsakovui. Bendraturčiai elgėsi pasyviai (akivaizdu, kad gyventojai negalėjo nesuprasti, kad senos statybos namo inžineriniai tinklai nėra pačio geriausio stovio), atsakovui nebuvo pateikta jokių pageidavimų ar raginimų dėl nuotekų sistemos remonto ar rekonstrukcijos.
5.2. Pažymėjo, jog teismas visiškai nenagrinėjo atsakovo akcentuoto aspekto, kad trūkusio vamzdžio dalis buvo užmūrytoje vietoje, kito gyventojo patalpose. Atsakovo vertinimu, bendro naudojimo objektų administratorius neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, ko pasėkoje, nėra laikytinas atsakingu už tokio pobūdžio žalos kilimą, kadangi atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Pažymi, jog Reglamentas nedetalizuoja kaip namo valdytojas turėtų vizualiai patikrinti statinio pagrindines konstrukcijas (pvz. griauti, įpareigoti savininką pašalinti apdailas, šaukti susirinkimą ir pan.), kurios yra uždengtos bei nėra objektyvios galimybės vizualiai apžiūrėti bei atitinkamai užfiksuoti inžinerinių sistemų techninę būklę bei esant poreikiui imtis veiksmų – pvz. keisti, remontuoti ir pan. Niekur nėra detalizuota kas turėtų prisiimti atsakomybę už tokių konstrukcijų (kurių nėra objektyvios galimybės vizualiai patikrinti) sukeltą žalą bei ar esant tokiai faktinei situacijai yra įžvelgtinas administratoriaus veiksmų neteisėtumas.
5.3. Akcentavo teismų praktiką, kuri, atsakovo vertinimu, patvirtina, jog vizualiai nematomoje vietoje administratorius negali pastebėti inžinerinių sistemų trūkumų bei jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų sudėties atsakomybei kilti. Teismo procesinis sprendimas prieštarauja teismo precedentui ginčo klausimui bei Teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino Atsakovo kaip administratorius atsakomybę, konstatuodamas, jog nepaisant kokių veiksmų ėmėsi administratorius, jis yra laikytinas atsakingu už bet kokį įvykį susijusį su bendrųjų konstrukcijų sukelta žala kitiems asmenims ar turtui. Avarija įvyko trečiojo asmens bute, t. y. vamzdyno atkarpoje, kuri buvo užmūryta. Vamzdžio stovis galėjo būti nustatytas tik patekus į butą ir išardžius mūrą. Tai reiškia, kad atlikti techninę priežiūrą be ginčo buto savininko valios ir žalos jam padarymo objektyviai buvo neįmanoma. Nurodė, kad nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovą dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo dėl kokių nors patalpos užliejimų ar vandens pratekėjimų iki ginčo įvykio. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti vamzdžio tvarkingumu, juolab, kad daugiabučio namo savininkai nepritarė vamzdyno keitimui.
Atsiliepimas
6. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai argumentai:
6.1. Nurodė, jog dar 2020 m. nustatęs avarinę inžinerinės sistemos būklę ir galimas avarijas nesiėmė jokių realių veiksmų, kad 2022 m. balandžio 3 d. nuotekų avarijos būtų išvengta. Nėra įrodymų, jog atsakovas būtų vykdęs jam teisės aktų priskirtas pareigas, susijusias su daugiabučio namo inžinerinės sistemos priežiūra.
6.2. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vamzdynas, dėl kurio trūkimo buvo užlietas apdraustas turtas, buvo neleistinai uždengtas 20 daugiabučio namo bute, taip pat nėra duomenų apie tai, kad vamzdynas pagal daugiabučio namo projektinę dokumentaciją turėjo būti paliktas atviras. Nurodė, jog vamzdynas gali ir turi būti apžiūrimas ne tik vizualiai, bet ir naudojant kameras (endoskopus) ar kitas priemones. Aplinkybė, kad vamzdynas yra uždengtas niekaip nešalina daugiabučio namo administratoriaus pareigų (juolab, nagrinėjamo ginčo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas apskritai būtų dėjęs pastangas apžiūrėti vamzdyną), susijusių su tokio vamzdyno priežiūra. Daugiabučio namo administratorius, prižiūrėdamas daugiabučio namo inžinerines sistemas privalo ne tik vizualiai apžiūrėti įrangą, tačiau privalo tikrinti, ar pastaroji yra funkcionali, ar nereikalinga imtis prevencinių veiksmų tinkamam įrangos veikimui užtikrinti ir kt.
6.3. Akcentavo, jog nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų dėjęs pastangas patekti į privačias patalpas, butus ir kad ginčui aktualioje vamzdyno atkarpoje iš tiesų nebuvo galimybės apžiūrėti vamzdyno. Administratorė neteikia duomenų ir apie tai, kad daugiabučio namo privačių patalpų savininkai būtų buvę informuoti apie netinkamą vamzdžių uždengimą (jei toks ir buvo). Atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo nuotekų sistema – sąlygojo žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo apeliacinėje instancijoje esmės
10. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir V. K. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 280 0017038), kuria laikotarpiui nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 6 d. buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).
11. Dėl nesandaraus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 7 d. buvo aplietas Turtas.
12. Ieškovės įgalioti asmenys 2022 m. gruodžio 12 d. apdraustame Turte atliko apgadinto turto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriuo užfiksavo lubų, sienų, grindų ir įrangos apgadinimus.
13. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė apskaičiavo, 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. sausio 9 d. draudėjui V. K. dėl įvykusio įvykio išmokėjo 4 244 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.
14. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. AD1-1455 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių – daugiabučių namų valdytojų ir jų administruojamų namų sąrašų patvirtinimo“).
15. Apeliantė nesutinka su tuo, kad ji netinkamai atliko daugiabučio namo administratorės funkcijas; apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė neturėjo galimybės apžiūrėti ginčo vamzdyno, nes pastarasis buvo uždengtas.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo
16. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad apeliantė draudiminio įvykio metu buvo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė, kad užliejimo šaltinis buvo už draudėjo turto ribų ir užliejimas įvyko dėl daugiabučio namo bendro naudojimo vamzdyno defekto.
17. Apeliantė teigia, jog byloje neįrodyta, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos, ar, kad objekto valdytoja teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku, pažymėjo, jog būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
18. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
19. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
20. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).
21. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas) Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
23. Pagal teisinio reguliavimo nuostatas administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.
24. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2020 m. balandžio 3 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų sistema sena, morališkai pasenusi, neefektyvi, paveikta korozijos, galimos avarijos. Iš Statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, jog 2020 m. spalio 28 buvo įvykęs įvykis ir atlikti buitinių nuotekų stovo keitimo darbai. Byloje nėra duomenų, jog administratorė 2021 ir 2022 metais vertino administruojamo namo būklę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė jau 2020 m. žinodama nuotekų vamzdžių būklę ir nesiimdama veiksmų apie tai informuoti gyventojus, kad būtų imamasi priemonių ir priimami sprendimai, savo kaip administratorės pareigas atliko netinkamai. Bylos medžiaga patvirtina, jog tik 2022 m. vasarą pradėti veiksmai, kad išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl renovacijos, teismo vertinimu, tai buvo atlikta ne laiku, nepagrįstai delsiant 2 metus. Taigi nepakankamas rūpindamasis administruojamo daugiabučio nuotekų vamzdynu, jo priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtų vykdžiusi tinkamai aukščiau įvardytas pareigas, susijusias su daugiabučio namo inžinerinės sistemos priežiūra. Apeliantė į bylą neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantė vykdė daugiabučio namo inžinerinės sistemos (tame tarp ir ginčo vamzdyno) priežiūrą, nėra duomenų, kokią ginčo nuotekų vamzdyno / stovo būklę apeliantė buvo fiksavusi iki draudiminio įvyko.
25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie tai, kad apeliantė neįrodė, aplinkybės jog teisės aktų nustatyta tvarka atliko daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūras. Nevydėdama šios savo pareigos laiku nenustatė ginčo vamzdyno nusidėvėjimo ir tinkamai vamzdyno nesutvarkė ar nepakeitė nauju. Tokiu būdu apeliantė neužtikrino, kad ginčo vamzdynas veiktų tinkamai ir nebūtų padaryta žala daugiabučiame name esančiam turtui. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantė tinkamai atliko daugiabučio namo administratorės funkcijas, atmestinas.
26. Apeliantė, be kita ko nurodo, jog neturėjo galimybės apžiūrėti ginčo vamzdyno, nes pastarasis buvo uždengtas.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad trūkusi vamzdžio dalis buvo uždengta, priešingai nei teigia apeliantė, savaime nešalina namo administratorės atsakomybės. Pirmiau minėti teisės aktai, reglamentuojantys namo administratoriaus veiklą, nenumato išimčių, kad už bendro naudojimo inžinerines sistemas, esančias uždengtose vietose, namo administratorius neatsako. Taip pat nėra tokios teismų praktikos, kurioje būtų suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad už tokio pobūdžio avarijas namo administratorius neatsako. Apeliantės cituojama apygardos teismų 2015 m. praktika nelaikytina aktualia, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, kai žala padaroma įvykus avarijai bendro naudojimo inžinerinėse sistemose, esančiose neprieinamose vietose teismas vertina, ar namo administratorius ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti. Būtent nuo šių kiekvienu atveju individualių aplinkybių priklauso, ar namo administratorius bus pripažintas atsakingas už padarytą žalą, ar ne, o ne savaime nuo fakto, kad trūkęs vamzdis yra neprieinamoje vietoje. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad apeliantė savo pareigas vykdė tinkamai, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių ginčo įvykis vis tiek įvyko. Pažymėtina, jog apeliantė neįrodinėjo, jog apdrausto turto savininkas savavališkai uždengė bendrojo naudojimo vamzdyną, ar ne pagal projektą įrengtomis konstrukcijomis paslėpė vamzdyną, kas vizualiai apsunkino apeliantės darbuotojams galimybes apžiūrėti ir įvertinti vamzdyno būklę.
29. Pažymėtina ir tai, kad STR 1.07.03:2017 nenustato, kad apžiūros, kurių metu vertinama gyvenamojo namo būklė, atliekamos tik vizualiai – administratorės pareiga yra pasirinkti tokius būdus, kurie būtų tinkamai tiriamiems objektams įvertinti. Teismo vertinimu, turtint duomenų apie tai, kad namo inžinerinės konstrukcijos jau pažeistos korozijos, apeliantė turėjo imtis papildomų veiksmų įsitikinti namo inžinerinių konstrukcijų patikimumu. Nors nagrinėjamu atveju dalis bendrojo naudojimo vamzdyno yra ir konkrečiam savininkui priklausančiose patalpose, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia namo administratorės nuo pareigos tinkamai prižiūrėti ir šią atkarpą. Bendrojo naudojimo objektų administratorė privalo tinkamai prižiūrėti visą bendro naudojimo vamzdyną, o ne tik tas atkarpas ar dalis, prie kurių administratorei yra paprasčiau patekti. Administratorė privalo prižiūrėti visą bendrojo naudojimo vamzdyną, įskaitant ir privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančias atšakas. Apeliantė neigdama šią savo pareigą, nurodydama, kad tokios apžiūros įgyvendinti negali, pripažįsta, jog butuose esančio bendrojo naudojimo vamzdyno apžiūra niekuomet nebuvo vykdoma. Apeliantė iš viso nevykdė privačiuose butuose esančio vamzdyno apžiūros, todėl teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad tokios apžiūros galėjo būti apsunkintos. Nebuvo pateikti duomenys, kad apeliantė kreipėsi į kurio nors buto savininką su prašymu leisti apžiūrėti bute esantį bendrojo naudojimo vamzdyną ir toks leidimas nebuvo suteiktas.
30. Apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog tretieji asmenys kreipėsi dėl netinkamos namo priežiūros, todėl administratorė neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą.
31. Akivaizdu, kad gyventojai neturi reikiamų kompetencijų ir žinių tam, kad tinkamai įvertintų objektų būklę ir užtikrintų jų priežiūrą. Dėl to ir skiriamas profesionalus administratorius, turintis reikiamas žinias ir kompetenciją, tam, kad namo gyventojams nereikėtų patiems papildomai atlikti bendro naudojimo objektų priežiūros darbų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantei nekyla teisinė atsakomybė, nes butų savininkai patys turėjo pastebėti bendro naudojimo inžinerinių tinklų būklę. Profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, verslininkai privalo administruojamą pastatą maksimaliai atsakingai prižiūrėti. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi, o prižiūrėjo tik dalį jai priskirtų objektų, ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti. Atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, visus dokumentus ir kitus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tinkamą namo administravimą, turi apeliantė, todėl ji gali įrodyti tinkamą savo pareigų atlikimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės pareigų, išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius administratorės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino apeliantės pareigą kompensuoti dėl įvykio kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl šių pareigų nevykdymo kilo pareiga atlyginti žalą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai priteisė ieškovei turtinės žalos atlyginimą. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Atmetus apeliacinį skundą apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
36. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą.