Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-03-07 · Civilinė byla Nr. e2-7374-433/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
e2-7374-433/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01711-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
UAB „Pašilaičių būstas“
Atsakovas
G. S.
Civilinė byla Nr. e2-7374-433/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01711-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pašilaičių būstas“ ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Pašilaičių būstas“ prašo iš atsakovės G. S. priteisti 306,08 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-22 įsakymo Nr. 30-1653 pagrindu buvo paskirtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė G. S. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji proporcingai savo nuosavybės daliai privalo laiku mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Atsakovė per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. nemokėjo mokesčių, todėl susidarė 306,08 Eur įsiskolinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti jos darbovietės (duomenys neskelbtini) administratorei K. Ž. 2017 m. vasario 17 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas 2012-08-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1653 pagrindu paskirtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (http://www.vilnius.lt/vaktai2011/DefaultLite.aspx?Id=3&DocId=30215499). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovei G. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. nemokėjo mokesčių, todėl susidarė 306,08 Eur įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas atsakovei kartu su kitais šio namo butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o ji kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu būtų atsiskaičiusi dėl reikalaujamos įsiskolinimo sumos (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 306,08 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.82 straipsnis, 4.83 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 306,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės ieškovo naudai išieškotinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, iš viso 15,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 54,45 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Teismas pažymi, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Nagrinėjamu atveju su ieškiniu į teismą kaip ieškovo atstovas kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis ieškovo darbuotojas. Byloje teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovą byloje atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas. Į bylą pateikta teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir UAB Skolos LT, patvirtina, kad ieškovą sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo su juridiniu asmeniu, negalinčiu būti ieškovo atstovu teisme. Vien tai, kad teikdamas paslaugas šis juridinis asmuo pasitelkė advokatą, nesant atstovavimo teisinių santykių tarp ieškovo ir advokato, nesudaro pagrindo priteisti reikalaujamų ieškinio parengimo išlaidų. Tuo tarpu aplinkybė, kad UAB Skolos LT yra sudariusi atstovavimo sutartį su Advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatėmis V. V., J. S., A. R. ir E. I., nesuponuoja kitokio nagrinėjamos situacijos vertinimo, kadangi iš esmės patvirtina, kad atstovavimo teisiniai santykiai advokates siejo su asmeniu, nesančiu proceso dalyviu šioje byloje, bet ne su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 54,45 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybė patyrė 4,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 4,17 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. iki 4,00 Eur, ir ieškinį patenkinus, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Pašilaičių būstas“, juridinio asmens kodas 121474935, naudai: 306,08 Eur (trijų šimtų šešių eurų, 8 euro ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (306,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,87 EUR (penkiolikos eurų, 87 euro ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,00 Eur (keturis eurus, 00 euro ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas