Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje (9 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiojo D. V. turto įgijimas apgaulės būdu) areštu 30 parų;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiosios R. Č. turto įgijimas apgaulės būdu) areštu 30 parų;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiojo T. M. turto įgijimas apgaulės būdu) areštu 30 parų;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiojo M. Š. turto įgijimas apgaulės būdu) areštu 30 parų;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiojo L. J. turto įgijimas apgaulės būdu) areštu 30 parų;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiojo S. B. turto įgijimas apgaulės būdu) areštu 30 parų;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiojo L. T. turto įgijimas apgaulės būdu) areštu 30 parų;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiojo G. P. turto įgijimas apgaulės būdu) areštu 30 parų;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai solidariai priteistas iš V. B. bei A. B. 410 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai solidariai priteistas iš V. B. bei A. B. 260 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai solidariai priteistas iš V. B. bei A. B. 200 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai solidariai priteistas iš V. B. bei A. B. 300 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai solidariai priteistas iš V. B. bei A. B. 510 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai solidariai priteistas iš V. B. bei A. B. 255 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai solidariai priteistas iš V. B. bei A. B. 310 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl A. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestas.

Dėl kito nuteistojo V. B. apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

9. Taip pat A. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: V. B. ir A. B., turėdami išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia, veikdami bendrai pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 7 d., V. B. naudodamasis nenustatytu įrenginiu, socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) tyčia patalpino melagingą, tikrovės neatitinkantį skelbimą apie galimybę užsidirbti papildomus pinigus, ir 2022 m. rugpjūčio 7 d. privačia žinute per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ parašęs susidomėjusiam G. P. pasiūlė jam piniginį depozitą pervesti į A. B. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai G. P. pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, kad gavęs depozitą jį daugina iki 3-4 kartų, iš kurių 40 procentų pasilieka sau, o 60 procentų perveda depozito savininkui. 2022 m. rugpjūčio 7 d. G. P., sutikęs su pasiūlymo sąlygomis, 2022 m. rugpjūčio 7 d. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 100 Eur depozitinį mokėjimą į minėtą A. B. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Statymas“, po ko, 2022 m. rugpjūčio 7 d. A. B. gautus pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, už užsakymą tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ (lažyboms). Po to, 2022 m. rugpjūčio 7 d. G. P. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko dar 25 Eur depozitą į minėtą A. B. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Statymas“, po ko, 2022 m. rugpjūčio 7 d. A. B. gautus pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už užsakymus tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ (lažyboms). Po to, V. B. ir A. B. veikdami bendrai, 2022 m. rugpjūčio 7 d. per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ į G. P. paskyrą V. B. parašė žinutę melagingai informuodamas, kad norint gauti laimėtus pinigus reikalingas komisinis mokestis, G. P., patikėdamas pateikta melaginga informacija, sutiko pervesti 130 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 7 d. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 130 Eur depozitą į minėtą A. B. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Statymai“, po ko, 2022 m. rugpjūčio 7 d. A. B. gautus pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už užsakymus tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ (lažyboms). Tokiu būdu V. B. ir A. B. bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. P. priklausantį turtą – pinigus, padarydami nukentėjusiajam G. P. 255 Eur turtinę žalą.

10. Be kita ko, A. B. nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: V. B. ir A. B., turėdami išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, t. y. tyčia, veikdami bendrai pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., V. B., naudodamasis nenustatytu įrenginiu, socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) tyčia patalpino melagingą, tikrovės neatitinkantį skelbimą apie galimybę užsidirbti papildomus pinigus, ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. privačia žinute per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ parašęs V. S., pasiūlė jai piniginį depozitą pervesti į A. B. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai V. S. pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, kad gavęs depozitą jį daugina iki 3-4 kartų, iš kurių 40 procentų pasilieka sau, o 60 procentų perveda depozito savininkui. 2022 m. rugpjūčio 9 d. V. S. sutikusi su pasiūlymo sąlygomis, iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 50 Eur depozitą į minėtą A. B. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Statymas“. Po ko, 2022 m. rugpjūčio 9 d. A. B. gautus pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, už užsakymą tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ (lažyboms). Po to, V. B. ir A. B. veikdami bendrai, tęsdami savo veiksmus, 2022 m. rugpjūčio 9 d. per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ į V. S. paskyrą V. B. parašė žinutę melagingai informuodamas, kad norint gauti laimėtus pinigus reikalingas 260 Eur komisinis mokestis, V. S., patikėdama pateikta melaginga informacija, sutiko pervesti 260 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 260 Eur depozitą į minėtą A. B. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Komisiniai“, po ko, 2022 m. rugpjūčio 9 d. A. B. gautus pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, už užsakymus tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ (lažyboms). Tokiu būdu V. B. ir A. B. bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. S. priklausantį turtą, t. y. pinigus, padarydami nukentėjusiajai V. S. 310 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį ir jį išteisinti dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atlikto ikiteisminio tyrimo ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bendrininkų grupėje, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (naikintinas dalyje) dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

11.2. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrįsto teisinio pagrindo nustatė, kad nuteistasis A. B. buvo kito nuteistojo V. B. bendrininkas darant nusikalstamas veikas – sukčiavimus. Skundžiamame nuosprendyje nepakankamai atsižvelgta į aplinkybę, kad nuteistasis A. B. neturėjo išankstinio susitarimo atlikti šioje baudžiamojoje byloje nustatytas nusikalstamas veikas kartu su V. B.. Nuteistasis tik atidarė savo vardu banko sąskaitą ir jos disponavimą patikėjo V. B.. Be to, byloje nustatyta, kad A. B. su nukentėjusiaisiais nebendravo, nevykdė jokios veikos susijusios su asmenų įtikinėjimu pervesti pinigus, nežadėjo jokių laimėjimų, pajamų gavimo ir pan. Vien tai, kad A. B. nuteistajam V. B. atidavė savo vardu atidarytos banko sąskaitos disponavimą, negali būti pagrindas išvadai, jog nuteistieji buvo iš anksto susitarę veikti bendrai ir turėdami išankstinį tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus. Tai, kad A. B. ir V. B. bendravo (palaikė ryšį), kartu vartodavo alkoholį, susitikdavo, išgryninęs perduodavo pinigus V. B., negali būti suabsoliutinta ir šiuo pagrindu pagrįstai laikoma, jog A. B. buvo nusikalstamų veikų bendrininkas.

11.3. Taip pat šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad nuteistieji V. B. ir A. B. turėjo išankstinį bendrą susitarimą apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą – pinigus. A. B. atsidūrė šioje nemalonioje situacijoje, kadangi dėl žmogiškosios klaidos, pasitikėdamas savo (duomenys neskelbtini) ir draugu, patikėjo kitam nuteistajam V. B. disponuoti jam (A. B.) priklausančią banko sąskaitą, išgrynino pinigus, tačiau bendro tikslo, kaip minėta, atlikti nusikalstamą veiką neturėjo ir net nenumanė, jog V. B. banko sąskaitą naudos nusikalstamų veikų darymui. Nusikalstamų veikų daryme A. B. indėlis buvo tik tai, kad patikėjo disponuoti V. B. savo banko sąskaitą. Tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad visus veiksmus, susijusius su nusikalstamų veikų padarymu (žmonių įkalbinėjimas pervesti pinigus, apgaulingų skelbimų rašymas, bendravimas ir pan.), atliko tik V. B., o šias aplinkybes patvirtina surinkti įrodymai bei liudytojų parodymai, kas paneigia buvus susitarimą tarp nuteistųjų daryti nusikalstamas.

12. Atsiliepimų į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą negauta.

13. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė atmesti, o kito nuteistojo V. B. gynėja advokatė prašė spręsti teismo nuožiūra, nes jos ginamasis apeliacinio skundo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (devynios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, skundžiamo nuosprendžio motyvais ir nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat ir baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad nuteistasis A. B. pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje (devynios veikos) bei 182 straipsnio 1 dalyje, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

16. Byloje nekyla esminio ginčo dėl to, kad iš D. V., R. Č., T. M., M. Š., L. J., S. B., L. T., J. B., G. P. ir V. S., panaudojant jų atžvilgiu apgaulę (pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją dėl lengvo būdo greitai užsidirbti papildomų piniginių lėšų, dėl ko būdavo pervedami pinigai į nurodytas banko sąskaitas, tačiau negaunamas žadėtas uždarbis), buvo įgytas nukentėjusiesiems priklausantis (tuo pačiu ir nuteistiesiems V. B. ir A. B. svetimas) turtas – pinigai, t. y. padarytos sukčiavimo nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatė esmines inkriminuotus sukčiavimus pagrindžiančias aplinkybes, vertinimo klaidų nepadarė, taip pat teisingai kvalifikavo padarytas veikas pagal baudžiamąjį įstatymą (skundžiamo nuosprendžio 32–37 puslapiai), todėl teisėjų kolegijos nukentėjusiųjų atžvilgiu padarytų veikų vertinimas pakartotinai nebus aptariamas dar kartą. Kita vertus, nuteistasis A. B. kategoriškai neigia, kad žinojo apie V. B. daromas nusikalstamas veikas (sukčiavimus nukentėjusiųjų atžvilgiu) ar galėjo tai numatyti, o jam tik patikėjo disponuoti savo banko sąskaitas, t. y. apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo A. B. veiksmuose nėra vieno iš būtinojo inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymio – tyčios.

17. Nuteistasis A. B., duodamas parodymus šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė, kad savo vardu aktualiu inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu buvo atidaręs dvi banko sąskaitas atitinkamai AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bankuose, o šių banko sąskaitų prisijungimų duomenis perdavė kitam nuteistajam V. B.. Taip pat neneigė ir aplinkybės, kad žinojo kam šios banko sąskaitos bus naudojamos, t. y. žinojo, jog į jas nukentėjusieji perveda pinigus dėl V. B. atliktų veiksmų (teisėjų kolegijos pastaba – panaudotos apgaulės). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusieji sureaguodami į jiems rašytas nuteistojo V. B. melagingas žinutes ir patikėdami jiems nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija, pinigus pervesdavo būtent į minėtas nuteistajam A. B. priklausančias banko sąskaitas AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bankuose, iš kurių toliau piniginės lėšos būdavo pervedamos į kitas banko sąskaitas, išgryninami bankomatuose arba panaudojami pervedant juos azartiniams lošimams internete, tokiu būdu pasisavinant nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Be kita ko, nuteistasis A. B. patvirtino ir aplinkybę, kad jis iš to irgi gavo naudos (kartu linksminosi su nuteistuoju V. B., gavo grynųjų pinigų iš jo). A. B. neneigė, kad ir pats kelis kartus iš nukentėjusiųjų gautus pinigus išgrynino bankomatuose, juos perduodamas nuteistajam V. B. ir gaudamas dalį pinigų, kurie buvo įgyti iš nukentėjusiųjų panaudojus apgaulę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visiškai nelogiška asmeniui (šiuo atveju nuteistajam A. B.), kuris kitam (šiuo atveju nuteistajam V. B.) perdavė savo vardu atidarytų banko sąskaitų prisijungimų duomenis bei jas atidarė būtent kito asmens asmeniniam, o ne savo naudojimui, eiti į bankomatą ir išgryninti (sukčiavimo būdu gautas) pinigines lėšas, kai tą gali padaryti asmuo, kuriam ir buvo perduoti banko sąskaitų prisijungimai ir kuris pats gali nevaržomai bei bet kuriuo paros metu tai padaryti. Tai tik patvirtina, kad nuteistųjų V. B. ir A. B. veiksmai atliekant sukčiavimų nusikalstamas veikas buvo susiję vieni su kitais.

18. Akcentuotina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių aktualių šiai baudžiamajai bylai duomenų matyti, kad A. B. praeityje buvo teistas už analogišką nusikalstamą veikimą, kuomet apgaulės būdu pateikiant labai panašią melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją (nukentėjusiajam pervedus 100 Eur neva būtų laimimi 500 Eur), buvo įgytas svetimas turtas – pinigai (teisėjų kolegijos pastaba – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamasis įsakymas; baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nuosprendyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog A. B. patvirtino, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iš savo naudojamos socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra lygiai ta pati, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje naudota paskyra, kurios pagalba buvo atlikta dalis sukčiavimų. Nuteistasis A. B. šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad žinojo apie minėtą paskyrą, tačiau tai nėra jo paskyra. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą objektyviai išvadai, kad A. B. puikiai suvokė, kokiu tikslu yra sukurta „(duomenys neskelbtini)“ paskyra ir kokia jos tikroji funkcija, nes ir pats ją naudojo atlikdamas sukčiavimą. Galiausiai, 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta nusikalstama veika A. B. buvo padaryta 2022 m. balandžio 11 d. apie 17.00 val., t. y. likus kiek mažiau nei dviem mėnesiams iki šioje baudžiamojoje byloje pirmosios inkriminuojamos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu padarymo. Tai reiškia, kad pats nuteistasis A. B., likus gana trumpam laikui iki nusikalstamų veikų darymo, atliko praktiškai analogiško pobūdžio nusikalstamus veiksmus naudodamas tą pačią socialinio tinklo paskyrą, kas tik patvirtina, jog ir apie šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jam buvo puikiai žinoma bei suvokiama, kad taip pat ir pasinaudojant jo vardu išduotomis banko sąskaitomis būtent apgaulės būdu yra įgyjamas svetimas turtas (pinigai).

19. Nors nuteistasis A. B. tiesiogiai su nukentėjusiaisiais nebendravo (neįkalbinėjo pervesti pinigus, nerašė apgaulingų skelbimų, nepateikė melagingos bei tikrovės neatitinkančios informacijos ir pan.), tačiau tai nešalina asmens baudžiamosios atsakomybės, kadangi A. B. suvokė, jog iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu yra įgyjamas jam bei V. B. svetimas turtas – pinigai. Be kita ko, byloje nustatyta, kad abu nuteistieji kartu realizavo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyviąją pusę (V. B. apgaulės būdu išviliodavo iš nukentėjusiųjų pinigus, o A. B. parūpino priemones (atidarydamas naujas banko sąskaitas savo vardu), kuriomis buvo perimamas (užvaldomas) svetimas turtas). Taigi, byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo pakankamai išsamiai aprašytos aplinkybės, patvirtina, kad A. B. ne tik atliko dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės veiksmų, tačiau ir suvokė, jog jis ir V. B. bendrais veiksmais apgaulės būdu įgyja svetimą turtą (subjektyvioji pusė). Kadangi nuteistojo A. B. kaltė įrodyta visiškai, ji nekelia abejonių, todėl jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

20. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visumą bei padarė pagrįstas išvadas dėl A. B. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų.

21. Kadangi apeliacinis skundas paduotas prašant A. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, todėl teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl šio nuteistojo tikrina visa apimtimi. Be kita ko, apeliacinės instancijos teisme įvykusio posėdžio metu nuteistasis A. B. taip pat prašė sušvelninti bausmę.

22. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

23. Konstitucinėje ir kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. B., atsižvelgė į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat, jog per gana trumpą laikotarpį buvo padarytos dešimt nusikalstamų veikų bendrai veikiant su kitu nuteistuoju, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (šių aplinkybių nenustatyta), nuteistojo atliktus konkrečius veiksmus darant nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo A. B. asmenybę, tai, kad jis daug kartų teistas (teisėjų kolegijos pastaba – 6 kartus iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, jų realų vykdymą atidedant; du kartus teistas ir po nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių kartą paskirta arešto bausmė), taip pat ir už sukčiavimą, baustas administracine tvarka, dirba, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu mokėsi. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių pagrindu A. B. paskirtos BK 182 straipsnio 1 ir 4 dalių sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys – laisvės atėmimas bei areštas, ir jų dydžiai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingi, proporcingi, adekvatūs ir tinkami atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, be to, išsamiai įvertinus asmenį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

25. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. paskirtos bausmės subendrintos taikant nuteistajam palankesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), t. y. prie griežtesnės laisvės atėmimo 1 metams bausmės (paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį) pridedant po minimalią baudžiamajame įstatyme numatytą arešto bausmės dalį (arešto bausmės paskirtos pagal BK 182 straipsnio 4 dalį), paskiriant A. B. galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmę. BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama ne nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), todėl baudžiamajame įstatyme imperatyviai apibrėžta minimali arešto bausmės dalis už šios kategorijos nusikalstamos veikos padarymą yra 10 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad būtent devynios 10 parų arešto bausmės dalys, jas keičiant į laisvės atėmimo bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatyta taisykle (9 x 10 = 90 parų (3 mėnesiai)), ir turėjo būti pridedamos prie nuteistajam A. B. paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo 1 metams bausmės, todėl galutinė subendrinta bausmė yra ne laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, o 1 metams 3 mėnesiams, todėl ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida dėl netinkamos bausmės paskyrimo ištaisoma apeliacinės instancijos teismo (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui (baudžiamajame įstatyme numatytam vidurkiui, BK 75 straipsnio 2 dalis), todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra gauta nuteistojo A. B. teisinę padėtį sunkinančių apeliacinių skundų, susijusių su šio instituto neskyrimo ir nuteistojo pasiuntimo iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, teisėjų kolegija dėl paskirto bausmės vykdymo atidėjimo proporcingumo nepasisakys, t. y. tik ištaisys pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, jog atidedamas ne laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams, o būtent 1 metams 3 mėnesiams bausmės vykdymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytas tinkamai, jo trumpinti nėra objektyvaus pagrindo (įvertinus nuteistąjį A. B. charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų kiekį, padarymo aplinkybes ir pavojingumą, atliktus veiksmus, taip pat atsižvelgus į tai, kad praeityje du kartus asmeniui buvo atidėtas realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas), o paskirti įpareigojimai yra proporcingi. Kita vertus, paskirti įpareigojimai per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, tęsti mokslą ar darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo yra numatyti BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 8, o ne 6 dalies 5 ir 6 (past. – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuris nuteistajam A. B. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo paskirtas) punktuose, todėl ši klaida taip pat ištaisytina.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išspręstą klausimą dėl nukentėjusiųjų pateiktų civilinių ieškinių, nenustatė padarytų klaidų, nes iš nuteistųjų nukentėjusiesiems buvo priteistos lygiai tokios pačios pinigų sumos, kurias jie prarado dėl panaudotos prieš juos apgaulės, t. y. nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos buvo tiesiogiai susijusios priežastiniu ryšiu su V. B. ir A. B. atliktais nusikalstamais veiksmais. Kadangi nusikalstamas veikas A. B. ir V. B. padarė veikdami bendrai, todėl pagrįstai nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai priteisti atlyginti solidariai.

28. Vilniaus apygardos teisme buvo gautos (duomenys neskelbtini) pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodytos valstybės naudai priteistinos pinigų sumos – 454,17 Eur už A. B. bei 258,33 Eur už V. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

29. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju A. B. ir V. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas tik A. B. pateiktas apeliacinis skundas, t. y. V. B. apeliacinio skundo nepateikė. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendį dėl bausmių bendrinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu A. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bei 6 dalies 5, 7 ir 8 punktais, A. B. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams – vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros skyrimo, įpareigojant A. B.: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) tęsti mokslą ar darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) išlaidų – 454,17 Eur iš A. B. ir 258,33 Eur iš V. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.