- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-1641-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45283-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- Č. Š.
- Atsakovas
- A. R., P. V., J. R.
- Trečiasis asmuo
- T. Š., O. K., VĮ Registrų centro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) Č. Š. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Č. Š. ieškinį atsakovams A. R., P. V. ir J. R. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys: T. Š., O. K., O. K., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama leisti be atsakovų sutikimo užbaigti 0,5077 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo pertvarkymo veiksmus pagal 2015 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2419 „Dėl sklypo (kadastro Nr. 0101/0079:1970) Motorų gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, t. y. atlikti žemės (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-22 nutartimi atsisakė ieškovės ieškinį priimti, konstatuodamas, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių – ieškovė gali savarankiškai atlikti kadastrinius matavimus.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-22 nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-08 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokios jos konkrečios teisės yra pažeidžiamos konkrečiais atsakovų veiksmais ar neveikimu bei, atsižvelgiant į faktinį pagrindą, suformuoti ieškinio reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad priklausomai nuo šių aplinkybių turėtų būti peržiūrimas dalyvaujančių byloje asmenų sąrašas.Ieškovė 2018-03-09 pateikė teismui patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-20 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei. Teismas pažymėjo, jog ieškovė patikslintame ieškinyje iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir pradiniame ieškinyje. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas bei pagrindas nesutampa: ieškovė, prašydama atlikti veiksmus be atsakovų sutikimo aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokį sutikimą ir kokiu teisiniu pagrindu atsakovai privalo duoti ir nepagrįstai atsisako duoti. Ieškovė faktinį ieškinio pagrindą nurodo atsakovų veiksmų neatlikimą, tačiau ieškiniu tokio reikalavimo (įpareigoti atlikti veiksmus) nereiškia. Be to, patikslintame ieškinyje nenurodoma, kaip būtent atsakovų veiksmais ar neveikimu yra pažeidžiamos ieškovės teisės, taip pat nenurodoma, kokie konkrečiai veiksmai ir kaip pažeidžia ieškovės galimybes tinkamai naudotis žemės sklypu. Patekimas į jos žemės sklypą yra suprojektuotas servitutu, tačiau iš patikslinto ieškinio nėra aišku, kas konkrečiai ir kokiu būdu trukdo naudotis servitutu: ar faktinis kelio nebuvimas, ar sklypo įforminimas, ar kitos aplinkybės.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantės ieškovės Č. Š. atstovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atskirajame skunde pažymima, jog ieškovė yra aiškiai nurodžiusi, jog atsakovai iki šiol neatliko jokių veiksmų dėl formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo, t. y., neatliko formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoto 0,157 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Todėl iki šiol Nekilnojamojo turto registre yra įrašas apie 0,5077 ha ploto žemės sklypą su pastaba: Nekilnojamasis daiktas atidalintas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-07-20 sprendimą Nr.49SK-1550-(14.49.109.). Ieškovė negali naudotis nuosavybės teise valdomu (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu, įregistruotu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal paskirtį, nes patvirtintame žemės sklypo kadastro (Nr. (duomenys neskelbtini)) Motorų gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekte patekimas į nuosavybės teise valdomą sklypą suprojektuotas žemės servitutu per atsakovams priklausantį sklypą, suprojektuotą formavimo ir pertvarkymo projektu. Su suprojektuotu servitutu atsakovai sutiko pasirašydami formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje. Ieškovės kreipimosi į teismą tikslas yra be atsakovų sutikimų įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-07 įsakymu Nr.30-2419 ,,Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Motorų gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą: atlikti žemės sklypo 0,1570 ha ploto kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ir įregistruoti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės Č. Š. ieškinys atsakovams A. R., P. V. ir J. R. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Ieškinio elementų - pagrindo ir dalyko - tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Dėl to ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-08 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokios jos konkrečios teisės yra pažeidžiamos konkrečiais atsakovų veiksmais ar neveikimu bei, atsižvelgiant į faktinį pagrindą, suformuoti ieškinio reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad priklausomai nuo šių aplinkybių turėtų būti peržiūrimas dalyvaujančių byloje asmenų sąrašas. Ieškovė neskundė šios teismo nutarties, taigi ieškinio trūkumai yra konstatuoti įsiteisėjusia teismo nutartimi.Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-12-22 atsisakius priimti pirminį ieškovės ieškinį ir pastarąją nutartį ieškovei apskundus, Vilniaus apygardos teismas ją panaikino ir nurodė, jog ieškovė aiškiai nenurodė ir nekonkretizavo, kaip būtent atsakovų veiksmais ar neveikimu jos teisės yra pažeidžiamos, nėra aišku ar ieškovė savo teisių pažeidimu laiko aplinkybę, kad sklype Nr. 2 yra nustatytas kelio servitutas ir ar ji juo negali naudotis; iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia apginti savo pažeistas teises, tačiau jų aiškiai nesuformulavo ir neįvardijo, todėl toks ieškovės pateiktas procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pirminio ir patikslinto ieškinių turinį, sprendžia, kad ieškovė 2018-03-09 pateikė faktiškai tapatų pirminiam ieškiniui dokumentą, nurodydama, jog ieškovė negali naudotis nuosavybės teise valdomu 0,3507 ha žemės sklypu įregistruotu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal paskirtį, nes patvirtintame žemės sklypo kadastro (Nr. (duomenys neskelbtini)) Motorų gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekte patekimas į nuosavybės teise valdomą sklypą suprojektuotas žemės servitutu per atsakovams priklausantį sklypą suprojektuotą formavimo ir pertvarkymo projektu. Kokią įtaiką nustatytas servitutas turi ieškovės teisei naudotis žemės sklypu ieškovė nenurodė. Ieškovė nurodė, jog jos teisės yra pažeidžiamos ieškovų neveikimu – ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų neatlikimu, tačiau nekonkretizavo kokiu pagrindu jai reikia atsakovų sutikimo užbaigti 0,5077 ha ploto žemės sklypo esančio Motorų g., Vilniaus mieste (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo pertvarkymo veiksmus, taip pat nenurodoma kokią reikšmę galimai pažeistoms ieškovės teisėms turi suprojektuotas žemės servitutas.Nors įstatymai nereikalauja iš ieškovo jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente, tam tikri ieškinio trūkumai, įskaitant ir neesminius ieškinio dalyko, pagrindo nurodymo netikslumus ir trūkumus, gali būti pašalinami ir vėlesnėse proceso stadijose, tačiau esminiai trūkumai, jeigu jie dėl savo pobūdžio neleidžia pradėti proceso, turi būti pašalinti jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje. Kaip minėta, prie tokių trūkumų priskiriami ir esminiai ieškinio faktinio pagrindo formulavimo trūkumai, tokie kaip nustatyti byloje nagrinėjamu atveju, kai dėl jų iš esmės neaišku, kuo grindžiami ieškinio reikalavimai.Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nutartį palikti nepakeistą.