- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-01
- Bylos Nr.
- 1A-161-401-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00494-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. B.
Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-401/2009
2009 m. balandžio 1 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Rasai Kalkauskienei, nuteistajam A. M., nukentėjusiajam A. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-01-16 nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., 3 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš A. M. priteista: Valstybinei ligonių kasai 3353,50 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt trys litai ir 50 centų) nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidoms atlyginti; nukentėjusiajam A. B. 5000 Lt (penki tūkstančiai) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra 2008 m. gegužės 10 d. apie 19 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Degučiai“, R.Juknevičiaus g. 26, Marijampolės mieste, elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų metė šaligatvio plytelės dalį į A. B., kuria pataikęs jam į veidą sulaužė apatinį žandikaulį, kairės plaštakos I delnakaulį, ko pasėkoje nukentėjusiajam A. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašė nuosprendį pakeisti ir A. M. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paliekant teismo paskirtus įpareigojimus, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nurodo, kad A. M. nuteistas pagrįstai, tačiau nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. 2 d. ir LR BK 61 str. 1 d. bei 2 d., ko pasėkoje neteisingai paskirta bausmė. Aiškina, jog LR BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau įpareigoja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Teismas, A. M. parinkdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį, žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (apysunkis nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę, tačiau neįvertino kaltės formos ir rūšies (veika padaryta netiesiogine tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų (veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų), nusikalstamos veikos stadijos (baigtas nusikaltimas), netinkamai įvertino kaltininko asmenybę (neteistas, tačiau anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, niekur nedirba, nesimoko) bei sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kiekį ir tarpusavio santykį (nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė - A. M. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, lengvinančių aplinkybių nenustatyta), teismas paskyręs vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį, parinkdamas jos dydį, kuris turėjo būti skaičiuojamas nuo bausmės vidurkio (2 metų 7 mėnesių 15 dienų), pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d., 61 str. 1 d., 2 d. nuostatas ir nemotyvuotai parinko žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį (1 metus 6 mėnesius) ir tokiu būdu paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Paskyrus aiškiai per švelnią bausmę, nebuvo užtikrintas LR BK 41 str. 2 d. numatytas bausmės paskirties įgyvendinimas.
Teismas nuteistajam A. M. paskyrė kelis įpareigojimus, tačiau nepaskyrė IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tuo pažeidė LR BK 75 str. 2 d. reikalavimą, kur nurodyta, jog teismas visais atvejais privalo nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, o po to savo nuožiūra gali paskirti arba nepaskirti vieną arba kelis įpareigojimus.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, nukentėjusįjį prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, gynėją ir nuteistąjį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, pripažįsta, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. M. nusikalstamą veiką. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta, paskirtoji bausmė atitinka bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., tačiau neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas atidedant paskirtos bausmės vykdymą.
Šalies argumentai
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, kurią prašo griežtinti bei prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).
A. M. nuteistas už tai, kad padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d., sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas A. M., numatyta bausmė-laisvės atėmimas iki penkerių metų. Sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu, skiriant bausmę A. M., nebuvo išsamiai nurodytos LR BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti. Tačiau bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, A. M. asmenybę, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo už padarytą nusikaltimą paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati, atsižvelgus į LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nusikaltimu sukeltas pasekmes.
Vertinant LR BK 54 str. 2 d. 5 p. nurodytą aplinkybę – kaltininko asmenybė, pažymėtina, kad esminė nusikalstamą veiką padariusio kaltininko asmenybės savybė yra jo pavojingumas, kuris pasireiškia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti naujų nusikalstamų veikų. Vienas iš bausmės tikslų yra atimti iš asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti jį, kad, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vertinant A. M. asmenybės pavojingumą pabrėžiama, kad jis anksčiau neteistas, į psichiatro ir narkologo įskaitą neįrašytas (b.l. 90), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje charakteristikoje neigiamų atsiliepimų nenurodoma, tik pažymima, kad metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b.l. 92). Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – registracija policijos įstaigoje (b.l. 107), byloje nėra duomenų, kad po šio nusikaltimo jis, būdamas laisvėje, būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad nuteistasis A. M. nėra recidyvinė asmenybė, daugiau nenusikalto ir nėra pagrindo jam skirti griežtesnę bausmę. Tai, kad A. M. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str., taip pat nėra pagrindas griežtinti paskirtą bausmę (b.l. 81). Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikomas neteistu ir atsižvelgus į nurodytą aplinkybę, būtų nepagrįstai pasunkinta jo teisinė padėtis. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant bausmės vykdymo atidėjimą arba asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad A. M. šiuo metu nedirba, nesimoko nėra pagrindas laikyti jį pavojingesniu, ir iš to daryti prielaidą, kad jis linkęs nusikalsti. Jo padarytas nusikaltimas nėra savanaudiškas, be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
LR BK 54 str. 2 dalyje nurodytas pagrindinis kriterijus, nulemiantis asmens pavojingumą ir skirtinos bausmės dydį, yra padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. A. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), jis atsitiktinio pobūdžio, padarytas vieno veiksmo pasėkoje. Nors nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, tačiau jis nesukėlė sunkių, neatstatomų pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenurodė nusikalstamos veikos stadijos (BK 54 str. 2 d. 4 p.), tačiau apkaltinamuoju nuosprendžiu nusikalstama A. M. veika kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip baigtas nusikaltimas ir bausmė buvo paskirta už šią baigtą veiką. Todėl pripažintina, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino nusikaltimo stadiją ir nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nepagrįstai prašoma atsižvelgti į nusikalstamos veikos motyvą - veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų. A. M. nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos yra nusikaltimo numatyto LR BK 138 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis. Šio straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė, todėl skiriant bausmę į šį kvalifikuojantį požymį atsižvelgti nebereikia, nes taip būtų nepagrįstai pabloginta nuteistojo padėtis skiriant bausmę.
Kaip jau aukščiau nurodyta teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. M. nors ir išsamiai nenurodė į kokias LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes atsižvelgia nustatydamas bausmės dydį, tačiau atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo griežtinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas nustatydamas bausmės dydį apkaltinamajame nuosprendyje, kaip to reikalauja LR BK 61 str. 2 d., nurodė, kad A. M. skiriama straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei jos vidurkis. Todėl atmestinas skundo teiginys, kad A. M. bausmė buvo paskirta neatsižvelgus į LR BK 138 str. 2 d. sankcijos vidurkį. Nuteistajam A. M. paskirtoji bausmė yra adekvati ir nėra aiškiai per švelni, griežtinti ją vadovaujantis skundo motyvais nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., 3 d. A. M. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Atkreiptinas dėmesys, kad LR BK 75 str. 2 dalyje, pakeistoje 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233, įsigaliojusiu nuo 2007 m. liepos 21 d., nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Iš to seka, kad pagal naująją LR BK 75 str. 2 d. redakciją, atidėjus bausmės vykdymą yra privalomas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-710/2007). Dėl LR BK 75 str. 2 d. numatytų įpareigojimų skyrimo teismas sprendžia atsižvelgęs į bylos aplinkybes, tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Remiantis tuo, darytina išvada, kad prokuroro skundo teiginys dėl netinkamai pritaikyto LR BK 75 str. 2 d. nuostatų yra pagrįstas, nes A. M., atidėjus bausmės vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo paskirta. 2009-01-16 teismo nuosprendis keistinas, t.y. be nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nuteistajam A. M. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nuteistasis turi realią galimybę dirbti nemokamus darbus, nes jis Marijampolės suaugusiųjų mokymo centrui 2008-09-01 nors ir pateikė dokumentus dėl mokymosi 11 klasėje, tačiau pamokų nelankė (b.l. 91). Atsižvelgiant į nemokamų darbų trukmę ir laiko tarpą per kurį šie nemokami darbai turi būti atlikti, darytina išvada, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas netrukdys vykdyti jam 2009-01-16 nuosprendžiu skirtų teismo įpareigojimų.
Siekiant LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų tenkintinas prokuroro skundas dalyje dėl ilgesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-01-16 nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą-LR BK 75 str. 2 d. nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-01-16 nuosprendį pakeisti.
Nuteistajam A. M. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.