Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1001-1096/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-28
Bylos Nr.
e1-1001-1096/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Kaltinamasis
R. Š.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, profesinio išsilavinimo, 5 kartus teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2019 m. liepos 28 d. apie 21.20 val. Vilniuje, Saulėtekio al. 43, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,44 promilių girtumas, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu ir atliekant savo tiesiogines funkcijas, pasodinus jį į policijos tarnybinį automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į sulaikytiems skirtą vietą, jis tyčia rankomis sulaužė sulaikymo vietos grotas, kurių vertė 156,09 eurų bei galines automobilio duris, kurių vertė 181,50 eurų, tokiu būdu jas apgadino ir padarė žalą Vilniaus aps. Vyriausiajam policijos komisariatui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išlipęs iš automobilio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pareigūnams paprašius grįžti atgal, nereagavo į jų reikalavimus ir sulaikymo metu jiems pasipriešino, t. y. spardėsi kojomis ir tyčia spyrė į kairę ranką nukentėjusiajam R. R. Vilniaus aps. VPK VTV (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

2019 m. liepos 29 d. įteikus įtarimą R. Š. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą yra supažindintas, jo esmę suprato. Kaltu dėl inkriminuojamos jam nusikalstamos veikos pilnai prisipažįsta. Įvykio metu buvo labai girtas, todėl savo elgesio nekontroliavo. Kartu mašinoje buvo jo dobermano veislės šuo. Ši veislė nepriskiriama prie kovinių veislių. Šuo nėra agresyvus. Pasinaudojo teise duoti parodymus vėliau. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ateityje tai daugiau nepasikartos. Buvo girtas, todėl elgėsi neadekvačiai. Jis savo vairuotojo pažymėjimą yra pametęs, nežinojo kur. Tikriausia po avarijos jis iškrito, buvo automobilio salone. Jam paskirtas specialiosios teisė atėmimas, vairuotojo pažymėjimas turėjo būti paimtas (b. l. 60–61).

2020 m. vasario 12 d. R. Š. įteikus galutinį įtarimą parodė, kad su įtarimu susipažino jo esmę suprato ir dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai, įvykio metu buvo tiesiog išgėręs nekontroliavo savo veiksmų. Gyvena adresu nurodytu pažymoje, turi šeimą, šiuo metu dirba neoficialiai statybose, tačiau nuo kitos savaitės žada oficialiai dirbti servise „(duomenys neskelbtini)“, nes prieš tai jau ten dirbo, pajamų ir santaupų turi, nes tėvas turi įmonę, kurioje jis irgi retkarčiais padeda, parduoda automobilius. Prašė prokuroro ir teismo užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam mokėti piniginę baudą, kurią sumokėti galės. Atlikti arešto bausmės nenori, nes jo žmona (duomenys neskelbtini) mėnesį turi pagimdyti antrą vaiką, todėl jis jai bus reikalingas. Stengsis dirbti dar vieną papildomą darbą. Dėl žalos kurią padarė Vilniaus aps. VPK tarnybiniam automobiliui buvo nuvykęs pasirašyti taikos sutartį pagal kurią moka padarytą žalą dalimis. Tačiau stengsis artimiausiu metu sumokėti visą sumą. Praeityje yra teistas, narkotikų nevartoja, į jokias įskaitas įrašytas nėra, psichinėmis ligomis neserga. Sutiko, kad įvykio metu nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, jiems pasipriešino bei sugadino jų tarnybinį automobilį. Prisiminti kas tiksliai įvyko 2019 m. liepos 28 d. apie 21.20, Saulėtekio al. 43, Vilniuje, negalėjo, nes praėjo daug laiko. Prisiminė tik tiek, kad tą dieną būdamas išgėręs ir be teisių vairavo jo tėvui priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso jo įmonei), su kuriuo padarė avariją. Avarijos metu jo automobilyje buvo kovinis šuo, kuris buvo pabėgęs. Atvykus papildomam policijos ekipažui važiavo jo ieškoti. Prisiminė, kad buvo šunį suradę. Grįžo atgal į įvykio vietą, buvo pasodintas į laikino sulaikymo vietą, nenorėdamas būti tarnybiniame automobilyje, rankomis sulaužė grotas, bei sugadino duris ir tokiu būdu išlipo iš automobilio. Tada pareigūnai prašė jo grįžti, o jis nenorėjo. Neprisiminė, bet gal ir galėjo nusikeikti, kodėl taip elgėsi nežinojo. Vienu metu kai buvo nusisukęs, prie jo pribėgo pareigūnai, bandė sulaikyti. Galimai galėjo jiems pasipriešinti, spardytis kojomis, nes muistėsi ir tokiu būdu vienam iš pareigūnų pataikė į ranką. Per avariją, kuri įvyko tą dieną sužalojimų stiprių neturėjo, kada ir kokiu metu praskėlė antakį nežinojo, gal kai priešinosi pareigūnams (b. l. 72–74).

Motyvuojamoji dalis

Be R. Š. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir bylos medžiaga: apžiūros protokolas – apžiūrimas objektas yra tarnybinis policijos automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–19), liudytojo R. R. apklausos protokolas (b. l. 23–25), liudytojo R. R. papildomos apklausos protokolas (b. l. 26), liudytojo A. B. apklausos protokolas (b. l. 28–30), liudytojo E. B. apklausos protokolas (b. l. 32–34), apžiūros protokolas, kurio apžiūros objektas vaizdo įrašai (b. l. 39–40), vyr. tyrėjos M. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 42), Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus transporto poskyrio pateiktas tarnybinis pranešimas (b. l. 44–45), alkotesterio duomenys (b. l. 48) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimas objektyviai pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyviai yra padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

BK 286 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, patvirtina, kad R. Š. nagrinėjamu atveju, būdamas neblaivus vairuodamas sukėlė eismo įvykį. Atvykus policijos pareigūnams ir atliekant savo tiesiogines funkcijas, pasodinus pastarąjį į policijos tarnybinį automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į sulaikytiems skirtą vietą, jis tyčia rankomis sulaužė sulaikymo vietos grotas, kurių vertė 156,09 eurų bei galines automobilio duris, kurių vertė 181,50 eurų, tokiu būdu jas apgadino ir padarė žalą Vilniaus aps. Vyriausiajam policijos komisariatui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išlipęs iš automobilio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pareigūnams paprašius grįžti atgal, nereagavo į jų reikalavimus ir sulaikymo metu jiems pasipriešino, t. y. spardėsi kojomis ir tyčia spyrė į kairę ranką nukentėjusiajam vyr. patruliui R. R., taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. Š. veiksmuose – tyčia rankomis sulaužė sulaikymo vietos grotas, kurių vertė 156,09 eurų bei galines automobilio duris, kurių vertė 181,50 eurų, tokiu būdu jas apgadino ir padarė žalą Vilniaus aps. Vyriausiajam policijos komisariatui bei pareigūnams paprašius grįžti atgal, nereagavo į jų reikalavimus ir sulaikymo metu jiems pasipriešino, t. y. spardėsi kojomis ir tyčia spyrė į kairę ranką nukentėjusiajam vyr. patruliui R. R., taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, yra visi BK 286 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimų požymiai.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Prokuroras prašo teismo pripažinti R. Š. kaltu pagal BK 286 straipsnį ir skirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą; pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 50 MGL (2 500 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirti 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudos dydį sumažinti 1/3.

Paskelbus R. Š. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka, prašė leisti mokėti paskirtą baudą dalimis (b. l. 92–93).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą – R. Š. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Teismo vertinimu, kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, todėl ši aplinkybė – kaltinamojo girtumas – pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, teistas (b. l. 77–80), Sodros duomenimis nedirba (b. l. 81), kaltinamojo teigimu dirba neoficialiai, žadėjo pradėti dirbti legaliai (b. l. 72–74), per vienerius metus baustas administracine tvarka ne kartą (b. l. 82–84), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 85).

Atsižvelgiant į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. Š. už padarytus nusikaltimus paskyrus prokuroro siūlomas bausmes – pagal BK 286 straipsnį skirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirti 50 MGL (2 500 eurų) baudą.

Kadangi padarytos dvi veikos, jos vertintinos kaip reali nusikaltimų sutaptis ir už jas paskirtos bausmės yra iš dalies sudedamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė, ir subendrinta galutinė bausmė – paskiriama 75 MGL dydžio baudos bausmė. Teismo vertinimu, pagal kaltinamąjį ir jo padarytų nusikaltimų apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama 56 MGL (2 800 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 28 d. 21.20 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 14.44 val. (b. l. 53–62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, t. y. skiriama galutinė 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį nustato R. Š. šešių mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus aps. VPK sudarė su R. Š. taikos sutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32122-19 (10-ST2-245), kurioje R. Š. įsipareigojo atlyginti padarytą žalą dalimis, atliekant kiekvieną mėnesį nustatytą įmoką. Civilinio ieškinio atskirai Vilniaus aps. VPK neteikė (b. l. 46–47).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 eurų) baudą.

R. Š., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, pridedant dalį švelnesnės, paskirtos pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą bausmę – 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama 56 MGL (2 800 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 28 d. 21.20 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 14.44 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, t. y. skiriama galutinė 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – šešių mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė