Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-14 · Civilinė byla Nr. 2S-860-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-14
Bylos Nr.
2S-860-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Atsakovas
UAB „VAATC“
Ieškovas
UAB „VSA Vilnius“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-860-115/2010

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1.;110.4;122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Danutės Kutrienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „VSA Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsakovo UAB „VAATC“ atskirasis skundas tenkintas, Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, civilinėje byloje Nr. 2-593-804/2010 pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „VAATC“ dėl sutarties dalinio pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „VSA Vilnius“ ieškiniu atsakovui UAB „VAATC“ reikalavo pripažinti absoliučiai negaliojančiomis 2008-12-28 Atliekų tvarkymo sutarties 5.4 ir 5.5 p. įtvirtintas nuostatas, suteikiančias teisę atsakovui atsisakyti priimti atliekas ir nutraukti sutartį. reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „VAATC“ nutraukti 2008 m. gruodžio 18 d. Atliekų tvarkymo sutartį ir draudimą atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su atsisakymu priimti atliekas iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“ (b.l.2-7). Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi nesustabdžius ieškovo ginčijamų sutarties punktų taikymo ir atsakovui nutraukus sutartį su ieškovu, nebeliktų ginčo objekto – sutarties; iškiltų didelės turtinės žalos atsiradimo ieškovui grėsmė bei atsirastų galimybė pažeisti viešąjį interesą.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino visiškai (b.l.56).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „VAATC“ pateikė atskirtąjį skundą (b.l. 64-68), kuriuo prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį ir ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB „VAATC“ nutraukti 2008 m. gruodžio 18 d. Atliekų tvarkymo sutartį ir draudimą atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su atsisakymu priimti atliekas iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas, kadangi jų taikymas yra visiškai nesusijęs su pareikšto ieškinio reikalavimais. Pabrėžė, jog teismui, nusprendus patenkinti ieškovo ieškinį, ginčijamos Atliekų tvarkymo sutarties Nr. 0014S nuostatos teismo būtų pripažintos negaliojančiomis, dėl to teismo sprendimas šioje byloje atskiro vykdymo nereikalaus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės pažeidžia šalių pusiausvyrą, nes teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja atsakovo teises ir veiksmus, kuriais atsakovas galėtų ginti savo pažeistas teises. Nurodė, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, nes įpareigoja atsakovą nemokamai teikti paslaugas ieškovui, dėl to atsakovas kasdien patiria didžiules sąnaudas, susijusias su atliekų tvarkymu ir šalinimu. Teigė, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai, nes ieškovas siekia sutrukdyti atsakovui, kaip kreditoriui, apginti įstatymų saugomas teises, ir taip išvengti įsipareigojimų atsakovui vykdymo. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir įpareigojimas atsakovą teikti paslaugas ieškovui be atlyginimo toliau didins ieškovo skolą atsakovui, dėl to neabejotinai sutriks atsakovo galimybė vykdyti savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas ir neekonomiškas, nes viešasis interesas reikalauja, kad atliekos būtų šalinamos nenutrūkstamai, o įpareigojimas teikti paslaugas ieškovui neatlygintinai pažeidžia viešąjį interesą, nes tai gali sutrikdyti specifinę ir valstybinės reikšmės atsakovo veiklą. Pabrėžė, jog ieškovo klientai gali sutartis dėl atliekų išvežimo sudaryti su kitais Vilniaus m. veikiančiais atliekų tvarkymo operatoriais.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi (b.l. 79-80) atsakovo UAB „VAATC“ atskirąjį skundą patenkino visiškai. Panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį ir ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB „VAATC“ nutraukti 2008 m. gruodžio 18 d. Atliekų tvarkymo sutartį ir draudimą atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su atsisakymu priimti atliekas iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“. Teismas nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovo skola atsakovui didės, dėl to sutriks atsakovo galimybė vykdyti savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra neproporcingas ir neekonomiškas. Teismui nusprendus patenkinti ieškovo ieškinį ir pripažinus ieškovo ginčijamas sutarties nuostatas negaliojančiomis, teismo sprendimas atskiro vykdymo nereikalaus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas.

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB „VSA Vilnius“ pateikė atskirąjį skundą (b.l. 114-118), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „VAATC“ uždraudžiant atsakovui nutraukti 2008 m. gruodžio 18 d. Atliekų tvarkymo sutartį ir atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su atsisakymu priimti atliekas iš apelianto (ieškovo) UAB „VSA Vilnius“. Nurodo, jog Trakų rajono apylinkės teismas negalėjo spręsti to paties klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrą kartą. Toks teismo pozicijos dėl galimos grėsmės teismo sprendimo vykdymui pakeitimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, rodo galimą teismo šališkumą. Pažymi, kad teismo nutartis yra be motyvų, teismas neatliko jokio atsakovo UAB „VAATC“ argumentacijos teisinio vertinimo ir nepateikė argumentų, kodėl teismo nuomone, atsakovo motyvacija yra pagrįsta ir paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei grėsmės sprendimo vykdymui buvimą. Pažymi, kad apeliantas (ieškovas) nebuvo supažindintas su atsakovo pateiktu atskirtuoju skundu ir nebuvo pranešta apie atskirojo skundo nagrinėjimą, nebuvo sudaryta galimybė pateikti prieštaravimus ir atsikertamuosius argumentus, o tai apribojo apelianto galimybes atsikirsti į atsakovo argumentus. Pabrėžia, kad apelianto (ieškovo) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tik riboja galimus atsakovo veiksmus UAB „VSA Vilnius“ atžvilgiu ir nedaro jokios įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms trečiųjų asmenų atžvilgiu, atsakovės ūkinė-komercinė veikla nėra ribojama. Nurodo, jog atsakovo veiksmai, vadovaujantis Atliekų tvarkymo sutarties 5.4 ir 5.5, siekiant sustabdyti apelianto (ieškovo) UAB „VSA Vilnius“ atliekų priėmimą sąvartyne bei nutraukti Atliekų tvarkymo sutartį, rodo realią grėsmę, kad sutartis bus nutraukta ir nebeliks teisminio ginčo dalyko, todėl teismo sprendimas bus neįvykdytas. Pažymi, kad apeliantas (ieškovas) elgiasi sąžiningai ir stengiasi laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o įsiskolinimai atsakovui atsirado, nes su apeliantu (ieškovu) neatsiskaito jo klientai – savivaldybės kontroliuojami butų ūkiai. Nurodo, jog remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. įtvirtintu principu teršėjas moka, UAB „VSA Vilnius“ negali atsakyti už teršėjo nemokumą, t.y. už savivaldybių butų ūkius. Apeliantas (ieškovas) pabrėžia, jog pripažįsta skolas atsakovui ir stengiasi jas sumokėti, tačiau atsakovas galimai stengiasi riboti ieškovo konkurencingumą rinkoje bei nutyli aplinkybes, kad mokėjimai už skolas yra vykdomi: 2010 m. sausio 12 d. trišaliu susitarimu buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas sumažinant apelianto (ieškovo) skolą atsakovui 2010 m. vasario 1 d. UAB „VSA Vilnius“ pervedė UAB „VAATC“ 172 101,66 Lt. Nurodo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki pasibaigiant teismo procesui apelianto (ieškovo) interesų teisminė gynyba būtų nebeįmanoma, netektų reikšmės reikalavimų patenkinimas; būtų padaryta itin didelė turtinė žala apeliantui (ieškovui) bei miesto atliekų turėtojams. Priimtas apeliantui (ieškovui) palankus teismo sprendimas realiai negalės būti įvykdytas. Mano, jog šiuo atveju svaru įvertinti viešąjį interesą, kuris atsakovo veiksmais jau buvo pažeistas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių stipriai nukentės viešasis interesas, nes sutriks komunalinių atliekų išvežimas Vilniaus mieste.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „VAATC“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 131-134) prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apelianto (ieškovo) argumentai, kad atskirojo skundo nagrinėjimas vienareikšmiškai turėjo būti perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pagal LR CPK 334 str. 1 d. 2 p. yra nelogiškas. Teigia, jog apeliantas (ieškovas) nepagrįstai nurodo, jog teismo nutartis neva nemotyvuota. Apeliantas (ieškovas) nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo priimti kitokį sprendimą ir kodėl turėjo nesutikti su atsakovo nepateiktais argumentais, nenuginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo konstatuotus faktus, todėl teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota. Teismo nutartyje panaikinti laikinąsias apsaugos priemones išdėstyti objektyvūs faktai, o ne subjektyvi nuomonė. Pabrėžia, kad apeliantas (ieškovas) nepagrįstai nurodo, jog nutraukus Atliekų tvarkymo sutartį neliks teisminio ginčo dalyko. Teismui, nusprendus patenkinti apelianto (ieškovo) ieškinį, ginčijamos Atliekų tvarkymo sutarties nuostatos teismo galėtų būti pripažintos negaliojančiomis net tuo atveju, jeigu Atliekų tvarkymo sutartis ir būtų nutraukta. Tokiu atveju teismo sprendimas turėtų reikšmės sprendžiant šalių atsakomybės klausimus. Teigia, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ribojamas sutarties laisvės principas ir šalių valia išsaugoti ar nutraukti teisinius santykius šioje byloje, akivaizdžiai buvo neproporcingos ir neužtikrinančios joms keliamo tikslo užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Nurodo, kad apeliantas (ieškovas) nesąžiningai vengia mokėti už jam suteiktas paslaugas, todėl piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis siekia apriboti atsakovo galimybes ginti savo pažeistus interesus. Nurodo, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimus būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas (ieškovas) ieškiniu prašo pripažinti Atliekų tvarkymo sutarties 5.4 ir 5.5 punktus negaliojančiais, tačiau jokio reikalavimo grąžinti šalis į pradinę padėtį nebuvo pareikšta ir patenkinus ieškinį tokių veiksmų nebus reikalinga atlikti. Pažymi, jog teisę nutraukti sutartį ar sustabdyti įsipareigojimų vykdymą atsakovui suteikia LR CK 6.217 str., 6.58 str., 6.207 str. nuostatos. Ginčijami Atliekų tvarkymo sutarties 5.4 ir 5.5 punktai tik atkartoja šių LR CK nuostatų prasmę. Nurodo, kad net patenkinus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovas išsaugos teisę nutraukti sutartį pasinaudodamas įstatyminėmis kreditoriaus interesų gynimo priemonėmis.

Apelianto (ieškovo) UAB „VSA Vilnius“ atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantas reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „VAATC“ nutraukti 2008 m. gruodžio 18 d. Atliekų tvarkymo sutartį ir draudimą atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su atsisakymu priimti atliekas iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“ (b.l.2-7). Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino visiškai (b.l.56). Atsakovas UAB „VAATC“ pateikė atskirtąjį skundą (b.l. 64-68), kuriuo prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį ir ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi (b.l. 79-80) atsakovo UAB „VAATC“ atskirąjį skundą patenkino visiškai: panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį ir ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi šių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų; laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito asmens teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Vilungė“ v. Lietuvos kūno kultūros akademija, bylos Nr. 2-1031/2010; 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras v. Lietuvos darbo birža, bylos Nr. 2-754/2010; 2010 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio ryšių statyba“ v. Pakruojo rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 2-531/2010).

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (ieškovo) argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti to paties klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrą kartą, o turėjo klausimą perduoti nagrinėti iškart Vilniaus apygardos teismui, yra nepagrįstas. CPK 334 str. 2 d. 1 p. nustatyta, jog gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 str. numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi, pirmosios instancijos teismas nėra įpareigotas perduoti atskirojo skundo nagrinėjimą apeliaciniam teismui. Tokiu teisiniu reguliavimu, kai pirmosios instancijos teismui yra suteikiama teisė pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, yra siekiama įtvirtinti ir užtikrinti civilinio proceso koncentruotumo principą. Taigi, apelianto (ieškovo) teiginys, jog teismo pozicijos dėl galimos grėsmės teismo sprendimo vykdymui pakeitimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, rodo galimą teismo šališkumą, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog ir kitas apelianto (ieškovo) argumentas, kad apeliantas (ieškovas) nebuvo supažindintas su atsakovo pateiktu atskirtuoju skundu ir nebuvo pranešta apie atskirojo skundo nagrinėjimą, nebuvo sudaryta galimybė pateikti prieštaravimus ir atsikertamuosius argumentus, o tai paneigė apelianto (ieškovo) teises ir teisėtus lūkesčius, galimybes atsikirsti į atsakovo argumentus, yra nepagrįstas. Teisė į tinkamą procesą, kuri yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti, reiškia, kad civiliniame procese teisme turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, jų dalyvavimo įrodinėjimo procese, rungimosi ir kitų principų, idant būtų išsamiai, objektyviai, nešališkai ištirti visos aplinkybės ir šalių pateikti įrodymai bei būtų priimtas teisingas sprendimas civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas nepranešdamas apeliantui (ieškovui) apie atskirojo skundo nagrinėjimą bei nesuteikdamas galimybės pateikti prieštaravimų ir atsikirtimų nepažeidė apelianto (ieškovo) teisės į tinkamą procesą, nes apeliantas (ieškovas) savo poziciją ir argumentus jau buvo pateikęs ieškinyje, o atsakovas atskirajame skunde pateikė tik atsikirtimus į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to CPK 334 str. 2 d. 1 d. neįpareigoja pirmosios instancijos teismo išsiųsti atskirojo skundo nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims, jei sutinka su pateiktu atskiruoju skundu; atvirkščiai, proceso įstatymas numato, jog pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (bet ne atskirojo skundo nuorašą) byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, jog apelianto (ieškovo) argumentas, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota – nepagrįstas. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas pasinaudodamas jam CPK 334 str. 2 d. 1 p. suteikta teise panaikino atsakovo skundžiamą nutartį, sutikdamas su atsakovo pateiktu atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais bei skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovo skola atsakovui didės, dėl ko sutriks atsakovo galimybė vykdyti savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra neproporcingas ir neekonomiškas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog teismui nusprendus patenkinti ieškovo ieškinį ir pripažinus ieškovo ginčijamas sutarties nuostatas negaliojančiomis, teismo sprendimas atskiro vykdymo nereikalaus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes nesustabdžius ieškovo ginčijamų sutarties punktų taikymo ir atsakovui nutraukus sutartį su ieškovu, nebeliktų ginčo objekto – sutarties.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pritaikius apelianto (ieškovo) prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o išnagrinėjus bylą ir teismui tenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus ieškovo ginčijamas sutarties nuostatas negaliojančiomis, toks teismo sprendimas atskiro vykdymo nereikalaus, nes ginčas iš esmės jau bus išspręstas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos paskyrimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pritaikius apelianto (ieškovo) prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų apribota atsakovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.), sukurtos prielaidos kitai šaliai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis tokiu būdu ribojant atsakovo galimybę nutraukti Atliekų tvarkymo sutartį bei tuo pačiu iš esmės pažeidžiant sutarties laisvės principus prievoliniuose santykiuose. Apelianto (ieškovo) galimybės apginti savo teises, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų paneigtos, nes patenkinus apelianto (ieškovo) ieškinį, o Atliekų tvarkymo sutarčiai esant nutrauktai, teismo sprendimas turėtų reikšmės sprendžiant šalių atsakomybės klausimus bei apeliantui būtų pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Tai, kad apeliantas (ieškovas) pateikė papildomus įrodymus, kad atsiskaito su atsakovu 2008-12-28 Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu, tik įrodo esant ieškovo skolą atsakovui, tačiau nepaneigia skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų dėl to, jog nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina ir tai, jog pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus naujiems įrodymams, apeliantas nepraranda galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (ieškovo) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (ieškovo) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-593-804/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „VSA Vilnius“ valstybei 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Romualda JanovičienėDanutė Kutrienė