Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam skirta laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. M. paskirta galutinė laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmė.

V. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Visiškai tenkintas nukentėjusiojo M. A. civilinis ieškinys ir jam iš V. M. ir Ž. K. priteista solidariai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Visiškai tenkintas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir šiai civilinei ieškovei iš V. M. ir Ž. K. priteista solidariai 163,89 Eur M. A. gydymo išlaidų atlyginimo.

Valstybei iš V. M. priteista 270,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį nuteistas Ž. K.. Apeliacinio skundo dėl šio nuteistojo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2.2. Nurodo, jog ką tik yra paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir siekia integruotis į visuomenę. Yra dviejų (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus (duomenys neskelbtini) tėvas, vaikams reikalinga jo priežiūra, išlaikymas ir dalyvavimas jų auklėjime. Pakartotinis įkalinimas turėtų itin neigiamų pasekmių nepilnamečiams vaikams ir šeimai. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Yra pasiryžęs dirbti, atlyginti žalą, laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

3.2. Nesutinka su apelianto argumentais, jog pakartotinis įkalinimas neigiamai paveiktų jo šeimos gyvenimą. Bausmės vykdymo atidėjimas neatitiktų bausmės paskirčiai keliamų tikslų ir neturėtų jokios teigiamos įtakos šio nuteistojo elgesiui. Pažymi, jog nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir artimųjų padėtį, o tai yra jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. neginčija nuosprendžio išvadų dėl jo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinių ieškinių ar antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas mano, kad yra pagrindas atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus, kadangi pakartotinis įkalinimas neigiamai paveiks jo šeimos gyvenimą – turi rūpintis ir išlaikyti du (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus (duomenys neskelbtini).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas. V. M. paskirta galutinė bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Teismas nuosprendyje įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos viešai tvarkai, o kartu ir asmens sveikatai pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Taip pat pagrįstai nenustatytas pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. V. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), šį nusikalstama veika baigta, padarytos neišnykus teistumui už ankstesnį nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹straipsnio nuostatas, jam skirta galutinė 30 parų arešto bausmė (baudžiamoji byla Nr. e1-403-586/2024).

6. Už padarytą nusikalstamą veikų teismas motyvuotai skyrė V. M. laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas didesnį nei minimalus tokios bausmės dydį. Po to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę, šią bausmę teismas pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, parinkdamas bausmę, atsižvelgė į vieną V. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tris atsakomybę sunkinančias – nusikalto būdamas recidyvistas, veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Teismas kartu atsižvelgė ir į V. M. asmenybę: anksčiau teistas 4 kartus, charakterizuojamas neigiamai, nedirba, kaltę pripažįsta, ir jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusiojo atsiprašė, žalos neatlygino, bet neginčija padarytos žalos ir sutinka ją atlyginti. Šių aplinkybių visuma apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, jog V. M. iš ankstesnio elgesio nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė.

7. Apygardos teismo vertinimu, recidyvios asmenybės V. M. teismas pagrįstai parinko aktualios nusikalstamos veikos sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir skyrė didesnį nei vidurkis tokios bausmės dydį. Teismas nuosprendžiu V. M. skirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagrįstai, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta procesine taisykle, sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę sumažintą laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmę. Teismui nebuvo ir dabar teisėjų kolegijai nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslų būtų galima pasiekti skiriant nuteistajam švelnesnę bausmę. Dar labiau švelninti apeliantui skirtą bausmę pagrindo nėra.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

8. Apeliantas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus.

9. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

10. V. M. ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės (arešto), tiek griežtesnės (laisvės atėmimo) bausmės, taip pat ir už tokio paties nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą (2022 m. rugpjūčio 18 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį) skirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams 27 dienoms bausmė jo teigiamai nepaveikė. V. M. ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, apeliantas apskritai nutyli aplinkybes, jog yra charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirba, nusikalto ne pirmą kartą ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe. Akivaizdu, jog jis nepaiso ne kartą jam taikytų griežtų su laisvės atėmimu susijusių sankcijų, toliau ignoruoja visuomenės interesus, vėl padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai. Todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad, paskyrus švelnesnio pobūdžio bausmę, būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Galiausiai, kaip deklaratyvūs vertinami apelianto teiginiai, jog likęs laisvėje prižiūrėtų, rūpintųsi mažamečiais vaikais. Iš su apeliaciniu skundu pateiktų (duomenys neskelbtini)metrikacijos poskyrio (duomenys neskelbtini) L. M. ir L. M. gimimo įrašų duomenų matyti, jog šios (duomenys neskelbtini) jų tėvams V. M. ir J. M. gimė (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 3, 4). Aktualią nusikalstamą veika V. M. padarė jau gimus dukroms – 2025 m. liepos 12 d. Taigi akivaizdu, jog tėvo pareigos nesustabdė jo nuo naujo nusikalstamo elgesio.

11. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nusikalstamo elgesio nekeičia, vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti. Todėl taikyti V. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Tokios išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 2 dalies redakcijoje, be kita ko, nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyta: „Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.“

12. Šiuo atveju konstatuotina, jog teismas nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko tinkamą bausmės rūšį ir tinkamai nustatė jos dydį, todėl keisti bausmę ar atidėti nuteistajam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 1 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po ir prieš nusikalstamos veikos padarymą (ne kartą teistas, taip pat ir už minėtą analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką), matyti, jog jis po jam taikytų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė. Kartu, įvertinus aktualios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam skirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

13. Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V. M. už nusikalstamą paskirta galutinė sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir šio nuteistojo pavojingumui, todėl ją dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.