- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-13
- Bylos Nr.
- e2YT-3954-810/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00622-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- V. P., I. D., J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Roma Katilovskienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P., I. D. ir J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos V. P., I. D. ir J. P. (toliau – pareiškėjos) kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo, paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., po savo sutuoktinio, o I. D. ir J. P., po savo tėvo, P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė P. P. palikimą, t. y. pradėdamos paveldimą turtą – 1/2 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos V. P. sutuoktinis, pareiškėjų I. D. ir J. P. tėvas P. P.. Po P. P. mirties liko paveldimas turtas – pareiškėjos V. P. vardu registruotas 0,0589 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Po P. P. mirties, V. P. liko gyventi sodo namelyje ir gyvena lig šiol. Po sutuoktinio mirties, toliau rūpinosi pastatu, žemės sklypu, mokėjo visus reikiamus mokesčius. I. D. ir J. P. atvykdavo pas V. P.. I. D. padėdavo rūpintis namu, sodu, žemės darbais. J. P. rūpinosi, kad sodo namelyje būtų įrengtas dušas, suklijuotos plytelės, sutvarkytas boileris, pastatytas priestatas, įrengtos antros durys, vidaus tapetų keitimu, sutvirtino ir impregnavo balkoną, perdažė įėjimo duris, sanitarines patalpas, rūpinosi namelio baldais, šviestuvais, užuolaidomis, įvairiais buitiniais daiktais. Po sutuoktinio, tėvo mirties į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes visą laiką sąžiningai klydo, kad pakanka tęsti turto valdymą, mirus palikėjui (el. b. l. 95-97).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. P. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjos priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas (el. b. l. 53, dokumento Nr.: DOK-18499).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. P. sutuoktinis, o pareiškėjų I. D. ir J. P. tėvas P. P. (el. b. l. 15, 16). V. P. ir P. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). Santuokoje (duomenys neskelbtini), gimė dukra I. D., (duomenys neskelbtini), gimė dukra J. P.. Santuokos metu V. P. ir P. P. įgijo 0,0589 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurie VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre registruoti pareiškėjos V. P. vardu (el. b. l. 23-25, 31, 34). ). Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės E. B. 2024 m. vasario 6 d. liudijimas Nr. 326 patvirtina, kad po P. P. mirties, jo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta(el. b. l. 17). Pareiškėjos nurodo, kad po P. P. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo jos nesikreipė, nes palikimą priėmė, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. P. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos yra pirmos eilės P. P. įpėdinės pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos V. P., I. D. ir J. P. po sutuoktinio ir tėvo P. P. mirties priėmė jo palikimą pradėjusios faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad iškart po P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pareiškėjos rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi, mokėjo už jį mokesčius, jį remontavo, tvarkė ir prižiūrėjo. Šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo.
Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad pareiškėjos V. P., I. D. ir J. P. po P. P. mirties naudojosi ir naudojasi paveldimu turtu, jį valdo ir juo disponuoja kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jos aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po P. P. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys išskyrus pareiškėjas, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėjos V. P., I. D. ir J. P. po P. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjos negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjos galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjos prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos po P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusios valdyti 1/2 dalį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau toks pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką, teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 15,86 Eur, todėl jos proporcingai tenkančios kiekvienai iš pareiškėjų (15,86 Eur/ 3) yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų V. P., I. D. ir J. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamos faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.