- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- eI-1870-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- P. O., A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. P., J. I.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. K., I. P., J. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. O. ir A. Š. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. P., J. I., dėl praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos P. O. ir A. Š. prašo atnaujinti terminą giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pagal J. Š. 1991-11-05 prašymą, pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nurodo, jog jų tėvas J. Š. (J. Š.) Utenos rajono Leliūnų apylinkės žemėtvarkos tarnybai padavė 1991-11-05 prašymą dėl 25 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimo. Minėta žemė priklausė pastarojo tėvui A. Š.. Apie prašymo padavimą J. Š. nieko neinformavo. Pareiškėjos tvirtina, kad šį faktą sužinojo visiškai atsitiktinai 2014 metų rudenį: Visų Šventųjų dieną kartu su seserimis J. I. ir I. P. lankydamosi kapinėse, kur palaidotas tėvas, pareiškėjos sutiko pažįstamą P. L., kuri joms papasakojo, kad parduoda žemę Utenos rajone. Pokalbio metu pastaroji paklausė, ar pareiškėjos su seserimis nesiruošia parduoti tėvo žemės, nes jos žiniomis tėvas buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Visos keturios seserys buvo nustebintos, nes apie paduotą prašymą jos nieko nežinojo. P. L. pasiūlė padėti išsiaiškinti šį klausimą, nes jos sūnus J. B. užsiimdavo nuosavybės teisės atkūrimu ir dokumentuose matė Š. pavardę. Pareiškėjos kreipėsi į J. B., kuris pokalbio metu patvirtino, kad iš tikrųjų tarp pretendentų pavardžių matė pareiškėjų tėvo pavardę. Pareiškėjų seserys J. I. ir I. P. 2015 metais išdavė J. B. įgaliojimą, kurio pagrindu jis Utenos žemėtvarkos skyriuje gavo tėvo prašymo kopiją ir išsiaiškino, kad jis nepateikė žemėtvarkos skyriui jo giminystės ryšį su A. Š. patvirtinančių dokumentų.
J. Š. mirties liudijimas patvirtina, kad jis mirė 95 metų, sirgdamas galvos smegenų kraujagyslių skleroze. Keletą metų prieš mirtį visiškai nesiorientavo aplinkoje, neatpažindavo artimųjų. Pareiškėjų nuomone, liga paveikė taip, kad jis užmiršo apie paduotą prašymą. Nors prašymo padavimo metu 1991 metais jis buvo dar sąlyginai sveikas, tačiau, išpažindamas sentikių tikybą, jis buvo rūstaus būdo, mažai kalbėjo, labai griežtai laikėsi papročių, su dukterimis nesitarė, nes, jo nuomone, svarbius klausimus sprendžia tik vyrai. Pareiškėjos tvirtai žinojo, kad jų tėvui nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, į notarą nesikreipė. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių pareiškėjos neturėjo galimybės laiku įgyvendinti savo valią.
Pareiškėjų seserys 2015 m. J. I. ir I. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-22 nutartimi patenkino pareiškimą ir atnaujino įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjų tėvo mirties, priimti. Įsiteisėjus nutarčiai J. I. ir I. P. kreipėsi į Vilniaus miesto 5-ąjį notarų biurą, kuriame 2016-04-13 buvo užvesta paveldėjimo byla ir išduotas liudijimas, kad įpėdinės (pareiškėjos) galėtų mirusiojo vardu užregistruoti daiktines teises, gauti visus dokumentus apie palikėjo J. Š. turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos 2015 m. kreipėsi į notarų biurą su prašymu įtraukti jas į įpėdinių sąrašą. Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė 2016-11-15 išdavė liudijimą Nr. 4-3201, patvirtinantį, kad palikimą po J. Š. mirties priėmė visos keturios dukterys: I. P., J. I., P. O., A. Š..
Notaro išduotas liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos yra tikros J. Š. įpėdinės. Tai reiškia, kad išnyko aplinkybės, trukdančios kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui Utenos žemėtvarkos skyriui.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-12-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7024-281/2016 pareiškėjų seserims J. I. ir I. P. terminas dokumentams pateikti buvo atnaujintas. Pareiškėjos šioje byloje buvo įtrauktos kaip suinteresuoti asmenys. Proceso metu pakeisti procesinį statusą į pareiškėjų nebuvo įstatyminės galimybės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos palaikė prašymo reikalavimus
Šalies argumentai
T. U. skyriaus nuomone, pareiškėjų prašymas tenkintinas, jeigu teismas nuspręs, kad nurodytos faktinės aplinkybės ir priežastys, įtakojusios laiku priimti palikimą po J. Š. mirties, buvo svarbios.
NŽT informuoja, kad J. Š. 1991-11-05 tuometės Utenos rajono Leliūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, tačiau nepateikė įstatymo nustatytais terminais giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.
Jeigu teismas nustatys, kad prašyme nurodytos aplinkybės ir priežastys yra svarbios, Tarnyba neprieštarautų, kad pareiškėjų prašymas būtų patenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad analogiško pobūdžio byla tuo pačiu pagrindu buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjų J. I. ir I. P. prašymą, ir teismas tenkino jų prašymą. Klausimas iškilo bylos nagrinėjimo metu, ar kitos seserys, t. y. šioje byloje pareiškėjos P. O. ir A. Š. nepageidauja įgyvendinti savo subjektinių teisių į joms tenkančias dalis, t. y., ar nepretenduoja atkurti nuosavybės teisių į joms tenkančias dalis į buvusio savininko J. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir atnaujinti praleistą įstatymų terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Papildomai informuoja, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) negalės būti atkurtos natūra, kadangi toje vietoje nuosavybės teisės yra atkurtos kitiems asmenims, ir tik laisvos valstybinės žemės fondo žemės buvusiame žemės sklype sudaro tik 0,62 ha ploto.
Teismo posėdžio metu paaiškino, jog Tarnyba neprieštarauja prašymo patenkinimui.
Tretieji suinteresuoti asmenys I. P. ir J. I. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teismo posėdžio metu neprieštaravo pareiškėjų prašymo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas dėl pagrindo atnaujinti terminą pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 10 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sutrukdė realizuoti savo subjektines teises, nors jis savo valiniais veiksmais siekė šių teisių realizavimo, yra pagrindas pripažinti jas svarbiomis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato, ar pareiškėjų nurodomos aplinkybės laikytinos svarbiomis.
Nei Įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, kurioms esant gali būti atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 7 dalyje nustatyta, kad jei nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal administracinių teismų praktiką, nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintas svarbia terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-246/2013); kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1624/2008; 2014-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-353-14); įrodžius, kad tikrai asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1876-08).
Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjų tėvas J. Š. (gimė 1905-05-07, mirė 2000-12-11) Utenos rajono Leliūnų apylinkės žemėtvarkos tarnybai padavė 1991-11-05 prašymą dėl 25 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimo. Pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po pareiškėjų tėvo J. Š. mirties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-22 nutartimi patenkino pareiškėjų pareiškimą ir atnaujino pareiškėjoms įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjų tėvo J. Š. mirties, priimti. Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė V. T. 2016-11-15 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4-3201, kuris patvirtina, kad J. Š. palikimą priėmė jo dukros J. I., I. P., A. Š. ir P. O..
Pažymėtina, kad pareiškėjų tėvas J. Š. Utenos rajono Leliūnų apylinkės žemėtvarkos tarnybai padavė prašymą dėl 25 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimo Įstatymo nustatytais terminais ir tvarka. J. Š. prašymo pateikimo metu buvo garbaus amžiaus (86 metai). Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-22 įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-5875-845/2016 yra pasisakęs, kad „J. Š. galimai turėjo atminties sutrikimų ir galėjo pamiršti pateikti minėtus dokumentus tarnybai, kaip ir galėjo pamiršti pareiškėjomis papasakoti apie pradėtą procedūrą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad egzistavo nuo pareiškėjų valios nepriklausiančios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjoms laiku, t. y. per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytus šešis mėnesius po tėvo mirties, kreiptis dėl palikimo priėmimo.“ Pagal ABTĮ 57 str. 2 d. 2. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pareiškėjos terminą giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui praleido dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Įstatymo preambulėje išsakytą poziciją, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, darytina išvada, jog įstatymo nustatytas terminas atnaujinti praleistą terminą giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, kliudžiusių pareiškėjoms laiku realizuoti savo teisę, todėl terminas atnaujintinas. Be to, analogiškas išvadas padarė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-12-14 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-7024-281/2016.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 91 str., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų P. O. ir A. Š. prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms P. O. ir A. Š. terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateiki Nacionalinės žemės tarnybos Utenos žemėtvarkos skyriui pagal J. Š. 1991-11-05 prašymą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.