Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjoms I. P. ir J. I., pareiškėjų atstovei Lilijai Semaško, trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus atstovui Liutaurui Kvikliui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui P. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. I. ir I. P. prašymą dėl praleisto termino dokumentams pateikti atnaujinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Š. ir P. O., dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjų tėvas mirė labai senyvo amžiaus (95 metų), sirgdamas galvos smegenų kraujagyslių skleroze. Keletą metų prieš mirtį jis visiškai nesiorientavo aplinkoje, neatpažindavo artimųjų. Pareiškėjų nuomone liga įtakojo aplinkybę, kad jis užmiršo apie paduotą prašymą. Pareiškėjos ir suinteresuoti asmenys nežinojo, kad jų tėvui priklauso nekilnojamasis turtas. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių pareiškėjos neturėjo galimybės laiku įgyvendinti savo valią.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad pareiškėjų prašymas būtų tenkinamas.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. Š. ir P. O. atsiliepimo į pareiškėjų prašymą nepateikė. P. O. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas dėl pagrindo atnaujinti terminą pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 10 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sutrukdė realizuoti savo subjektines teises, nors jis savo valiniais veiksmais siekė šių teisių realizavimo, yra pagrindas pripažinti jas svarbiomis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato, ar pareiškėjų nurodomos aplinkybės laikytinos svarbiomis.

Nei Įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, kurioms esant gali būti atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 7 dalyje nustatyta, kad jei nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal administracinių teismų praktiką, nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą gali būti pripažintas svarbia terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-246/2013); kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1624/2008; 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-353-14); įrodžius, kad tikrai asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1876-08).

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjų tėvas J. Š. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) Utenos rajono Leliūnų apylinkės žemėtvarkos tarnybai padavė 1991-11-05 prašymą dėl 25 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimo. Pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po pareiškėjų tėvo J. Š. mirties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-22 nutartimi patenkino pareiškėjų pareiškimą ir atnaujino pareiškėjoms įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjų tėvo J. Š. mirties, priimti. 2016-04-13 Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė Valentina Tinfavičienė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4-981, kuriame nurodyta, kad J. Š. palikimą priėmė jo dukros J. I. ir I. P.. Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė Valentina Tinfavičienė 2016-11-15 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4-3201, kuris patvirtina, kad J. Š. palikimą priėmė jo dukros J. I., I. P., A. Š. ir P. O..

Pažymėtina, kad pareiškėjų tėvas J. Š. Utenos rajono Leliūnų apylinkės žemėtvarkos tarnybai padavė prašymą dėl 25 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinimo Įstatymo nustatytais terminais ir tvarka. J. Š. prašymo pateikimo metu buvo garbaus amžiaus (86 metai). Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-22 įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-5875-845/2016 yra pasisakęs, kad „J. Š. galimai turėjo atminties sutrikimų ir galėjo pamiršti pateikti minėtus dokumentus tarnybai, kaip ir galėjo pamiršti pareiškėjomis papasakoti apie pradėtą procedūrą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad egzistavo nuo pareiškėjų valios nepriklausiančios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjoms laiku, t. y. per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytus šešis mėnesius po tėvo mirties, kreiptis dėl palikimo priėmimo.“ Pagal ABTĮ 57 str. 2 d. 2. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad pareiškėjos terminą giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui praleido dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Įstatymo preambulėje išsakytą poziciją, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, darytina išvada, jog įstatymo nustatytas terminas atnaujinti praleistą terminą giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, kliudžiusių pareiškėjoms laiku realizuoti savo teisę, todėl terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 4 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų J. I. ir I. P. prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms J. I. ir I. P. terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateiki Nacionalinės žemės tarnybos Utenos žemėtvarkos skyriui pagal J. Š. 1991-11-05 prašymą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.