- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- e2YT-30664-994/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, P. N., A. N.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas, P. N., A. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Šis juridinis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Pareiškime nurodo, kad 2002-05-20 mirė pareiškėjos mama J. N.. Po pastarosios mirties atsirado palikimas. Palikėja J. N. turėjo du vaikus – A. T. (pareiškėją) ir A. N. Pareiškėjos motina mirė santuokoje su P. N. 2002-03-13 velionė J. N. sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypą ir jame esančius pastatus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paliko savo dukrai pareiškėjai A. T.. Pareiškėja apie mamos sudarytą testamentą žinojo, todėl laikė, kad šio testamento pagrindu ji paveldi mamos turtą automatiškai ir į notarų biurą kreiptis nereikia. Pareiškėja jau nuo 1998 m. gyveno, rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat šiuo turtu rūpinosi ir po mamos mirties. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad palikimą, atsiradusį po J. N. mirties pareiškėja priėmė faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Pareiškimas, teismo pranešimas atsiliepimui pateikti suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas įteikti 2016-07-11, elektroninių ryšių priemonėmis, remiantis CPK 175¹ str. 10 d. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus prašymo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotam asmeniui A. N., teismo procesiniai dokumentai įteikti 2016-07-13 (2016-07-08 pažyma), suinteresuotam asmeniui P. N. – 2016-07-28 (2016-07-22 pažyma). Per teismo nustatytą terminą, minėti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 d. byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Bylos dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (2016-08-31 nutartis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių gimimo liudijimo bei asmens tapatybės kortelės duomenų (e. b. l. 20, 28) nustatyta, jog pareiškėja A. T. yra palikėjos J. N. dukra. Pareiškėjos mama (palikėja) 2002-05-20 mirė (e. b. l. 9). J. N. be pareiškėjos turėjo sūnų A. N. bei mirė santuokoje su P. N. (e. b. l. 8). Testamentų registre yra įregistruotas palikėjos J. N. sudarytas testamentas (e. b. l. 15), tačiau palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra. Byloje pateiktas 2002-03-18 testamentas, kuriuo palikėja J. N. paliko savo dukrai A. T. žemės sklypą ir jame esančius pastatus (duomenys neskelbtini) Vilnius (e. b. l. 22). Iš byloje esančių 2016-06-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad minėtas turtas priklausė palikėjai J. N. (e. b. l. 13-14). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja po mamos mirties visą laiką minėtą turtą prižiūrėjo – jame gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius (e. b. l. 6-7, 17-19, 24-26).
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Įvertinus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kad mirus J. N. egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po mamos mirties likusį palikimą, t. y. jai priklausiusį žemės sklypą bei sodo pastatą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Taigi darytina išvada, jog pareiškėja po palikėjos J. N. mirties turtą – žemės sklypą su sodo pastatu – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po mamos J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (2002-05-20) atsiradusį palikimą, priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.