Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-10 · Administracinė byla Nr. I-1150-505/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
I-1150-505/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1150-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02496-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. L. (A. L.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2).

Skunde nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. 1, 2 ir 3 laikino sulaikymo kamerose jis buvo laikomas ištisas savaites (su tarpais), taip pat kas 24 valandas nepagrįstai jam buvo skiriamos nuobaudos – papeikimai. Taip Alytaus pataisos namų administracija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 144 straipsnį. Pažymėjo, jog Alytaus pataisos namų administracija, uždarydama jį į baudos izoliatorių iki 15 parų, į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką neįskaitydavo laikino izoliavimo laiko. Dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą. Prašė vadovautis administracine byla Nr. I-186-402/2019 (I-5345-402/2018), kurioje jis yra pareiškėjas, ir jo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 7–12).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime nurodė, kad, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Alytaus pataisos namuose yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija, kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius. Akcentavo, kad minėtos komisijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjas buvo perkeltas iš 9 į 15 būrį. Nuteistasis atsisakė atlikti bausmę 15 būryje, nenurodydamas jokių konkrečių priežasčių, todėl toks nuteistojo elgesys buvo įvertintas kaip teisėtų administracijos nurodymų nevykdymas ir jam 2018 m. lapkričio 21 d. buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Už analogiškus pažeidimus drausminės nuobaudos – papeikimai buvo skirti šiomis dienomis: 2017-11-21, 2017-11-22, 2017-11-23, 2017-11-24, 2017-11-27, 2017-11-28, 2017-11-29, 2017-11-30, 2017-12-01, 2017-12-04, 2017-12-05, 2017-12-07, 2017-12-22, 2017-12-27, 2018-01-08, 2018-01-09, 2018-01-10, 2018-01-11, 2018-01-12, 2018-01-29, 2018-01-30, 2018-01-31, 2018-02-01, 2018-02-02, 2018-02-05, 2018-02-06, 2018-03-06, 2018-03-22, 2018-03-26, 2018-03-27, 2018-03-28, 2018-04-03, 2018-04-04, 2018-04-05, 2018-04-06, 2018-04-09, 2018-05-02, 2018-05-03, 2018-05-04, 2018-05-07, 2018-05-08, 2018-05-09, 2018-05-10, 2018-05-14, 2018-05-15, 2018-05-16, 2018-05-17, 2018-05-18, 2018-05-21, 2018-05-22, 2018-05-23, 2018-05-24, 2018-05-25, 2018-05-28. Teigė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. dėl pareiškėjo atsisakymo būti 15 būryje buvo atliktas tyrimas Nr. 16-756, kurio metu nenustatyta, kad 6 lokaliniame sektoriuje pareiškėjas galėtų su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuoti, tuomet buvo nurodyta eiti į administracijos paskirtą 15 būrį, tačiau šio nurodymo pareiškėjas nevykdė. Pažymėjo, kad joks teisės aktas nenumato nuteistajam teisės pasirinkti būrį ar miegamąją vietą, nuteistasis privalo paklusti kalinimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir, laikydamasis jos, vykdyti administracijos reikalavimus, taip pat nenumatoma Nuteistųjų skirstymo komisijai pareiga atsižvelgti į nuteistojo norus, pageidavimus ar reikalavimus. Nurodė, kad Alytaus pataisos namų administracija neturi duomenų, jog ginčo laikotarpiu prieš pareiškėją būtų panaudotas fizinis ar psichinis smurtas, taip pat negauta duomenų, jog Alytaus pataisos namų pareigūnai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas. Atsakovės atstovo nuomone, Alytaus pataisos namų pareigūnai neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), neturtinę žalą, kildinamą iš institucijos neteisėtų veiksmų, laikant jį ištisas savaites laikino sulaikymo kamerose, nepagrįstai kas 24 valandas skiriant jam nuobaudas, taip pat laikino izoliavimo laiko neįskaitant į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką ir taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsnį, atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas ištisas savaites.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. Šio kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai.

Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį, pataisos namuose už režimo reikalavimų pažeidimus nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos – papeikimas (1 p.), nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų (4 p.). BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (2 p.), pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių (3 p.). Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime (BVK 142 str. 3 d.). BVK 144 straipsnyje numatyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką. Pagal BVK 143 straipsnio 5 dalį, paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma.

Bylos duomenys, t. y. Alytaus PN 2018 m. lapkričio 20 d. pažyma „Apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus“ (b. l. 31–34), patvirtina, kad pareiškėjui už administracijos nurodymų nevykdymą buvo skirtos drausminės nuobaudos – papeikimai šiomis dienomis: 2017-11-21, 2017-11-22, 2017-11-23, 2017-11-24, 2017-11-27, 2017-11-28, 2017-11-29, 2017-11-30, 2017-12-01, 2017-12-04, 2017-12-06, 2017-12-22, 2018-01-08, 2018-01-09, 2018-01-10, 2018-01-11, 2018-01-12, 2018-01-29, 2018-01-30, 2018-01-31, 2018-02-01, 2018-02-02, 2018-02-05, 2018-03-06, 2018-03-22, 2018-03-23, 2018-03-26, 2018-03-27, 2018-03-28, 2018-04-03, 2018-04-04, 2018-04-05, 2018-04-06, 2018-05-02, 2018-05-03, 2018-05-04, 2018-05-07, 2018-05-08, 2018-05-09, 2018-05-10, 2018-05-11, 2018-05-14, 2018-05-15, 2018-05-16, 2018-05-17, 2018-05-18, 2018-05-21, 2018-05-22, 2018-05-23, 2018-05-24, 2018-05-25, 2018-05-28.

Bylos duomenimis, Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimais pareiškėjui buvo skirtos šios nuobaudos: 2017-12-27 nutarimu už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje – 15 parų kamerų tipo patalpoje (b. l. 31, 63–64), 2018-01-15 nutarimu už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje – 15 parų kamerų tipo patalpoje (b. l. 32, 57–58), 2018-04-09 nutarimu už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje – 15 parų kamerų tipo patalpoje (b. l. 32, 61–62), 2018-04-23 nutarimu už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje – 10 parų kamerų tipo patalpoje (b. l. 33, 53–54).

Vadovaujantis BVK 144 straipsniu, Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2017-12-07, 2018-02-06, 2018-05-21 nutarimais „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 59–60, 55–56, 40–41) pareiškėjas buvo uždaromas į baudos izoliatorių 24 val. terminui, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d. 7 val. 10 min. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, iš kurių paleistas 2017 m. gruodžio 7 d. 15 val. 30 min., t. y. buvo laikomas 8 val. 20 min. nepažeidžiant 24 val. nustatyto termino, 2018 m. vasario 6 d. nutarimu pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. 2 val. 30 min. buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, iš kurių išleistas 2018 m. vasario 6 d. 16 val. 30 min., t. y. buvo laikomas 14 val. 00 min. nepažeidžiant 24 val. nustatyto termino, 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. 8 val. 35 min. buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, iš kurių išleistas 2018 m. gegužės 22 d. 8 val. 35 min., t. y. buvo laikomas 24 val. 00 min. nepažeidžiant BVK nustatyto termino. Taigi, minėti duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo kamerose jis buvo laikomas ilgą laiką be pertraukų. Akivaizdu, kad pareiškėjas sistemingai darė drausmės pažeidimus, todėl jis buvo uždaromas į kamerų tipo patalpas. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai (dėl uždarymo į kamerų tipo patalpas ilgesniam nei BVK nustatyta laikotarpiui) atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad laikino izoliavimo laikas nebuvo įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką, todėl akivaizdžiai buvo pažeistas BVK 144 straipsnis.

Kaip pirmiau minėta, BVK 144 straipsnis numato, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

Nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 59–60) pareiškėjas 2017 m. gruodžio 7 d. 7 val. 10 min. buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, iš kurių buvo paleistas 2017 m. gruodžio 7 d. 15 val. 30 min., t. y. buvo laikomas 8 val. 20 min. Taip pat matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 7 d. po laikino izoliavimo buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų (b. l. 31). Iš į bylą pateiktų pareiškėjo perkėlimų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 21 d. buvo grąžintas į brigadą (b. l. 23), o 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui buvo pareikštas papeikimas (b. l. 31). Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas nepažeidė BVK 144 straipsnio nuostatų, kadangi pareiškėjas po nuobaudos atlikimo turėjo būti išleistas 2017 m. gruodžio 22 d. 7 val. 10 min., o buvo išleistas 2017 m. gruodžio 21 d.

Taip pat nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2018 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 55–56) pareiškėjas 2018 m. vasario 6 d. 2 val. 30 min. buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, iš kurių išleistas 2018 m. vasario 6 d. 16 val. 30 min., t. y. buvo laikomas 14 val. 00 min., ir perkeltas į kamerų tipo patalpas 1 mėnesiui (b. l. 32). Iš į bylą pateiktų pareiškėjo perkėlimų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 5 d. buvo grąžintas į brigadą (b. l. 23), tačiau jam atsisakius atlikti ten bausmę, 2018 m. kovo 6 d. pareiškėjui buvo pareikštas papeikimas (b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės atstovas ir šiuo atveju nepažeidė BVK 144 straipsnio nuostatų, kadangi pareiškėjas po nuobaudos atlikimo turėjo būti išleistas 2018 m. kovo 6 d. 2 val. 30 min., o buvo išleistas 2018 m. kovo 5 d.

Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 40–41) pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. 8 val. 35 min. buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, iš kurių išleistas 2018 m. gegužės 22 d. 8 val. 35 min., t. y. buvo laikomas 24 val. 00 min. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2018 m. gegužės 22 d. nebuvo skirta nuobauda, tik pareikštas papeikimas (b. l. 34).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad laikino izoliavimo laikas nebuvo įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką, todėl akivaizdžiai buvo pažeistas BVK 144 straipsnis, atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodė, jog žalą kildina ir iš to, jog pataisos namų pareigūnų elgesys buvo netinkamas, t. y. pareigūnai pristatydavo nuteistiesiems narkotikų, sąmoningai platino ŽIV infekciją, toleravo telefoninių sukčių tinklą. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių prieš jį neteisėtus veiksmus vykdžiusių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kaip tai pasireiškė, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad pataisos namų pareigūnai padarė neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad pataisos namų pareigūnai pristatydavo nuteistiesiems narkotikų, sąmoningai platino ŽIV infekciją, toleravo telefoninių sukčių tinklą, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl minėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas Alytaus PN patirtus išgyvenimus sieja ir su aplinkybe, jog pataisos namų administracija toleravo subkultūros egzistavimą, jis buvo priskirtas žemesniųjų kastai, todėl jam nuėjus į paskirtą būrį, su juo iš karto būtų buvę susidorota fiziškai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji į būrius skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti šio Kodekso 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Byloje nėra jokių dokumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją dėl galimai egzistuojančių kastų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, atsisakydamas gyventi jam paskirtame būryje, konkrečių tokio atsisakymo priežasčių neįvardijo, taip pat nenurodė ir konkrečių asmenų, dėl kurių jis negali gyventi jam paskirtame būryje, t. y. atsisakymo eiti į paskirtą būrį pareiškėjas nepagrindė ir aplinkybių nedetalizavo (b. l. 53–64). Į bylą pateiktoje 2017 m. lapkričio 21 d. tyrimo išvadoje Nr. 16-756 nenustatyta, kad pareiškėjas negalėtų bausmės atlikti 15 būryje, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas minėtame būryje su kuo nors konfliktuoja (b. l. 13).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo jo diskriminavimą ir priskyrimą „žemesnės kastos“ atstovams, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtino (tiesioginio) priežastinio ryšio. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindė tuo, kad jam drausminės nuobaudos buvo skiriamos nepagrįstai.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Alytaus PN dėl to, kad nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. nepagrįstai jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų yra išnagrinėtas ir 2019 m. gegužės 15 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-186-402/2019. 2019 m. gegužės 21 d. teisme buvo gautas Alytaus PN apeliacinis skundas, kuris priimtas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi ir minėta administracinė byla kartu su apeliaciniu skundu išsiųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad šis pareiškėjo reikalavimas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo išreikštas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose administracinėje byloje Nr. I-186-402/2019, skundo dalis dėl pareiškėjui ginčo laikotarpiu nepagrįstai skirtų drausminių nuobaudų paliktina nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 d.).

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog atlikdamas bausmę Alytaus PN ginčo laikotarpiu patyrė sveikatos pablogėjimą, nepatogumų, orumo pažeminimą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, tam tikri kalinamųjų neigiami patyrimai yra susiję su privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimais, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui neatlikus jokių teisei priešingų veikų, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl pareiškėjui nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. nepagrįstai skirtų drausminių nuobaudų palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė