- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- I-3166-596/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05919-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybai
- Advokatai
- Indrė Panavaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Indrei Panavaitei, atsakovės atstovėms M. J., L. L., D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) 2013-09-10 Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimą Nr.GT-58(13)-S; 2) Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013-10-04 nuomonę Nr.T(1.13)A2-1716(23) (toliau – ir Nuomonė); 3) 2013-10-03 išvadą Nr.T-32(13)-I „Dėl UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ Žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaitos ((duomenys neskelbtini) atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“.
Nurodė, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba), gavusi Lietuvos banko priežiūros tarnybos prašymą įvertinti pareiškėjo, kaip turto vertintojo, pateiktas Žemės sklypo su pastatais vertimo ataskaitą ((duomenys neskelbtini) (toliau -Ataskaita 1), Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (toliau - Ataskaita 2) ir Nekilnojamojo turto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vertinimo ataskaitą (toliau - Ataskaita 3), 2013-08-14 d. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui (toliau - Garbės teismas) pateikė teikimą Nr. GT-66(13)-T iškelti vertintojui A. C. drausmės bylą bei 2013-08-14 d. išvadą Nr. GT-66(13)-I, kurioje nurodė, jog Ataskaita 1 neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - TVVPĮ) 22 str. 4 d. 5, 13 14 p. reikalavimų, Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau - Metodika) 35.1-35.3, 37, 38, 39, 58.1, 62.2, 62.4, 71.2, 71.4 punktų reikalavimų; Ataskaita 2 neatitinka TVVPĮ 23 str. 2 d. 10 p. ir Metodikos 33, 82, 83, 85 punktų reikalavimų; Ataskaita 3 neatitinka TVVPĮ 6 str. 4 d., 23 str. 2 d. 10 p. ir Metodikos 26, 33, 82, 83, 85 p. reikalavimų.
Garbės teismas 2013-09-10 sprendimu Nr.GT-58(13)-S panaikino pareiškėjo Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021 (verslo vertinimo sritis, išduotas 1999-12-30), Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000192 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis, išduotas 2000-07-25), Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000723 (kilnojamojo turto vertinimo sritis, išduotas 2000-12-29) galiojimą.
Garbės teismo 2013-09-10 sprendimo Nr.GT-58(13)-S pagrindu Tarnyba Lietuvos banko priežiūros tarnybai pateikė 2013-10-04 Nuomonę Nr. T(1.13)A2-1716(23), kurioje nurodyta, jog Ataskaita 2 ir Ataskaita 3 parengtos nesilaikant TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų bei 2013-10-03 išvadą Nr. T-32(13)-I „Dėl UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ Žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaitos ((duomenys neskelbtini) atitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“, kurioje nurodyta, jog Ataskaita 1 neatitinka TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Garbės teismo 2013-09-10 sprendimu Nr.GT-58(13)-S, Tarnybos Nuomone bei 2013-10-03 išvada Nr.T-32(13)-I. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai teigė, kad Ataskaitoje Nr. 2 nenurodytas turto vertės nustatymo pagrindas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Metodikoje nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu, kiek detaliai turto vertės skaičiavimai turi būti atlikti ir atskleisti, kaip ir kokiu būdu turi būti nustatomi bei pagrindžiami taikyti pataisos koeficientai. Ataskaitos 2 16-17 puslapiuose vertintojas nurodė, kaip buvo apskaičiuota vertinto turto vertė. Tokiu būdu buvo įvykdyti aukščiau TVVPĮ ir Metodikos reikalavimai. Be to, Tarnybai buvo nurodyta, kad pataisų koeficientai buvo nustatyti ekspertiniu būdu, kas, pareiškėjo nuomone, neprieštarauja Metodikos 33 ir 85 p. ir tokiu būdu gauti duomenys gali būti naudojami vertintojo taikomose formulėse bei jų pagrindu pateiktose skaičiavimo sekose.
Nei Tarnyba, nei Garbės teismas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog vertintojas naudojo neteisingai nustatytus koeficientų dydžius bei reikšmes, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo neva pažeistus teisės normų reikalavimus ir kilti drausminei atsakomybei.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Garbės teismo 2013-09-10 sprendimo Nr.GT-58(13)-S argumentu, jog vertintojas nepakankamai aiškiai ir suprantamai apibūdino vertinamojo bei palyginamųjų objektų charakteristikas bei skirtumus (Metodikos 33 p.), kadangi Metodikoje nėra nurodyta, kaip ir kiek išsamiai minėti objektai turėtų būti apibūdinami. Ataskaitoje 2 vertintojas nurodė lyginamų objektų vietą, paskirtį, plotą, pardavimo sumą, todėl laiko, kad pagal šiuos kriterijus (išskyrus kainą) objektas yra apibūdintas ir įvertintas.
Pareiškėjas taip pat laikosi nuomonės, jog Ataskaitoje 2 jam nebuvo privalu nurodyti vertinamo turto rinkos apžvalgos, kadangi tai nėra esminis ataskaitos elementas, nurodytas pavyzdinėje schemoje, ir dėl savo mažareikšmiškumo neturėtų būti vertinamas Metodikos pažeidimu, turėjusiu įtakos Ataskaitos 2 teisingumui ir pagrįstumui.
Dėl turto vertės nustatymo požymių pareiškėjas pažymėjo, kad Ataskaitoje 2 yra nurodyti turto savininko adresas, vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo data, taip pat nurodytas ir vertinimo atvejis bei tikslas, kurie, pareiškėjo nuomone yra tapatūs, t. y. rinkos vertė nustatyta užsakovo pageidavimu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad vertinimo paskirtis ir tikslas yra sinonimai ir reiškia tą pačią prasmę, todėl Turto vertės nustatymo pažymoje nurodžius vertinimo tikslą, vertinimo paskirtis yra tokia pati ir jos pakartotinis nurodymas turėtų būti vertinamas, kaip perteklinis veiksmas.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog nesant reglamentuotiems turto vertintojų patraukimo drausminėn atsakomybėn senaties terminams, turėtų būti taikomi analogiškus santykius reglamentuojantys teisės aktai, t. y. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., nustatantys 3 metų senaties terminą. Kadangi nuo Ataskaitos 2 pateikimo užsakovui dienos (2010-04-12) jau praėjo daugiau nei trys metai, pareiškėjo nuomone, jo drausminė atsakomybė yra negalima.
Taip pat skunde nurodoma, jog pareiškėjas visiškai palaiko savo argumentus, susijusius su Ataskaitos 2 pagrįstumu, vertinant Garbės teismo 2013-09-10 sprendimo Nr.GT-58(13)-S motyvus, susijusius su Ataskaitoje 3 padarytais pažeidimais, neva nepateikiant turto vertės nustatymo pagrindimo. Taip pat pažymėjo, kad Ataskaitoje 3 taip pat nurodžius tik vertinimo tikslą ir atvejį, o nenurodžius vertinimo paskirties, minėta situacija jau nelaikyta Metodikos reikalavimų pažeidimu.
Vertintojas, taikydamas lyginamosios vertės metodą ir vadovaudamasis Metodikos 27 p. nuostatomis, turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat ir apie siūlomus parduoti panašius objektus, todėl buvo renkama visa įmanoma ir vertintojui prieinama informacija, kurią išanalizavus, lyginimui buvo pasirinkti savo savybėmis panašiausi vertintam žemės sklypui objektai. Be to, rengdamas Ataskaitą 2 vertintojas palyginamuosius objektus parinko ir apibūdino visiškai panašiai, tačiau atsakovas Ataskaitoje 2 pažeidimo, sietino su palyginamųjų objektų parinkimu, neįžvelgė.
Kadangi nuo Ataskaitos 3 parengimo ir pateikimo užsakovui momento iki drausmės bylos vertintojui iškėlimo bei skundžiamo Sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei trys metai, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad drausminė atsakomybė jam negalima.
Garbės teismo 2013-09-10 sprendime Nr.GT-58(13)-S teigiama, kad Ataskaita 1 buvo parengta po naujos TVVPĮ redakcijos įsigaliojimo, todėl turėjo būti rengiama vadovaujantis teisės aktais, įsigaliojusiais nuo 2012-05-01, tačiau skunde teigiama, kad Ataskaita 1 buvo rengiama pagal naująją redakciją, kurioje nustatyti turto vertės pagrindimo reikalavimai iš esmės atitinka senąją redakciją. Taip pat pareiškėjas palaikė anksčiau nurodytus argumentus, susijusius su turto vertės nustatymo pagrindimu, kaip tinkančius ir Ataskaitos 1 atveju. Ataskaitoje 1 buvo nurodytos aplinkybės, dėl ko buvo pasirinkti lyginamieji objektai, tačiau Metodikos 62.2 p. ar kitose jos dalyse nesant duomenų kiek detaliai minėtos aplinkybės turėtų būti atskleidžiamos ir kokie reikalavimai jų pateikimui apskritai yra keliami, darytina išvada, jog Ataskaitoje 1 šis reikalavimas buvo yra įvykdytas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad nepažeidė Metodikos 58.1 p. reikalavimo surinkti informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusio analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Metodikoje nenustatytas draudimas tris objektus parinkti iš per 12 mėnesių įvykusių sandorių, o kitus - jei tokie apskritai parenkami - ir iš ankstesnio laikotarpio, todėl Ataskaitoje 1 vertintojas palyginimui parinko penkis objektus, iš kurių dėl trijų sandoriai buvo įvykę per paskutinius dvylika mėnesių, o dėl kitų dviejų - šiek tiek anksčiau.
Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Metodikos 37 p. (apžiūros aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų). Kadangi duomenys, kurie turi būti nurodyti šiame akte, buvo nurodyti kitose Ataskaitos 1 dalyse, pareiškėjo nuomone, visi reikalingi duomenys buvo pateikti, žinomi bei suprantami, todėl minėtas pažeidimas vertintinas mažareikšmiu, t. y. dėl jo padarymo neturėtų kilti drausminė atsakomybė. Pareiškėjas pažymėjo, kad apžiūros akto užsakovas nepasirašė, kadangi jis buvo surašytas nedalyvaujant užsakovui, ne objekto apžiūros vietoje, tačiau užsakovas apžiūrint patį objektą dalyvavo. Tarnybai Ataskaitos 1 egzempliorių pateikė pats užsakovas, kuris jokių pretenzijų dėl apžiūros akte nurodytų duomenų neteisingumo ar neišsamumo nereiškė. Užsakovo parašo nebuvimą Ataskaitoje 1 pareiškėjas vertina formaliu ir mažareikšmiu pažeidimu, dėl kurio neturėtų kilti drausminė atsakomybė.
Taip pat formaliu pažeidimu pareiškėjas laikė Metodikos 35.1-35.3 p. reikalavimų, sietinų su vertinamo objekto nuotraukų skaičiumi, pažeidimą. Nurodė, kad objekto nuotraukose turi būti užfiksuotos objekto savybės, jo vidus ir išorė, todėl mano, kad esant galimybei iš mažesnio nuotraukų skaičiaus nustatyti visas esmines objekto savybes, papildomas nuotraukų skaičius objektyviai nėra reikalingas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Metodikos 71.2 p. reikalavimą, kadangi vertintojas Ataskaitoje 1 nurodė, kad kaštų metodas vertinant objektą bus naudojamas ir paaiškino, kodėl bus tai daroma. Skunde nesutinkama ir dėl Metodikos 71.4 p. pažeidimo nenurodant Ataskaitoje 1 vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybių. Tai nebuvo privaloma, kadangi toks modelis nebuvo pasirinktas.
Ataskaitos 1 turinyje vertintojas pažymėjo visus užsakovo duomenis, tačiau nenurodė registro, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą. Tokių duomenų nenurodymas yra formalus pažeidimas, nes visuotinai žinoma, jog duomenys apie Lietuvos Respublikoje registruotus juridinius asmenis yra kaupiami VĮ „Registrų centras“. Visuotinai žinomos aplinkybės nėra įrodinėjamos, todėl jų nenurodymas Ataskaitoje 1 nėra TVVPĮ 22 str. 4 d. 5 p. pažeidimas.
TVVPĮ 22 str. 4 d. 14 p. reikalavimo pareiškėjas taip pat nepažeidė. Teigė, kad išvados, nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo, nes toks ginčas tarp užsakovo ir vertintojo nekilo, surašymas yra privalomas tik tuo atveju, jei dėl turto vertės nustatymo kyla ginčas, nesant paties ginčo surašymas būtų perteklinis veiksmas ir neatitiktų protingumo bei teisingumo reikalavimų.
Pareiškėjo nuomone, Garbės teismas nepagrįstai panaikino pareiškėjo kvalifikacijos pažymėjimo Nr.000021 (verslo vertinimo sritis), Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr.000723 (kilnojamojo turto vertinimo sritis) galiojimą, kadangi vertino ir sprendė tik dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų pagrįstumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams, kas sietina tik su vertintojo teise atlikti vertinimą nekilnojamojo turto srityje. Nežiūrint į tai, Garbės teismas be jokio teisinio pagrindo nusprendė ir dėl kitų vertinimo sričių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Nuomonę bei 2013-10-03 d. išvadą Nr. T-32(13)-I ginčija analogiškais skunde išdėstytais pagrindais, kadangi jose nurodyti tie patys pažeidimai ir argumentai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad, jos nuomone, Išvada ir Nuomonė pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu išvada bus vertinama kitu aspektu, taigi atsakovas tampa specialistu, kurio prašoma pateikti išvadą dėl pareiškėjo veiksmų, specialisto užduotis yra panašaus turinio, kaip ir skundžiamose Išvadoje bei Nuomonėje, todėl pagal palaiko reikalavimus dėl pastarųjų panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Lietuvos banko Priežiūros tarnybos prašymu įvertino trijų UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ vardu parengtų turto vertinimo ataskaitų: Žemės sklypo su pastatais ((duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nekilnojamojo turto (žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nuostatoms ir nustatė, kad jos buvo parengtos galimai nesilaikant tam tikrų teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, reikalavimų. Tarnyba 2013-08-14 teikimu Nr. GT-66(13)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo, kuri buvo iškelta 2013-08-20.
Garbės teismas priėmė 2013-09-10 sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas ataskaitas parengė nesilaikydamas privalomų teisės aktų reikalavimų bei paskyrė drausminę nuobaudą - visų turimų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimą.
Šalies argumentai
2013-10-04 Tarnyba pateikė Lietuvos bankui atsakymą į jo prašymą, Nuomonę dėl Ataskaitos 2 ir Ataskaitos 3 bei 2013-10-03 išvadą Nr.T-32(13)-I dėl Ataskaitos 1.
Ataskaita 2 buvo parengta iki naujos TVVPĮ redakcijos įsigaliojimo (2012-05-01), todėl pareiškėjas turėjo vadovautis iki 2012-05-01 galiojusių TVVPĮ (Žin., 1999, Nr. 52-1672) Metodikos nuostatomis.
Vadovaujantis įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu, turto vertinimo ataskaitoje turėjo būti pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas. Vertės nustatymas vertinimo ataskaitoje galėjo būti grindžiamas taikant Įstatymo 7 straipsnyje išvardintus vertinimo metodus, laikantis šiems metodams Metodikoje nustatytų taikymo reikalavimų. Pagal Metodikos reikalavimus (33, 85 p.), tam, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką, joje turėjo būti nuosekliai parodyta, kokius veiksmus su skaičiais ar kitais matematiniais reiškiniais vertintojas atliko, apskaičiuodamas vertinamo objekto vertę, t. y. neužtenka paminėti, kad buvo atlikti tam tikri tarpiniai veiksmai, kurių metu nustatyti atitinkami skaičiai, vėliau panaudoti nustatant vertės dydį, ir pateikti vien matematinius veiksmus, atskleidžiančius jau galutinio rezultato gavimą. Teisės aktų reikalavimai šiuo požiūriu buvo visiškai aiškūs, suprantami ir nereikalaujantys papildomo detalumo, kadangi kiekvienas vertės dydžiui naudojamas skaičius privalėjo būti pagrįstas.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ekspertinio vertinimo taikymu nustatant pataisų koeficientus, atsakovė pažymėjo, kad šis metodas aptariamas ne teisės aktuose, o metodinėje literatūroje ir taikytinas tik išimtiniais atvejais, neatleidžiant vertintojo nuo pareigos pagrįsti ir paaiškinti tokią nuomonę kiekvienu konkrečiu atveju.
Atsiliepimas
Į pareiškėjo argumentą, jog Tarnyba ir Garbės teismas nepateikė jokių argumentų ir skaičiavimų, patvirtinančių, kad jo padarytos išvados dėl turto vertės yra neteisingos ar nepagrįstos, atsiliepime nurodoma, jog būtent vertintojas turi pareigą pagrįsti (kas nebuvo padaryta) pataisų koeficientų dydžių, turto vertės apskaičiavimą, o ne Tarnyba ar Garbės teismas jį paneigti. Pagal TVVPĮ 23 str. 2 d. 10 p., ataskaitoje privalo būti pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas.
Atsakovė pažymėjo, kad Garbės teismas taip pat pagrįstai nustatė Metodikos 33 p., reikalaujančio aiškiai ir suprantamai apibūdinti vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikas bei skirtumus, pažeidimą, kadangi vien palyginamųjų objektų vietos, paskirties, ploto, pardavimo laiko ir sumos nurodymas, nenurodant konkretų lyginamųjų sandorių pasirinkimą pagrindžiančių aplinkybių, neužtikrina tinkamo Metodikos 33 p. reikalavimo įvykdymo. Iš ataskaitose pateiktų lentelių nėra galimybės nustatyti, kokie palyginamųjų objektų duomenys buvo analizuoti, taip pat nepaaiškinama, kuo remdamasis bei į kokias palyginamųjų objektų savybes, charakteristikas ir kitus požymius atsižvelgiant buvo daroma išvados. Pareiškėjui Ataskaitoje 2 nepateikus visapusiškos vertinamo objekto ir analogų analizės, nėra aišku, ar tokia analizė išvis buvo atlikta.
Atsakovė nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog jis neturėjo pareigos pateikti vertinamo turto rinkos apžvalgos ( Metodikos 85 p.). Nurodė, jog pagal Metodikos 85 p., ataskaitoje turi būti pateikiama vertinamo turto rinkos apžvalga ir panaudojimo perspektyvos. Minėtas punktas nustatė, jog normalios apimties ataskaita pateikiama pagal išdėstytą pavyzdinę schemą, t. y. turto vertintojai nebūtinai privalo laikytis šioje schemoje išdėstyto ataskaitos dalių eiliškumo, tačiau visos nurodytos dalys privalo būti pateiktos ataskaitoje. Šiuo atveju vertintojo tikslas buvo nustatyti turto rinkos vertę, atsižvelgiant į rinkos ekonomikos logiką bei kriterijus, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimą, stebėjimų rezultatus. Tik tinkamai atlikus rinkos situacijos analizę, galima pateikti objektyvią nuomonę apie tikėtiną vertinamo turto piniginę vertę rinkoje. Minėtos informacijos aprašymas ataskaitoje užtikrina, kad visi minėti veiksmai buvo atlikti, todėl Metodikos 85 p. reikalavimo nesilaikymas negali būti pripažintas mažareikšmiu, neturėjusiu įtakos tinkamam vertės pagrindimo pateikimui.
Dėl turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto pažeidimų atsakovė nurodė, kad pagal Metodikos 77 p., turto vertinimo dokumentai yra: turto vertės nustatymo pažyma, turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas, turto vertinimo ataskaita. Reikalavimai minėtiems dokumentams nustatyti Metodikos 82, 83 ir 85 p. Iš TVVPĮ 21 str. 3 d. vertintojui kyla pareiga vykdyti Metodikos reikalavimus, numatytus atskiriems vertinimo dokumentams. Atsižvelgiant į tai, vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, susijusius su turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte nenurodytų duomenų pateikimu kituose Ataskaitos 2 puslapiuose. Taip pat pažymėjo, kad vertinimo paskirties nenurodymas vertinimo ataskaitoje sudaro užsakovui galimybę naudoti ją ne pagal paskirtį, todėl laikė, kad Metodikos 82 p. pažeidimas dėl vertinimo paskirties nepateikimo buvo nustatytas pagrįstai.
Atsiliepimas
Tarnyba pažymėjo, kad atsikirtimai dėl Ataskaitos 3 ir Ataskaitos 1 yra analogiški, todėl papildomai atsiliepime dėl jų nepasisakė.
Atsiliepime nurodoma, kad pasiūlos duomenų, o ne įvykusių pirkimo-pardavimo sandorių naudojimas vertinamo turto rinkos vertės nustatymui pažeidžia TVVPĮ ir Metodikos reikalavimus. TVVPĮ 6 str. 4 d. nustatytas imperatyvus sąrašas duomenų, pagal kuriuos gali būti nustatoma turto vertė: pirkimo-pardavimo sandoriai, turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudos, įsigijimo kaštai, pajamos, gaunamas naudojant turtą, t. y. nenumatyta galimybė turto vertę nustatyti naudojant duomenis apie pasiūloje esančius objektus. Pareiškėjas skaičiavimuose turėjo naudoti informaciją apie įvykusius sandorius, o ne pasiūlos duomenis.
Be to, Ataskaitoje 2 nebuvo nurodyta, jog duomenys apie sandorius yra naudojami iš pasiūlos, tokia aplinkybė nepaaiškėjo ir iš pateiktos VĮ Registrų centro 2013-07-22 informacijos, todėl TVVPĮ 6 str. 4 d. ir Metodikos 26 p. pažeidimai nebuvo konstatuoti.
Atsakovė pažymėjo, kad naujoji TVVPĮ redakcija (galiojanti nuo 2012-05-01) įtvirtino detalesnį reikalavimo ataskaitose pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą reglamentavimą - įtraukė skaičiavimų pateikimą. Skaičiavimų sekos pateikimas reglamentuotas ir Metodikos 62.4, 71.5 ir 83.5 p. Tuo tarpu Ataskaitoje 1 turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus, nepateiktas. Ataskaitos 1 19, 20 p. esančiose lentelėse pateikti tik gauti rezultatai ir iš lentelėse pateiktų duomenų (procentinių dydžių), todėl nėra aišku, kokie matematiniai veiksmai atlikti apskaičiuojant taikytas pataisas, kurių pagrindu buvo koreguojamos palyginamųjų objektų sandorių kainos ir skaičiuojama vertinamo objekto rinkos vertė.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nurodoma, jog Ataskaitoje 1 nėra paaiškinama, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkti konkretūs įvykę pirkimo-pardavimo sandoriai, nenurodoma, kodėl būtent toks pasirinktas turtas laikytinas analogišku arba panašiu vertinamam, tuo būdu buvo pažeistas Metodikos 62.2 p. reikalavimas nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes. Šis reikalavimas yra visiškai aiškus ir nereikalaujantis papildomo detalumo, vertintojas ataskaitoje turi nurodyti, kodėl iš aibės lyginamųjų sandorių pasirenkami konkretūs sandoriai.
Dėl Metodikos 58.1 p. pažeidimo atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas tris lyginamuosius objektus parinko laikantis minėto Metodikos reikalavimo, o kitus du - iš senesnio nei paskutiniai 12 mėn. laikotarpio, taip pažeidžiant Metodikos 58.1 p. Tuo metu galiojusi teisės norma nenumatė galimybės rinktis senesnius nei 12 mėn. sandorius ir juos naudoti galutinės turto vertės skaičiavimuose, todėl turto vertintojas, norėdamas panaudoti daugiau negu tris palyginamuosius objektus, turėjo visus sandorius rinktis iš paskutinių 12 mėn. laikotarpio.
Atsakovės nuomone, Garbės teismas pagrįstai konstatavo Metodikos 34, 38 ir 39 p. pažeidimus, nes Vertinamo turto apžiūros akte pagal Metodiką privaloma informacija - savininko (užsakovo) parašas arba informacija apie jo nedalyvavimo turto apžiūroje priežastis, nebuvo pateikta. Garbės teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad turtas buvo apžiūrėtas dalyvaujant užsakovui. Šių trūkumų atsakovė nelaikė mažareikšmiais, nurodydama, kad vertintojas privalo laikytis visų teisės aktuose numatytų imperatyvių reikalavimų vertinimo ataskaitai ir jos sudėtinėms dalims.
Dėl per mažo nuotraukų skaičiaus pateikimo atsakovė pažymėjo, kad Ataskaitoje 1 pateiktos tik 4 nuotraukos, nors buvo įvertinti 7 objektai, todėl akivaizdu, kad ne visi buvo užfiksuoti nuotraukose, iš jų negalima identifikuoti kiekvieną iš vertinamų objektų, pateikta tik viena vidaus nuotrauka ir neaišku, kurio iš objektų. Iš Esamų nuotraukų nėra galimybės identifikuoti kiekvieno objekto individualias savybes, turinčias įtakos objekto vertei, taip pat įvertinti pateikto vertinamo turto aprašymo teisingumą, todėl išsamių nuotraukų pateikimo ataskaitoje reikalavimas negali būti suprantamas formaliu.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad Metodikos 71.2 p. reikalauja ataskaitoje pateikti vertinamo turto įkūrimo sąnaudų skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, jų Ataskaitoje 1 nebuvo, todėl Garbės teismas pagrįstai konstatavo Metodikos 71.2 p. pažeidimą.
Šalies argumentai
Atsakovė prieštaringais laiko pareiškėjo argumentus dėl vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo, kadangi skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad šis modelis nebuvo pasirinktas, tačiau 2013-06-06 rašytiniuose paaiškinimuose jis nurodė, kokį taikė vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelį ir kodėl. Atsakovė pabrėžė, kad taikant išlaidų (kaštų) metodą, vertintojas privalo atsižvelgti į vertinamo turto nuvertėjimą, skaičiuojamą vienu iš skaičiavimo modelių (suskaidymo, gyvavimo amžiaus ar rinkos pokyčių). Pareiškėjas savo 2013-06-06 paaiškinimuose nurodė, kad Ataskaitoje 1 buvo taikytas gyvavimo amžiaus skaičiavimo modelis.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad TVVPĮ 22 str. aiškiai reglamentuoja turto vertinimo ataskaitos formą ir turinį, todėl visų jame numatytų turinio reikalavimų turto vertintojai privalo laikytis, taip pat ir nurodyti registrą, kuriame kaupiami duomenys apie užsakovą. Šio reikalavimo pareiškėjas neįvykdė, kaip ir neįvykdė reikalavimo nurodyti, ar išvada parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo, nes toks ginčas nekilo. Jeigu informacija apie iškilusį ginčą vertintojui nebuvo žinoma, tokia aplinkybė turėjo būti nurodyta prie išvados dėl turto vertės.
Atsakovė nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog priėmus sprendimą panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, nepagrįstai buvo panaikintas visų turto vertintojo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas. Tokia nuobauda yra nustatyta TVVPĮ 10 str. 11 d., jos (griežčiausios nuobaudos) paskyrimas buvo motyvuotas, atsižvelgta į ankstesnius pareiškėjo pažeidimus ir skirtas nuobaudas.
Tarnyba pažymėjo, kad Nuomonė negali būti skundžiama, nes yra neprivaloma ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundo dalyku taip pat negali būti ir Tarnybos išvada, kadangi toks dokumentas nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių.
Atsakovė sutiko su pareiškėjo argumentu, kad teisės aktai nereglamentuoja vertintojų drausminės atsakomybės taikymo senaties terminų, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1551/2013, kurioje pasisakyta dėl trejų metų senaties termino taikymo vertintojo atsakomybei, priimta tik po Garbės teismo sprendimo (2013-09-10), tačiau atkreipė dėmesį, kad Garbės teismo sprendimu pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta ir už pažeidimus rengiant Ataskaitą 1, kuri buvo parengta po naujos Įstatymo redakcijos (galiojančios nuo 2012-05-01) įsigaliojimo, ir kuri nepatenka į trijų metų senaties terminą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti, o bylą dalyje dėl Išvados ir Nuomonės panaikinimo nutraukti, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014, pateiktus išaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos Išvados ir Nuomonės, taip pat pareiškėjui, kaip turto vertintojui, Garbės teismo paskirtos nuobaudos – visų turimų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Lietuvos banko priežiūros tarnyba 2013-01-28 raštu Nr. S 2013/(21.13-2101)-12-491 kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ atlikto turto vertinimo atitikimą teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 81).
Tarnyba dėl tyrimui reikalingų duomenų pateikimo kreipėsi į pareiškėją, parengusį Žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinas žemės sklypas su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria įvertintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto (žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimo ataskaitą. Pareiškėjas į Tarnybos paklausimus atsakė 2013-06-06 (t. 2 b. l. 5-7), 2013-06-28 (t. 2, b. l. 13-14), 2013-07-04 (t. 2, b. l. 19-20) paaiškinimais, nurodydamas iš esmės analogiškas kaip ir skunde išdėstytas ataskaitų surašymo aplinkybes.
Įvertinusi pareiškėjo parengtas ataskaitas (t. 1, b. l. 89-209), Tarnyba surašė 2013-08-14 išvadą Nr. GT-66(13)-I, kurioje konstatavo, jog : 1) ataskaita dėl žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo (Ataskaita 1) neatitinka TVVPĮ 22 str. 4 d. 5, 13, 14 p. reikalavimų, Turto ir verslo vertinimo metodikos 35.1-35.3, 37, 38, 39, 58.1, 62.2, 62.4, 71.2, 71.4 punktų reikalavimų; 2) ataskaita dėl Nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo (Ataskaita 2) neatitinka TVVPĮ 23 str. 2 d. 10 p. ir Metodikos 33, 82, 83, 85 punktų reikalavimų; 3) ataskaita dėl Nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo (Ataskaita 3) neatitinka TVVPĮ 6 str. 4 d., 22 str. 2 d. 10 p. ir Metodikos 26, 33, 82, 83, 85 p. reikalavimų.
Tarnyba 2013-08-14 d. teikimu Nr. GT-66(13)-T kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos turto vertintojui A. C. iškėlimo (t. 1, 71-72).
2013-08-20 vykusiame Garbės teismo parengiamajame posėdyje Nr. GT-39(13)-P nutarta pareiškėjui iškelti drausmės bylą ir ją nagrinėti Garbės teismo posėdyje (b. l. 2 t, b. l. 42-43).
Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, 2013-09-10 vykusiame posėdyje priėmė sprendimą Nr. GT-58(13)-S (t. 2, b. l. 45-57), kuriuo konstatavo, kad: 1) ataskaita dėl Nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo (Ataskaita 2) neatitinka TVVPĮ 23 str. 2 d. 10 p. ir Metodikos 33, 82, 83, 85 punktų reikalavimų; 2) ataskaita dėl Nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo (Ataskaita 3) neatitinka TVVPĮ 6 str. 4 d., 23 str. 2 d. 10 p. ir Metodikos 26, 33, 82, 83, 85 p. reikalavimų; 3) ataskaita dėl žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini) vertinimo (Ataskaita 1) neatitinka TVVPĮ 22 str. 4 d. 5, 13, 14 p. ir Metodikos 35.1-35.3, 37, 38, 39, 58.1, 62.2, 62.4, 71.2, 71.4 punktų reikalavimų. Garbės teismas šiuo sprendimu nutarė skirti A. C. drausminę nuobaudą - Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021 (verslo vertinimo sritis), išduoto 1999-12-30 (t. 1, b. l. 136), Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000192 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000-07-25 (t. 1, b. l. 137), Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000723 (kilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000-12-29 ( t. 1, b. l. 15-25) galiojimo panaikinimą.
Garbės teismo 2013-09-10 sprendimo Nr. GT-58(13)-S pagrindu Tarnyba Lietuvos banko priežiūros tarnybai pateikė 2013-10-04 Nuomonę Nr. T(1.13)A2-1716(23), kurioje nurodyta, jog Ataskaita 2 ir Ataskaita 3 parengtos nesilaikant TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų (t. 1, b. l. 28-33).
Tarnyba Lietuvos banko priežiūros tarnybai pateikė 2013-10-03 Išvadą Nr. T-32(13)-I „Dėl UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ Žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaitos ((duomenys neskelbtini) atitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“, kurioje nurodyta, jog Ataskaita 1 neatitinka TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų (t. 1 b. l. 34-37).
Dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. spalio 3 d. Išvados Nr. T-32(13)-I ir 2013 m. spalio 4 d. Nuomonės Nr. T(1.13)A2-1716(23) panaikinimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014 pasisakė, jog TVPT išvada, kurioje konstatuota, kad tam tikro turto vertintojo parengta ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. ir Metodikos reikalavimų, gali būti ginčo administraciniame teisme objektu tik tuomet, kai sukelia asmenims teisines pasekmes.
Nagrinėjamu atveju TVPT 2013 m. spalio 3 d. Išvada Nr. T-32(13)-I, kuria pripažinta, jog pareiškėjo parengtos ataskaitos - 2012 m. birželio 4 d. ataskaita (Ataskaita 1), 2010 m. balandžio 8 d. ataskaita (Ataskaita 2) ir 2010 m. vasario 19 d. ataskaita (Ataskaita 3) neatitinka TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų laikytina administracinės procedūros, kurios metu buvo priimtas turto vertintojui A. C. teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas, dalimi. Todėl tik tuo atveju, jei nebūtų priimtas joks kokių nors asmenų teisinės padėties pasikeitimą lemiantis individualus administracinis aktas, Išvada galėtų būti laikoma sukeliančia teisines pasekmes ir asmuo turėtų teisę ją skųsti. Nenustačius teisinių pasekmių, kurias savaime sukeltų Tarnybos Išvada, galimybė ją skųsti lemtų papildomą teismo procesą, kurio baigtis savaime neužkirstų kelio tiesiogiai susijusio administracinio akto, sukeliančio teisines pasekmes, priėmimui. Pareiškėjo ginčijama Išvada nelaikytina sprendimu dėl jo teisių ir pareigų, kuri gali būti ginčijama administraciniame teisme, nes tai yra tik Tarnybos nuomonę išreiškiantis dokumentas dėl pareiškėjo parengtų ataskaitų.
Analogiškais pagrindais teisėjų kolegija vertina ir Tarnybos 2013 m. spalio 4 d. Nuomonę Nr. T(1.13)A2-1716(23), kurią pripažįsta nesukeliančia teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atstovės argumentus, jog Išvada ir Nuomonė pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš 2014 m. balandžio 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašto ir užduoties atlikti objektų tyrimą bei pateikti specialisto išvadą (t. 2, b. l. 87-91), atsakovei buvo pavesta atsakyti į klausimus, kokie pažeidimai buvo padaryti UAB „Audito ir vertinimo biuras“ vertintojams atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių vertinimą (šie objektai buvo vertinami Ataskaitoje 1), tačiau Tarnybos išvada baudžiamojoje byloje laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, kurį išdavė kompetentinga institucija ir kuris gali būti ginčijamas kitais įrodymais, o ne inicijuojant dėl to atskirą administracinį procesą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą ir kurie nesukelia pareiškėjams materialinių teisinių pasekmių. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką (sukeliančių teisines pasekmes) asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo ir pagrįstumo. Konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių, nėra skundžiami administraciniam teismui. Turto vertinimo priežiūros tarnybos Išvada dėl turto vertinimo ataskaitų ar Nuomonė, pateikta Lietuvos banko priežiūros tarnybai, galėtų būti nagrinėtinos teismuose, jeigu nebūtų priimtas joks kitas administracinis aktas, kurį pareiškėjas galėtų skųsti teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti, kad skundžiamoje Išvadoje ir Nuomonėje konstatuotas tam tikrų Įstatymo ir Metodikos nuostatų pažeidimas, tačiau jose nėra pateikta pareiškėjui jokių imperatyvių įpareigojimų. Šiuose dokumentuose išreikšta atsakovės pozicija, įvertinus Ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams, konstatuoti faktai be privalomojo pobūdžio patvarkymų nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų. Taigi skundžiama Išvada bei Nuomonė nelaikytinos administraciniais sprendimais, o vertintinos kaip konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomos skundo administraciniame teisme dalyku. Dėl nurodytų aplinkybių administracinė byla dalyje dėl atsakovės 2013 m. spalio 3 d. Išvados Nr. T-32(13)-I ir 2013 m. spalio 4 d. Nuomonės Nr. T(1.13)A2-1716(23) panaikinimo nutrauktina.
Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. GT-58(13)-S teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip jau buvo minėta, Garbės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. GT-58(13)-S, kuriuo panaikino visų pareiškėjo turimų kvalifikacijos pažymėjimų - Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021, Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000192 ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000723 galiojimą. Ši nuobauda buvo paskirta už trijų pareiškėjo parengtų ataskaitų - 2012 m. birželio 4 d. ataskaitos (Ataskaita 1), 2010 m. balandžio 8 d. ataskaitos (Ataskaita 2) ir 2010 m. vasario 19 d. ataskaitos (Ataskaita 3) neatitikimo atitinkamiems TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams.
Be kita ko, A. C. skundžiamu garbės teismo sprendimu drausminė atsakomybė buvo taikyta už pareiškėjo veiksmus, susijusius su 2010 m. balandžio 8 d. ir 2010 m. vasario 19 d. parengtomis ataskaitomis, konstatavus TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų pažeidimus. Pažymėtina, kad nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, nei 2012-05-17 Finansų ministro įsakymu Nr.1K-192 patvirtintuose Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose (toliau – Nuostatai) nėra reglamentuojami drausminės atsakomybės taikymo senaties terminai. Tačiau teisinių santykių stabilumo reikalavimas, taip pat išplaukiantis iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, reikalauja, kad asmens teisinė padėtis negali būti neapibrėžta nepagrįstai ilgą laiką, todėl negalima tokia situacija, kai asmeniui, galimai padariusiam drausminį nusižengimą, neribotą laiką galėtų būti taikoma atsakomybė.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr.A261-1551/2013, nurodė, jog nesant specialaus įstatymo, nustatančio turto vertintojo drausminės atsakomybės terminą, turi būti taikomas ginčo santykiams panašius santykius reguliuojantis teisės aktas – Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 30 str. 1 d. nustatytas trejų metų terminas, per kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda. Atsižvelgiant į tai, jog pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams pareiškėjo drausminė atsakomybė nebuvo galima, todėl galimai padaryto drausminio nusižengimo aplinkybės, susijusios TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų pažeidimais pareiškėjui 2010 m. balandžio 8 d. ir 2010 m. vasario 19 d. rengiant Ataskaitas toliau netiriamos ir nevertinamos (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A261-1551/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas Garbės teismo sprendimas dalyje dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos už galimą TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų pažeidimą 2010 m. balandžio 8 d. parengiant Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria įvertintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. vasario 19 d. parengiant Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria įvertintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes iki Garbės teismo sprendimo priėmimo (2013 m. rugsėjo 10 d.) buvo praėję daugiau kaip treji metai, tai yra drausminė nuobauda šioje dalyje paskirta pasibaigus drausminės atsakomybės skyrimo terminui.
Tolesnėje sprendimo dalyje teisėjų kolegija pasisakys dėl ginčijamo Garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, Garbės teismui konstatavus, jog pareiškėjas rengdamas ataskaitą (t. 1, b. l. 89-137) dėl žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini) vertinimo (Ataskaita 1) padarė TVVPĮ 22 str. 4 d. 5, 13, 14 p. ir Metodikos 35.1-35.3, 37, 38, 39, 58.1, 62.2, 62.4, 71.2, 71.4 punktų pažeidimus, dėl ko pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimas.
Iš pareiškėjo skundo turinio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktų atstovės paaiškinimų matyti, kad iš esmės neginčijama, jog Ataskaita 1 neatitinka tam tikrų TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų, tačiau pareiškėjas padarytus pažeidimus vertina kaip mažareikšmius ir formalius, todėl mano, kad paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga.
Kokie reikalavimai yra keliami parengtai turto vertinimo ataskaitai, nustato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.), Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalis nustato, kokie duomenys turi būti nurodyti Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje. Joje, be kita ko, turi būti nurodyti užsakovo duomenys (5 p.), turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus (13 p.), išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena (14 p.). Pagal Metodikos 35.1-35.3 punktus, objekto apžiūros metu jis turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas laikantis atitinkamų reikalavimų: turi būti užfiksuotos individualios objekto savybės, turinčios įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą; mažiausias vieno objekto nuotraukų skaičius turi būti 3; nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje turi būti matomas objekto vidus ir išorė, jeigu objektas turi vidų ir išorę. Metodikos 37-39 punktai nustato, kad vertintojas, atlikęs apžiūrą, surašo prie vertinimo ataskaitos pridedamą šios Metodikos prie nustatytos formos apžiūros aktą, kurį pasirašo apžiūrą atlikęs vertintojas ir apžiūroje dalyvavęs savininkas ir (arba) užsakovas arba jų įgalioti asmenys, o tuo atveju, jei objekto apžiūroje nedalyvauja savininkas arbo jo įgaliotas asmuo ir užsakovas atsisako arba negali dalyvauti ir neįgalioja kito asmens dalyvauti objekto apžiūroje, tai turi būti nurodyta vertinimo ataskaitoje, kartu nurodant užsakovo nedalyvavimo objekto apžiūroje priežastį ir jo informavimo apie objekto apžiūros datą ir laiką būdą, taip pat informaciją, ar užsakovas informavo objekto savininką apie objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros. Metodikos 58.1. punktas (punkto redakcija, galiojusi Ataskaitos 1 rengimo metu) nustato, jog lyginamuoju metodu nustatant turto rinkos vertę, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėnesių įvykusio analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Pagal Metodikos 62.2., 62.4. punktus turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Metodikos 71.2., 71.4. punktai nustato, kad vertinimo ataskaitoje turi nurodytos vertinamo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės ir vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės.
Kaip matyti iš Ataskaitos 1, joje nėra duomenų apie tai, kokie skaičiavimai buvo atlikti turto vertintojui apskaičiuojant vertinamo objekto vertę, nes nepateikti koeficientų skaičiavimai. Pareiškėjo teiginys, jog pataisų skaičiavimai buvo atlikti ekspertiniu būdu, dar nepagrindžia lentelėse nurodytų rodiklių reikšmių dydžio, nes yra pateikiami tik gauti rezultatai, tačiau nėra aišku, kokie matematiniai veiksmai atlikti apskaičiuojant taikytas pataisas, kurių pagrindu buvo koreguojamos palyginamųjų objektų sandorių kainos ir apskaičiuojama žemės sklypo su pastatais rinkos vertė. Turto vertės nustatymo pagrindimui turi būti pateikti išsamūs turto vertės bei taikomų koeficientų reikšmių skaičiavimai, kurie pagrįstų gautą rezultatą. Nesant tinkamo taikytų pataisos koeficientų apskaičiavimo pagrindimo, yra pagrindas pripažinti, kad vertinamo objekto vertė yra apskaičiuota neteisingai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Garbės teismas pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus TVVPĮ 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 62.4 p. reikalavimus.
Teismo vertinimu, rengiant Ataskaitą 1 taip pat nebuvo tinkamai įvykdyti Metodikos 35.1-35.3 punktų reikalavimai, nes pareiškėjui vertinant net 7 objektus buvo padarytos tik 4 nuotraukos (iš jų viena vidaus). Taigi, ne visi vertinami objektai buvo užfiksuoti, pagal nuotraukas nėra galimybės identifikuoti kiekvienos iš jų individualių savybių, kurios turi įtaką jo vertei, o taip pat įvertinti, ar pateiktas objektų aprašymas yra teisingas.
Be to, kaip matyti iš Ataskaitos 1, joje nenurodytos analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, nes pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie tai, kad pateikiami objektyviausi lyginamieji pirkimo-pardavimo sandoriai, tačiau nenurodoma, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkti konkretūs įvykę sandoriai ir dėl ko jie laikytini analogišku ar panašiu turtui, kuris buvo vertinamas. Dėl nurodytų aplinkybių vertintina, jog Garbės teismas teisingai pripažino pareiškėją pažeidus TVVPĮ 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 62.2. p. reikalavimus.
Garbės teismo sprendime nurodoma, jog pareiškėjas taip pat nesilaikė TVVPĮ 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 58.1 p. (punkto redakcija, galiojusi Ataskaitos 1 rengimo metu) reikalavimų surinkti informaciją apie ne mažiau kaip trijų per paskutinius 12 mėnesių įvykusių analogiškų arba panašaus turto sandorių kainas, kadangi dviejų lyginamų objektų pardavimas įvyko anksčiau, nei paskutiniai 12 mėn. iki vertinimo (2010 m. spalio ir lapkričio mėn.). Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka, nes tik trys iš penkių parinktų lyginamųjų sandorių atitiko nustatytus reikalavimus, keliamus laikotarpiui, iš kurio jie turėjo būti parinkti, todėl 2010 m. spalio ir lapkričio mėn. sudaryti sandoriai negalėjo būti naudojami vertinamo turto galutinės turto vertės skaičiavimuose. Pareiškėjo argumentai, jog Metodika nedraudžia parinkti anksčiau įvykusių sandorių, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi minėtas reikalavimas lyginimui parenkamų sudarymo laikui nurodytas konkrečiu kalendoriniu laikotarpiu, kurio kitaip interpretuoti nėra pagrindo.
Pagal Metodikos 37 p. reikalavimus turto vertintojui atlikus apžiūrą, turi būti surašomas prie vertinimo ataskaitos pridedamas nustatytos formos apžiūros aktas, kurį nagrinėjamu atveju pareiškėjas surašė nesilaikydamas visų nustatytų reikalavimų, nes nenurodė informacijos apie apžiūros atlikimo laiką bei apžiūroje dalyvavusio savininko (užsakovo) ar jo atstovo duomenų, todėl teismas pritaria Garbės teismo pozicijai, jog pareiškėjas privalėjo laikytis teisės akte nustatytos privalomos akto formos. Pareiškėjas taip pat pagrįstai laikytas pažeidusiu Metodikos 34, 38 ir 39 punktų reikalavimus, kadangi Vertinamo turto apžiūros aktas yra nepasirašytas užsakovo, jame taip pat nėra nurodyta informacija apie pastarojo nedalyvavimo turto apžiūroje priežastis. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turtas buvo apžiūrėtas dalyvaujant užsakovui ar jo įgaliotam asmeniui, nors apie šio dalyvavimą buvo nurodęs 2013-06-06 teiktuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 5-7).
Garbės teismas taip pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Metodikos 71.2, 71.4 p. reikalavimus, nes pareiškėjo rengtoje Ataskaitoje 1 nėra nurodytos išlaidų (kaštų) metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybės bei vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Nors pastarosios atsakovei ir buvo pateiktos vėliau, kai pareiškėjas teikė paaiškinimus, teismo vertinimu, tai nesudaro prielaidų pareiškėjui savo nuožiūra rinktis, kokių aplinkybių jis gali nenurodyti ataskaitoje.
Ginčijamame sprendime pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas nesilaikė Metodikos 5. ir 14 p. reikalavimų, kadangi jis Ataskaitoje 1 nenurodė registro, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą bei išvados dėl turto arba verslo vertės, pasirašytos išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo, nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo.
Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Garbės teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino pareiškėją padarius TVVPĮ 22 str. 4 d. 5, 13, 14 p., Metodikos 35.1-35.3, 37, 38, 39, 58.1,62.2, 62.4, 71.2, 71.4 p. pažeidimus, pastarajam 2012 m. birželio 4 d. rengiant ataskaitą dėl žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini) vertinimo (Ataskaita 1).
Pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta už tris ataskaitas, Garbės teismo pripažintas jas parengus nesilaikant TVVPĮ ir Metodikos nuostatų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, teismui pripažinus, jog Garbės teismo sprendimu pareiškėjui negalėjo būti skiriama drausminė nuobauda už galimus TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų pažeidimus jam rengiant 2010 m. balandžio 8 d. ir 2010 m. vasario 19 d. Ataskaitas, spręstinas klausimas dėl paskirtos drausminės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo tik dėl TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų pažeidimo pareiškėjui rengiant 2012 m. birželio 4 d. Ataskaitą.
TVVPĮ 28 str. 5 d. nustatytos Garbės teismo pareigos: nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas; priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Už TVVPĮ, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos, Etikos kodekso pažeidimus Garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šių drausminių nuobaudų: 1) pastabą; 2) papeikimą; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikiną apribojimą ir kvalifikacijos patikrinimą; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą (TVVPĮ 29 str. 1 ir 4 d.).
Pagal Finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 3.5. p., Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų pažeidimų mastui ir pasekmėms. Ginčijamu garbės teismo sprendimu pareiškėjui buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – visų pareiškėjui išduotų vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimas.
Skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą, Garbės teismas pažymėjo, kad vienas esminių vertinimo procedūros elementų yra reikalavimas pagrįsti turto vertę, kadangi vertintojų apskaičiuota turto vertė yra naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose ir komerciniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamas pasekmes užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl vertintojo nustatyta turto rinkos vertė visada turi būti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo (dydžio). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas turto vertintoju, nesilaikė reikalavimų, keliamų turto vertinimo ataskaitai, teisėjų kolegijos vertinimu, jam paskirta drausminė nuobauda, kuri priskiriama prie griežčiausių, laikytina neproporcinga pareiškėjo padarytų pažeidimų mastui ir pasekmėms.
Pažymėtina, kad pareiškėjui Garbės teismas paskyrė griežčiausią drausminę nuobaudą, įvertinęs trijose jo parengtos ataskaitose konstatuotus pažeidimus, tačiau dėl šioje byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių teisėjų kolegija pripažino, jog jam drausminė nuobauda galėjo būti skiriama už konstatuotus TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų pažeidimus pastarajam rengiant tik vieną iš šių ataskaitų. Teisėjų kolegija sutinka su Garbės teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog Ataskaitoje 1 nebuvo nurodyta esminė informacija – turto vertės nustatymo pagrindimas, tačiau kitų nustatytų ataskaitos neatitikimų nevertina kaip esminių, tačiau pažymi, jog skiriant drausminę nuobaudą, jie turi būti vertinami kaip visuma.
Teisėjų kolegijos nuomone, Garbės teismo skundžiamame sprendime yra nepakankamai motyvavo nuobaudos parinkimą, todėl jis sprendimas keistinas, skiriant pareiškėjui švelnesnę drausminę nuobaudą.
Garbės teismo vertinimu, paskirta nuobauda yra laikytina tikslingiausia, kadangi turto vertintojo veikla yra profesinė veikla, kuriai keliami tam tik teisės aktuose nustatyti reikalavimai – nuolat kelti kvalifikaciją, tinkamai vykdyti savo pareigas ir kt. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi jau pati nuobauda yra skiriama pagal TVVTĮ, kuris taikytinas tik turto ir verslo vertintojams, todėl akivaizdu, jog įstatymų leidėjas atsižvelgė į tai, kokia profesine veikla užsiimantiems asmenims bus taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos. Todėl skirdamas nuobaudą Garbės teismas negalėjo pakartotinai laikyti, kad pareiškėjos atsakomybė yra didesnė dėl to, kad ji užsiima turto ir verslo vertinimo profesine veikla.
Be to, pripažintina, kad Garbės teismas iš esmės nemotyvavo griežčiausios nuobaudos skyrimo, nes nenustatė kokių nors ypatingų ar sunkinančių aplinkybių ar to, jog pareiškėjas turėtų galiojančių drausminių nuobaudų. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ginčijamo Garbės teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo (nors dėl šios aplinkybės Garbės teismo sprendime ir nebuvo pasisakoma): 2013 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl 2012 m. spalio 2 d. priimto Garbės teismo sprendimo Nr. GT-6(12)-S dėl drausminės nuobaudos A. C. skyrimo panaikinimo buvo neįsiteisėjęs (t. 2, b. l. 101 – 118), o pagal duomenis LITEKO – dėl 2014 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr.I-2183-437/2014, kuriuo buvo panaikintas 2013 m. rugpjūčio 20 d. Garbės teismo sprendimas Nr. GT-55 (13)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. C. skyrimo“ šiuo metu yra pateiktas apeliacinis skundas.
Dėl to nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog, įvertinus pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, mastą ir pasekmes, skundžiamas Garbės teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog pareiškėjui skiriama drausminė nuobauda – papeikimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 102 straipsniu,127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. C. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. GT-58(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. C. skyrimo“ ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip : „Garbės teismas nutaria: skirti A. C. Turto ir verslo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – papeikimą“.
Administracinę bylą dalyje dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. spalio 3 d. išvados Nr. T-32(13)-I „Dėl UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaitos ((duomenys neskelbtini) atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“ ir 2013 m. spalio 4 d. nuomonės Nr. T(1.13)A2-1716(23) „Dėl UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ turto vertinimo ataskaitų“ panaikinimo nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.