- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- A-662-3365-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03729-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. skundu (b. l. 1-12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 1175780, 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-12176, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3R-289(2009/04-4R-259), įpareigoti Agentūrą už 2008 metais įvykdytus įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą (toliau – ir 2004-2006 m. Programa) išmokėti 27010,48 Lt kompensacinę išmoką pervedant ją į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Paaiškino, kad Agentūra nepagrįstai sumažino kompensacinę išmoką, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad dvejuose žemės sklypuose: lauko kodas A, bloko Nr. 054468-7736, lauko Nr. l, lauko plotas 32,46 ha (toliau – ir Sklypas A) ir lauko kodas B, bloko Nr. 052467-6492, lauko Nr. l, lauko plotas 6,46 ha (toliau – ir Sklypas B) vykdomi tęstiniai įsipareigojimai pagal 2004-2006 m. Programą, kadangi 2007 metais padidinęs Ekologinio ūkininkavimo programos plotą 2 ha, pareiškėjas 2007 m. gegužės 16 d. pateikė naują paraišką pagal 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti“ (toliau – ir 2007-2013 m. Paraiška). Paaiškino, kad 2006 m. birželio 14 d. Agentūrai pateikė Paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą (registracijos Nr. 064C1005584751) (toliau - ir 2004-2006 m. Paraiška). Šioje paraiškoje nurodyti du žemės sklypai, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai: Sklypas A ir Sklypas B. Iš viso plotas, kuriame atliekami agrarinės aplinkosaugos veiksmai - 38,92 ha. Nurodė, jog 2007 metais pertvarkė ūkį taip, kad visame ūkyje būtų vykdoma ekologinė žemdirbystė. Todėl Agentūros darbuotojų nurodymu 2007 m. gegužės 16 d. pateikė 2007-2013 m. Paraišką. Šioje paraiškoje deklaruoti Sklypas A ir Sklypas B. 2008 m. birželio 11 d. pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. gauti“ Nr. 8-1005584751-Al-l (toliau – ir 2008 m. Paraiška). 2009 m. birželio 23 d. Agentūra priėmė sprendimą Nr. BR6-1167203 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kurį 2009 m. liepos 27 d. pareiškėjas apskundė Agentūros direktoriui. Nurodė, kad Agentūra 2009 m. liepos 27 d. skundą tenkino iš dalies, 2009 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 1175780 „Pranešimas, nurodantis mokėtiną išmokos sumą“, 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-12176 „Dėl atsakymo į skundą“. Nurodė šiuos Agentūros sprendimus dėl atmestų reikalavimų apskundęs Komisijai, kuri 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 2009/04-4R-259 panaikino Agentūros 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 1175780 ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-12176 dalyje dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, taip pat įpareigojo Agentūrą patikslinti ploto, kuriame vykdoma programa „Ekologinis ūkininkavimas“ dydį. Kitoje dalyje bylą sustabdė, atnaujinus bylos nagrinėjimą skundą atmetė. Atkreipė dėmesį, kad tiek Agentūra, tiek Komisija motyvavo tuo, jog Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 „Dėl Kaimo plėtros 2004 -2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių“ (toliau – ir 2004-2006 m. Taisyklės) 8.2 punktu paramos gavėjas, dalyvaudamas Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, norėdamas padidinti įgyvendinamų programų skaičių arba plotą pateikia naują paraišką ir prašymą dėl ploto didinimo, jei didina plotą daugiau kaip 2 ha. Naujai pateikta paraiška keičia prieš tai pateiktą paraišką pridedant pradinėje paraiškoje nurodytus plotus, o pradinis įsipareigojimas keičiamas nauju. Todėl 2008 m. Paraiška administruojama tik pagal 2007-2013 m. Programą. Pareiškėjo manymu, tiek Agentūra, tiek Komisija, nurodydamos, kad 2007 metais nutrūko pagal 2004-2006 metų Paraišką prisiimti įsipareigojimai, nepagrįstai vadovavosi 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punktu, nes ši teisės norma 2007 metais negalėjo būti taikoma. Pabrėžė, kad taikyti 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punktą 2007 metais nebuvo teisinio pagrindo, kadangi šis punktas gali būti taikomas tik tuomet, kai žemės ūkio ministras priima įsakymą, kuriuo nustato laikotarpį, apibrėžtą konkrečiu terminu, kada galima pateikti naujas paraiškas pagal 2004-2006 m. Taisyklių reikalavimus. Teigė, kad 2007 metais naujos paraiškos pagal 2004-2006 metų Programą nebuvo renkamos, todėl Agentūros padarytą išvadą, jog 2007 metais pareiškėjas padidino įsipareigotą pagal 2004-2006 metų Programą plotą, laikė nepagrįsta. Pažymėjo, kad padidinti įsipareigotą pagal 2004-2006 metų Programą plotą buvo galima tik tokiu atveju, jeigu nauja paraiška būtų pateikiama žemės ūkio ministro įsakymu paskelbus paraiškų priėmimą į 2004-2006 metų Programą. Paaiškino, kad 2007 metais paraiškos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų planą buvo renkamos tik pagal vieną priemonę, t. y. pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Paraiškas pagal šią programą reikėjo teikti nuo 2007 m. vasario 19 d. iki 2007 m. liepos 31 d. Nurodė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų Programa parengta vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr. 1698/2005 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005). 2007-2013 metų Programoje buvo numatytos keturios kryptys. Viena iš jų – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, kurioje buvo numatyta priemonė „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“. Šioje priemonėje yra agrarinės aplinkosaugos programa „Ekologinis ūkininkavimas“. Joje buvo nustatytas paraiškų rinkimo terminas nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki 2007 m. birželio 15 d. Pažymėjo, kad žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės (toliau – ir 2007-2013 m. Taisyklės), kuriose nustatyta tokių paraiškų priėmimo, registravimo, vertinimo bei sprendimo dėl paramos skyrimo ir paramos lėšų išmokėjimo priėmimo tvarka. Kadangi 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programai „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimui ir administravimui yra priimti nauji teisės aktai, pareiškėjo manymu, 2007-2013 m. Taisyklių nuostatos taikomos tik pareiškėjams, kurie pirmą kartą teikia paraišką arba prisiimantiems naujus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Nurodė, kad Europos Komisija 2006 m. rugsėjo 5 d. priėmė Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006, nustatantį perėjimo prie Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatytos paramos kaimo plėtrai taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1320/2006). Teigė, kad Lietuva nepasinaudojo Reglamento Nr. 1320/2006 11 straipsnyje numatyta teise ir nacionaliniuose teisės aktuose nenumatė galimybės leisti paramos gavėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal 2004-2006 metų Programą, pakeisti šiuos įsipareigojimus nauju įsipareigojimu nuo penkerių iki septynerių metų pagal Reglamentą Nr. 1698/2005 (2007-2013 m. Programa). Darė išvadą, kad 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punktas 2007 metais negalėjo būti taikomas, kadangi iki 2006 m. gruodžio 31 d. prisiimti įsipareigojimai turėjo būti tik pabaigti vykdyti iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, bet ne keičiami. Atkreipė dėmesį, kad 2004-2006 metų Programa ir 2007-2013 metų Programa skiriasi įsipareigojimų apimtimi, reikalavimais, kompensacinių išmokų dydžiais. 2007-2013 metų Programoje numatytų kompensacinių išmokų dydžiai beveik du kartus mažesni negu 2004-2006 metų Programoje, todėl nutraukus prisiimtus įsipareigojimus, nepagrįstai sumažinamos kompensacinės išmokos, pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Teigė, kad per keturis metus, kai atsakovas neteisėtai nutraukė valstybės prisiimtus įsipareigojimus, dėl sumažintų kompensacinių išmokų pareiškėjas patyrė 161343,60 Lt turtinę žalą. Paaiškino, kad Agentūra 2007 metais asmenims, kurie dalyvavo 2004-2006 metų Programoje ir norėjo dalyvauti 2007-2013 metų Programoje, nurodė pildyti tik vieną paraišką pagal 2007-2013 m. Paraiškos formą. Teigė, kad Agentūros darbuotojų nurodymai buvo žodiniai, jokios viešai skelbiamos informacijos kiek ir kokių paraiškų reikia pateikti nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 73-74) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Agentūra sutinka su Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos konstatuota aplinkybe, jog Agentūra 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštu pagrįstai pareiškėjui kompensacines išmokas paskaičiavo pagal 2007-2013 metų plano priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Pabrėžė, kad negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde išdėstytais motyvais ir prie jo pridėtais dokumentais bei bylos medžiaga neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Teigė, kad atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentacija adekvati tiesioginiams su ginču susijusiems įrodymams bei aptariamiems teisės aktams. Pažymėjo, kad ginčijamas Agentūros 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. BR6-(1.14)-12176 yra išsamus, išaiškinti Kaimo plėtros 2004-2006 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga“, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosaugos išmokos“ taikytų taisyklių ypatumai. Teigė, kad Komisija 2010 m. gruodžio 6 d. sprendime Nr. 3R-289-(2009/04-4R-259) pagrįstai pagal įrodymus akcentavo, jog Agentūra skundžiamu 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštu teisingai paskaičiavo pareiškėjui kompensacines išmokas pagal 2007-2013 metų plano priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. Pritarė Agentūros 2009 m. rugpjūčio 13 d. atsakymo į pareiškėjo 2009 m. liepos 27 d. skundą argumentams bei pažymėjo, jog pateikus naują paraišką pastarojo įsipareigojimų laikotarpis pagal 2007-2013 metų plano priemonę skaičiuojamas iš naujo, o įsipareigojimai pagal 2004-2006 metų plano priemonę nutraukiami. Nurodė, jog parama už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus skiriama tik pagal 2007-2013 metų plano priemonę. Teigė, kad Komisija 2010 m. gruodžio 6 d. sprendime teisingai vertino ginčo faktines aplinkybes, Taisyklių nuostatas, pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010.
Nurodė, kad liudytojų parodymai, Agentūros papildomas 2011 m. kovo 15 d. paaiškinimas ginčo klausimais patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės, Kaimo plėtros 2007-2013 metų plano priemonės administravimo, įgyvendinimo taisyklės konkrečiai situacijai taikytos teisingai. Darė išvadą, jog pareiškėjui buvo teikti kompetentingi atsakymai, paaiškinimai.
III.
Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu (b. l. 142-148) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą, Agentūros 2009 m. rugpjūčio 10 d., 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimus, Komisijos 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti, įpareigoti Agentūrą už 2008 metais įvykdytus įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą išmokėti 27010,48 Lt kompensacinę išmoką pervedant ją į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atkreipia dėmesį, kad teismas netaikė jokios Europos Sąjungos teisės aktų normos. Tvirtina, kad jam teisę iš Agentūros reikalauti vykdyti įsipareigojimą mokėti nustatyto dydžio kompensacinę išmoką vykdant įsipareigojimus užtikrino Tarybos 1999 m. gegužės 17 d. reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 (toliau – ir Reglamentas 1257/1999), Europos Komisijos 2004 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 2004 LT 06 G DO 001 patvirtintas Lietuvos Kauno plėtros 2004-2006 metų planas, Reglamentas Nr. 1320/2006, Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076 patvirtinta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa. Teigia, kad šie Europos Sąjungos teisės aktai nenumato valstybės teisės vienašališkai nutraukti prisiimtą įsipareigojimą pareiškėjo atžvilgiu. Pabrėžia, jog įsipareigojimus pagal 2004-2006 m. Paraišką 2008 metais įvykdė, Agentūra patvirtino, kad pareiškėjas nepažeidė nei vieno prisiimto įsipareigojimo, teismas nenustatė nei vieno atvejo, kad pareiškėjas būtų pažeidęs įsipareigojimus. Nurodo 2004-2006 m. Taisyklių 23 punktą, pagal kurį pareiškėjas, norintis atsisakyti vykdyti įsipareigojimus, pateikia prašymą Agentūrai, ir pažymi, kad Agentūrai tokio prašymo neteikė. Nurodo 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punktą, pagal kurį reikia pateikti prašymą dėl ploto didinimo, jeigu plotas didinamas daugiau kaip 2 ha. Teigia, kad tokio prašymo 2007 metais nerašė, nes paskutinis paraiškų priėmimas į šią programą buvo 2006 m. balandžio 10 d. – 2006 m. birželio 15 d. laikotarpiu, 2007 metais naujos paraiškos pagal 2004-2006 m. Programą nebuvo renkamos. Teigia, kad teismo išvada, jog 2007 metais buvo galima padidinti 2004-2006 m. Programos plotą, prieštarauja Reglamento Nr. 1257/1999 42 straipsniui. Paaiškina, kad po 2006 m. gruodžio 31 d. vienintelė galimybė tęsti prisiimtus įsipareigojimus įtvirtinta Reglamento Nr. 1320/2006 11 straipsnyje. Pažymi, kad Lietuva šiame straipsnyje numatyta teise nepasinaudojo ir teisės aktuose nenumatė galimybės leisti paramos gavėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal 2004-2006 m. Programą, pakeisti šiuos įsipareigojimus nauju įsipareigojimu nuo penkerių iki septynerių metų pagal Reglamentą Nr. 1698/2005. Daro išvadą, kad 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punktas 2007 metais negalėjo būti taikomas, nes iki 2006 m. gruodžio 31 d. prisiimti įsipareigojimai turėjo būti tik pabaigti vykdyti iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, o ne keičiami juos padidinant. Mano, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo faktinę aplinkybę, jog 2007 metais buvo nutraukti įsipareigojimai pagal 2004-2006 m. Paraišką. Teigia, kad 2007-2013 m. Paraiškos pateikimas Agentūrai pats savaime nenutraukia įsipareigojimų, Agentūra dėl pateiktos paraiškos atlieka administravimą, priima sprendimą, tačiau Agentūra nėra pateikusi savo sprendimo dėl 2007-2013 m. Paraiškos. Pareiškėjo manymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje pateikė klaidingą 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punkto aiškinimą. Pabrėžia, kad aiškinantis, ar po 2007 m. sausio 1 d. buvo galima didinti 2004-2006 m. Programos plotus, būtina taikyti Europos Sąjungos teisės aktų normas, aiškiai atskiriančias du laikotarpius (2004-2006 m. ir 2007-2013 m.). Mano, kad Agentūra 2007 metais netinkamai pasirengė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos įgyvendinimui, neužtikrino 2004-2006 m. Programoje dalyvaujančių pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Pažymi, kad nei Agentūra, nei teismas nenurodė, kodėl buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai gauti tokio dydžio kompensacines išmokas, kurios buvo numatytos Lietuvos 2004-2006 m. kaimo plėtros programoje paduodant 2004-2006 m. Paraišką. Teigia, jog Agentūra pažeidė teisinio tikrumo principą, neužtikrino, kad 2004-2006 m. Programoje dalyvaujantys pareiškėjai būtų aiškiai informuoti apie paraiškų padavimo į 2007-2013 m. Programą teisines ir finansines pasekmes. Nurodo 2007-2013 m. Taisyklių 1 punktą. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2008 metų pareiškėjams, dalyvaujantiems 2004-2006 m. Programoje ir norintiems dalyvauti 2007-2013 m. Programoje su plotais, didesniais nei 2 ha palyginus su 2004-2006 m. Programos plotu, jau nebuvo nurodoma pateikti vieną paraišką.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 165-166) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punktą, pažymi, kad 2007 m. Paraiška pakeitė 2006 m. Paraišką, todėl pareiškėjo pagal 2006 m. Paraišką prisiimti įsipareigojimai buvo pakeisti naujais – 2007 m. Paraiška prisiimtais įsipareigojimais, pareiškėjas ėmė dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ ir nutraukė dalyvavimą Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ ekologinio ūkininkavimo programoje. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 1175780 (b. l. 43-44) ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. BR6-(1.14)-12176 (b. l. 45-48) teisėtumo ir pagrįstumo, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 3R-289(2009/04-4R-259) (b. l. 13-16) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 14 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“. Šioje paraiškoje nurodė, kad prognozuojamas pasėlių plotas ekologiniam ūkininkavimui sudaro A – 32,46 ha ir B – 6,46 ha, viso 38,92 ha, įsipareigojimai buvo prisiimti penkeriems metams (b. l. 20-24). Paraiška buvo įvertinta vadovaujantis žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 patvirtintomis Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklėmis, kurių 8.2 punktas nustatė, kad paramos gavėjas, dalyvaudamas priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, norėdamas padidinti įgyvendinamų programų skaičių arba plotą, pateikia naują paraišką ir prašymą dėl ploto didinimo, jei didina plotą daugiau kaip 2 ha. Naujai pateikta paraiška keičia prieš tai pateiktą paraišką, pridedant pradinėje paraiškoje nurodytus plotus, o pradinis įsipareigojimas keičiamas nauju. Kartu su nauja paraiška pateikiami visi su paraiška privalomi pateikti dokumentai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. 2007 m. gegužės 16 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti (b. l. 28-33). Iš viso paraiškoje buvo nurodyta 101,29 ha žemės ūkio naudmenų plotų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos. Pareiškėjas patvirtino, kad į šią paraišką buvo įtraukti ir pasėlių plotai A ir B, kurie buvo nurodyti 2006 m. birželio 14 d. paraiškoje.
2008 m. birželio 11 d. pareiškėjas pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. (b. l. 34-37). A. P. 2009 m. vasario 23 d. prašymu kreipėsi į Agentūrą, prašydamas jam taikyti žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 3D-470 ir nustatyti terminą kasmet reikalingų pateikti dokumentų, dalyvaujant Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ pateikimui. Agentūra 2009 m. kovo 17 d. raštu Nr. BR6-(10.51)-3718 nurodė, kad pareiškėjui minėtas žemės ūkio ministro įsakymas negali būti taikomas ir atsisakė nustatyti pareiškėjui jo prašyme nurodytą terminą. Pažymėtina, kad minėtas Agentūros 2009 m. kovo 17 d. raštas Nr. BR6-(10.51)-3718 paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010.
Agentūra 2009 m. birželio 23 d. raštu Nr. BR6-1167203 priėmė sprendimą dėl pareiškėjui už 2008 m. mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų. Pareiškėjas 2009 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, nesutikdamas su minėtu Agentūros raštu. Atsakydama į pareiškėjo raštą, Agentūra priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamus 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija 2009 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 2009/04-4R-259, kuriuo panaikino Agentūros 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimų dalis dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ bei įpareigojo Agentūrą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal A. P. 2008 m. birželio 11 d. paraišką reg. Nr. 8-1005584751-A1-1 mokėtinos kompensacijos išmokos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, patikslinant ploto, kuriame vykdoma programa „Ekologinis ūkininkavimas“, dydį. Iš pareiškėjo pateikiamų argumentų matyti, kad jo netenkina skundžiami Agentūros sprendimai tik tuo aspektu, kiek jie susiję su kompensacinių išmokų mokėjimu pareiškėjui. Dėl šios skundžiamų Agentūros sprendimų dalies pasisakė Komisija šioje administracinėje byloje pareiškėjo ginčijamu sprendimu. Komisija 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 3R-289(2009/04-4R-259) priėjo išvadą, kad Agentūros 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimai dalyje dėl kompensacinių išmokų už lauką Nr. 1 (bloko Nr. 054468-7736) ir lauką Nr. 1 (bloko Nr. 052467-6492) mokėjimo pareiškėjui yra pagrįsti objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (faktais) ir teisės normomis, todėl neturėjo pagrindo įpareigoti Agentūrą šioje dalyje pakartotinai administruoti A. P. paraišką už 2008 m. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija vertins minėto Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą atitinkamai analizuodama Agentūros sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tik tuo aspektu, kiek jie susiję su kompensacinių išmokų mokėjimu pareiškėjui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl šioje administracinėje byloje pareiškėjo iškelto administracinio ginčo atsakovui yra keletas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, kuriuose nustatyti faktai yra reikšmingi nagrinėjami bylai. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus teismo sprendimui įrodinėti nebereikia, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2778/2011).
Pareiškėjo teigimu, nurodant, kad 2007 metais nutrūko pagal 2004-2006 m. Paraišką prisiimti įsipareigojimai, nepagrįstai buvo vadovautasi 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punktu, nes ši teisės norma 2007 metais negalėjo būti taikoma, kadangi iki 2006 m. gruodžio 31 d. prisiimti įsipareigojimai turėjo būti tik pabaigti vykdyti iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, bet ne keičiami juos padidinant. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo teiginys buvo įvertintas kaip nepagrįstas kitoje byloje tarp tų pačių šalių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2760/2011 konstatavo, kad minėtos taisyklės reglamentuoja paraiškų pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimą iki pasibaigs visų subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų planą nepriklausomai nuo paraiškų pateikimo terminų pasibaigimo. Atkreipė dėmesį, kad A. P. 2007 m. gegužės 16 d. naujai pateiktai paraiškai administruoti taikomos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklės.
Pareiškėjas tvirtina, kad pateikęs 2007 m. gegužės 16 d. paraišką tęsė įsipareigojimus pagal pradinę 2006 m. birželio 14 d. paraišką, jo įsipareigojimai 2007 metais negalėjo būti nutraukti ir pakeisti kitais įsipareigojimais. Apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismo išvada, jog jis 2007 metais nutraukė prisiimtus pagal 2004-2006 m. Paraišką įsipareigojimus neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktais pagrįstų argumentų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 prieitomis išvadomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje konstatavo, kad pareiškėjui 2007 m. padidinus įsipareigotą plotą daugiau negu 2 ha, jo pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir buvo prisiimti nauji pagal kitą (2007 m. gegužės 16 d.) paraišką. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą aptariamoje administracinėje byloje buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi Nr. P143-79/2011).
Atmestinas apelianto argumentas dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog 2007 metais pareiškėjas padidino įsipareigotą pagal 2004-2006 m. Programą plotą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 konstatavo, jog pareiškėjas 2007 metais padidino įsipareigotą plotą daugiau kaip 2 ha, todėl jo pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d. paraišką) prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir buvo pakeisti įsipareigojimais pagal pareiškėjo naują (2007 m. gegužės 16 d.) paraišką.
Atmestinas apelianto tvirtinimas, kad Agentūra jo aiškiai ir suprantamai neinformavo apie paraiškų padavimo į 2007-2013 m. Programą teisines ir finansines pasekmes, neaiškino, kokia apimtimi galioja 2004-2006 m. Taisyklės, padarė šiurkščias klaidas konsultuodama pareiškėją. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2760/2011, kurioje pažymėta, kad pareiškėjo 2007 m. gegužės 16 d. užpildyta paraiška akivaizdžiai patvirtina, jog ji teikiama tiesioginėms išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti, nes visi šie duomenys įvardyti pačiame paraiškos pavadinime, atspindinčiame jos paskirtį, pareiškėjas įsipareigojimus patvirtino savo parašu. Taip pat konstatuota, kad A. P. nurodomos aplinkybės, jog naujos paraiškos 2007 m. gegužės 16 d. pateikimas neatitiko pareiškėjo valios, jis buvo suklaidintas Agentūros darbuotojų, nėra pagrįstos leistinais įrodymais byloje, vien tik paties pareiškėjo paaiškinimai nėra pakankami įrodymai tokiems faktams nustatyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai (b. l. 125-129) nepatvirtino, jog pareiškėjui Agentūra teikė klaidinančią informaciją.
Apelianto nurodomo 2006 m. rugsėjo 5 d. Europos Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1320/2006, nustatančio perėjimo nuo vieno programavimo laikotarpio (2004-2006 m.) prie kito programavimo laikotarpio (2007-2013 m.) taisykles, 11 punkte „Tęstiniai įsipareigojimai“ numatyta, kad pagal 2004-2006 m. priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ išmokos toliau bus mokamos pagal prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau nustačius, kad pareiškėjo įsipareigojimai buvo pakeisti naujais, neliko pagrindo mokėti išmokas remiantis anksčiau prisiimtais (2006 m.) įsipareigojimais. 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punkto nuostata, apibrėžianti asmenų pasitraukimo iš programos sąlygas, taikytina kaip neprieštaraujanti minėtam reglamentui, nes nesudaro kliūčių asmenims, tęsiantiems įsipareigojimus pagal 2004-2006 m. programą, gauti išmokas.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti Agentūros 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimus pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais, kurie iš esmės atmesti kitais įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atmestinas apelianto reikalavimas įpareigoti Agentūrą už 2008 metais įvykdytus įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą išmokėti pareiškėjo prašomą kompensacinę išmoką. Teisėjų kolegijai konstatavus minėtas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti skundžiamo Komisijos sprendimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje administracinėje byloje priėmus pareiškėjui nepalankų procesinį sprendimą, atmestinas apelianto prašymas priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.