Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Epola“ atstovui advokatui R. M. ir atsakovų UAB „Asnita“ ir UAB „AEC Baltic“ atstovei advokatei J. B..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Epola“ ieškinį atsakovams UAB „Asnita“ ir UAB „AEC Baltic“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų G. B., Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ ir UAB „Seivita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas paršo pripažinti negaliojančiu ab initio tarp UAB „AEC Baltic“ ir UAB Asnita“ sudarytą 2017 m. birželio mėn. 15 d. skolos dengimo nekilnojamaisiais daiktais sutartį (notarinio reg. Nr. 4002) ir taikyti restituciją: atsakovo UAB „Asnita“ nuosavybėn grąžinti nekilnojamąjį turtą: patalpas (butus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 45650/761200 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); Iš atsakovės UAB „AEC Baltic“ atsakovei UAB „Asnita“ priteisti 53 600 Eur; Iš atsakovų ieškovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad UAB „Epola“ atsakovo UAB „Asnita“ atžvilgiu turi 50 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, dėl kurio Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-4272-803/2017 ir joje 2017-03-24 nutartimi UAB „Asnita“ turtui pritaikyti apribojimai 50 000 Eur sumos ribose. Ieškovo reikalavimas atsakovo UAB „Asnita“ atžvilgiu yra kilęs iš 2015 m. vasario mėn. 10 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. A-02/1, pagal kurią UAB „Asnita“ įsipareigojo už atitinkamą mokestį suteikti UAB „Epola“ konsultacijas nekilnojamojo turto vystymo klausimais, konsultuoti lėšų ir investuotojų pritraukimo klausimais. UAB „Epola“ pagal Sutartį su UAB „Asnita“ atsiskaitė, tačiau jokių paslaugų negavo.Atsakovas UAB „Asnita“ buvo (yra) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statytojas - rangovas. Šiame name patalpas turėjo ketinimą įsigyti ir UAB „Epola“, dėl ko ji iš trečiojo asmens kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ gavo finansavimą, tačiau UAB „Asnita“, pažeidus susitarimus, ieškovui nekilnojamasis turtas nebuvo perleistas ir unijos išmokėti pinigai negrąžinti.Vilniaus apygardos teisme dar 2017 m. kovo mėn. tos pačios kredito unijos, šioje byloje traukiamos trečiuoju asmeniu, atsakovo UAB „Asnita“ atžvilgiu yra pareikštas netiesioginis ieškinys dėl skolą priteisimo kitų UAB „Asnita“ kreditorių naudai, kadangi pati UAB „Asnita“ šių subjektų atžvilgiu nevykdo įsipareigojimų. Unijos skolininkai ir atsakovo UAB „Asnita“ kreditoriai J. A., A. A., UAB „Ozer77“, VšĮ „MYNT“, ir MB „Victory Trade“, taip pat ir ieškovas UAB „Epola“, turėjo ketinimų nuosavybės teise įsigyti atsakovo statytame name butus, o tretysis asmuo 596 - oji GNSB turėjo ketinimų ir pagrįstų lūkesčių sudaryti statybos rangos sutartis dėl gyvenamojo namo B korpuso statybos. Visi nurodyti subjektai kreipėsi į Uniją su prašymu suteikti kiekvienam iš jų finansavimą atitinkamai būsto įsigijimams, įrengimui bei veiklai, vykdant daugiabučio statybos projektą. Unijai buvo pateiktos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartys ir statybos rangos sutartys, kuriomis vadovaudamasi Unija sutiko suteikti finansavimą nurodytais tikslais. Su trečiaisiais asmenimis Unija sudarė Kredito sutartis ir suteikė finansavimą nurodytai konkrečiai paskirčiai. Unija, pagal visų šalių susitarimą, skolininkams suteiktą finansavimą tiesiogiai pervedė atsakovui UAB „Asnita“, kuri savo įsipareigojimų neįvykdė. Vilniaus apygardos teisme dėl to yra iškelta civilinė byla Nr. e2-4274-656/2017. Šioje byloje 2017-03-03-27 teismo nutartimi UAB „Asnita“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas ne mažesnei kaip 463 415,05 Eur sumai. Vėliau netiesioginio ieškinio sumos ribose arešto mastas buvo padidintas iki 526 623,27 Eur sumos.Trečiasis asmuo UAB „Seivita“ atsakovo UAB „Asnita“ atžvilgiu turi kreditorinį reikalavimą 93 651,53 Eur sumai, dėl kurio yra pareiškusi reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teisme byloje Nr. eL2-19031-905/2017, kurioje 2017-03-27 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas 93 651,53 Eur sumai.UAB „Asnita“, žinodama apie teisminius ginčus ir jos atžvilgiu kreditorių pareikštus didelio masto turtinius reikalavimus, teismų pritaikytus apribojimus bendrovės turtui, nevykdydama savo įsipareigojimų kitiems aukščiau nurodytiems savo kreditoriams, ypač ieškovui, kurio naudai dar nuo 2017 m. kovo mėn. yra pareikštas reikalavimas, nesąžiningai suteikdama pirmenybę kitam savo kreditoriui UAB „AEC Baltic“, 2017-06-15 d. Skolos dengimo nekilnojamaisiais daiktais sutartimi didelę dalį savo nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), perleido atsakovui UAB „AEC Baltic“, tuo iš esmės sumažindamas savo įsipareigojimus šiam kreditoriui, tačiau kartu netekdamas didelės turto dalies, iš kurios buvo galima patenkinti ieškovo ir visų kitų kreditorių reikalavimus proporcingai ir eilės tvarka. Ieškovas turi abejonių dėl skolos dengimo sutartyje nurodytos 2016-03-01 paskolos sutarties tikrumo. Antra, 2017-06-15 skolos dengimo sutartis iš esmės pažeidė visų kitų, įskaitant ir ieškovo, atsakovo UAB „Asnita“ kreditorių teises, taip pat žemės sklypo bendraturčių teises, minėtose kitose civilinėse bylose teismų pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ginčijamu sandoriu iš esmės buvo sumažintas UAB „Asnita“ turtas, iš kurio būtu galima patenkinti ieškovo ir visu kitu kreditorių reikalavimus. UAB „Asnita “ turto sumažėjo ne mažiau kaip už 322 500 Eur.Atsakovai pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad ieškovas pareikštame ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes ir tokiais veiksmais, galimai tendencingai klaidina teismą. Ieškovas nėra atsakovo UAB „Asnita“ kreditorius ir neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu.Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4272-803/2017 pagal ieškovo UAB „Epola“ ieškinį atsakovui UAB „Asnita“ dėl skolos - 50 000 Eur priteisimo. Tačiau toje byloje ieškinys yra grindžiamas aplinkybe, jog atsakovas UAB „Asnita“ privalo grąžinti ieškovui UAB „Epola“ sumokėtas pinigines lėšas už suteiktas konsultavimo paslaugas, kurias pats ieškovas priėmė paslaugų perdavimo-priėmimo aktais bei už jas apmokėjo.2015 m. vasario 10 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Asnita“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. A-02/1, pagal kurią UAB „Asnita“ įsipareigojo teikti konsultavimo paslaugas turto vystymo klausimais, teikti rekomendacijas bei pasiūlymus siekiant užsitikrinti projekto vystymą, konsultuoti lėšų ir investuotojų pritraukimo klausimais, minėtą sutartį ieškovas yra pateikęs į bylą Nr. e2-4272-803/2017. UAB „Epola“, savo ruožtu, įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 50 000 Eur.Tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Asnita“ susiklosčius sutartiniams atlygintinų paslaugų santykiams, atsakovas UAB „Asnita“ buvo kreditorius ieškovo atžvilgiu ir turėjo pagrindą reikalauti atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atitinkamai, ieškovas niekada nebuvo atsakovo UAB „Asnita“ kreditorius, o ieškinyje nurodyti argumentai apie egzistuojančia skolą yra deklaratyvūs. Atsakovams pareikštas ieškinys yra grindžiamas actio Pauliana instituto taikymu, argumentuojant, kad ginčijamas sandoris pažeidžia atsakovės UAB „Asnita“ kreditorių interesus. Tačiau byloje pareikštas ieškinys akivaizdžiai neatitinka actio Pauliana ieškiniui keliamų sąlygų yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp atsakovų UAB „AEC Baltic“ ir UAB „Asnita“ 2017 m. birželio mėn. 15 d. buvo sudaryta skolos dengimo nekilnojamaisiais daiktais sutartis (notarinio reg. Nr. 4002). Pagal ieškovo pridėtą 2017-06-15 skolos dengimo sutarties kopiją matyti, kad skola nekilnojamaisiais daiktais padengta siekiant įvykdyti 2016-03-01 paskolos sutartį kreditoriui UAB „AEC Baltic“, pagal kurią negrąžintas kreditas su palūkanomis sudaro viso - 465 752,89 Eur sumą. Skolos dengimo sutartimi atsakovai susitarė dėl 322 500 Eur skolos grąžinimo. Tokiu būdu, atsakovo UAB „AEC Baltic“ nuosavybėn buvo perleisti šie nekilnojamojo turto objektai: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei 454650/761200 dalis 0,7612 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-2462-803/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12603-2017-1), tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Asnita“ išnagrinėtas ginčas dėl sutartinės atsakomybės, prievolių tinkamo vykdymo ir dėl tikrosios šalių valios sutarties sudarymo metu. Minėtoje byloje ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2015 m. vasario 10 d. tarp atsakovo, kaip vykdytojo, ir ieškovo, kaip užsakovo, buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. A-02/1 (toliau – Paslaugų sutartis) pagal kurios 1.1 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui suteikti paslaugas žodžiu arba raštu, tai yra: 1) konsultuoti ieškovą nekilnojamojo turto projekto vystymo klausimais; 2) teikti rekomendacijas bei pasiūlymus siekiant užtikrinti projekto vystymą; 3) konsultuoti lėšų ir investuotojų pritraukimo klausimais; 4) atlikti kitus darbus bei teikti konsultacijas pagal atskirą susitarimą (e.b. T.I. b.l. 47-49). Nurodė, jog pagal Paslaugų sutarties 2.2.1 punktą ieškovas įsipareigojo per 15 darbo dienų nuo Paslaugų sutarties pasirašymo dienos atsakovei sumokėti Paslaugų sutarties 2.1 punkte numatytą 50 000 Eur sumą. Ieškovas tinkamai įvykdė sudarytos Paslaugų sutarties sąlygas ir 2015 m. vasario 23 d. bei 2015 m. vasario 24 d. banko pavedimais pervedė atsakovui paslaugų sutartyje numatytą 50 000 Eur atlygį (e.b. T.I. b.l. 49). Ieškovas sudarydamas Paslaugų sutartį, tikėjosi tinkamai investuoti į nekilnojamąjį turtą su atsakovo pagalba ir tuo tikslu su Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. kovo 24 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. P15/00015 pagal kurią ieškovas, kaip kredito gavėjas, gavo 138 000 Eur dydžio kreditą (e.b. T.I. b.l. 50-52). Teigia, jog atsakovas tinkamai neįvykdė Paslaugų sutarties sąlygų ir sutarties 1.3 punkte numatytu terminu, tai yra iki 2016 m. birželio 30 d. nesuteikė ieškovui paslaugų, todėl atsakovas pažeidė sudarytą Paslaugų sutartį ir turi pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtą 50 000 Eur sumą.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-2462-803/2018 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovas UAB „Asnita“ tinkamai įvykdė šalių sudarytą sutartį. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovo UAB „Epola“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Asnita“ atžvilgiu. Taip pat LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovo UAB „Asnita“ atžvilgiu iškėlė restruktūrizavimo bylą. Šią nutartį 2017 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą (Civilinė byla Nr. e2-2078-330/2017; Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01873-2017-4).

Teisiniai argumentai

Dėl actio Pauliana sąlygų

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo. nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Teismo manymu ieškinys yra nepagrįstas, nes neatitinka actio Pauliana taikymo sąlygų. Visų pirma, Ieškovas neįrodė, jog turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai leidžia teigti, kad kreditorius turi įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Antra, Ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „Asnita“ yra nemokus. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog ieškovas būdamas nemokus sudarė ginčijamą sandorį, kurie pažeidė ieškovo teises, t.y. gali būti, jog atsakovui UAB „Asnita“ gali nepakakti turto atsiskaityti su ieškovu. CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali būti taikomas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. (...) Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012). Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis). Tai svarbu turėti omenyje sprendžiant šioje byloje aktualų klausimą dėl kelių kreditoriaus pasirinktų jo teisių gynimo būdų taikymo vienu metu ar jų eiliškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Prejudicinę reikšmę turinčioje apeliacinio teismo (Civilinė byla Nr. e2-2078-330/2017; Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01873-2017-4) 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatuota, jog atsakovas UAB „Asnita“ nėra nemokus, tačiau UAB „Asnita“ turi laikinų finansinių problemų. Be to, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-2462-803/2018 kurioje priimtas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovo UAB „Epola“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Asnita“ atžvilgiu. Minėto sprendimo panaikinimo aukštesnėse teismų instancijose atveju UAB „Epola“ reikalavimo įvykdymas yra pilnai užtikrintas UAB „Asnita“ nekilnojamojo turto areštu, kas savaime reiškia, kad ginčijamu sandoriu UAB „Epola“ teisės nėra pažeidžiamos. Nenustačius kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, darytina išvada, jog ieškovas neįvykdė jam keliamos įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.), todėl pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.Trečiąja actio Pauliana instituto taikymo sąlyga laikytina aplinkybė, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Ginčijamą 2017 m. birželio 15 d. sudarytą skolos dengimo nekilnojamaisiais daiktais sutartį patvirtino Vilniaus miesto 30 - ojo notarų biuro notaras M. S., kuris nustatė, kad 2016 m. kovo 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp atsakovės UAB „AEC Baltic“ ir atsakovės UAB „Asnita“, kurios pagrindu atsakovė UAB „AEC Baltic“ paskolino 429 000 Eur. Notaras taip pat nustatė, kad ginčijamos sutarties sudarymo dieną, atsakovės UAB „Asnita“ negrąžintos paskolos suma su palūkanomis siekė 465 752,89 Eur.Civilinio kodekso 6.38 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo principus, 1 dalyje nurodyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Civilinio kodekso 6.870 straipsnio, reglamentuojančio paskolos sutarties sampratą, 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, atsakovė UAB „Asnita“ turėjo įvykdyti prievolę atsakovui UAB „AEC Baltic“ už pasiskolintas pinigines lėšas.Dėl skolininko nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju, ieškovas teigia, kad atsakovas UAB „Asnita“ turėjo žinoti, jog 2017 m. birželio 15 d. sudarydama skolos dengimo nekilnojamaisiais daiktais sutartį su atsakovu UAB „AEC Baltic“ pažeis ieškovo, kaip kreditoriau teises. Kreditoriaus teisių pažeidimas, kaip nesąžiningumo padarinys gali būti tik tuo atveju, jei kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės UAB „AEC Baltic“ atžvilgiu, teisiškai nereikšmingas ketvirtosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos analizavimas. Priešingai - atsakovė UAB „Asnita“ žinojo, kad ieškovė neturi reikalavimo teises - ji yra priėmusi paslaugas ir už jas apmokėjusi. Aplinkybė, kad UAB „Asnita“ skola UAB „AEC Baltic“ buvo grąžinta ne piniginėmis lėšomis, o nekilnojamaisiais daiktais, nesuteikia pagrindo daryti išvados apie UAB „AEC Baltic“ nesąžiningumą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog turi galiojančią reikalavimo teisę UAB „Asnita“ atžvilgiu, klausimas dėl UAB „AEC Baltic“ tariamo nesąžiningumo yra teisiškai nereikšmingas. Ieškovui nesant UAB „Asnita“ kreditoriumi, UAB „AEC Baltic“ neturėjo pareigos domėtis ar sudaromas skolos dengimo nekilnojamaisiais daiktais sandoris nepažeis ieškovo interesų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįvykdė jam keliamos įrodinėjimo pareigos ir neįrodė UAB „AEC Baltic“ nesąžiningumo, kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė privalo įrodyti aplinkybes kuriomis grindžią savo reikalavimą, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti ir atsakovės UAB „Asnita“ nesąžiningumą. Ieškovei neįvykdžius proceso įstatymo keliamų reikalavimų, byloje pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (2.1–2.10 punktai).Rekomendacijų 7 ir 8 punktuose yra nustatyta tvarka, kaip apskaičiuojami rekomenduojamo priteisti užmokesčio koeficientai ir apskaičiavimo pagrindas bei įtvirtinti maksimalūs užmokesčio dydžiai už konkrečias teikiamas teisines paslaugas.Remdamasi tuo, teismas konstatuoja, kad Rekomendacijose yra įtvirtinti maksimalūs civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžiai. Taigi, šalis, teikdama teismui prašymą atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su advokato ar padėjėjo pagalba, kurių dydis siekia maksimalų Rekomendacijose įtvirtintą užmokesčio dydį, turėtų nurodyti, kokios svarbios Rekomendacijų 2.1–2.10 punktuose nustatytos aplinkybės egzistuoja nagrinėjamoje byloje.Teismas, nustatęs, kad šalis nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo, taip pat atsižvelgdamas į kitas reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui aplinkybes, turi teisę sumažinti prašomas priteisti šalies bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Atsakovių UAB „Asnita“ ir UAB „AEC Baltic“ atstovė advokatė J. B. teismui pateikė prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuose nurodė, kad nustatant bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamo ginčo teisinės pasekmės turi esminės reikšmės bylos šalims ir į bylos sudėtingumą. Tačiau šie atstovės teiginiai nelaikytini pagrindžiančiais jos reikalaujamą maksimalų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad visų teismuose nagrinėjamų ginčų teisinės pasekmės turi esminės reikšmės tos bylos šalims. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė - actio Pauliana instituto taikymas, kuris yra plačiai aptartas Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, jo praktika aiškiai suformuota ir nuosekli, dėl ko ši byla negali būti laikoma sudėtinga.Atsakovas UAB „Asnita“ nurodė, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 842,16 eurai už atsiliepimo parengimą ir 421,08 eurai už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą. Atsakovas UAB „AEC Baltic“ nurodė, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 598,95 eurai už teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovui priteistinos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 2,5 X 838,7 eurų = 2096,75 eurų. Todėl atsakovo prašoma 842,16 eurų suma už atsiliepimo parengimą, laikytina pagrįsta.Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų ar atstovavimo teisme valandą taikomas koeficientas sudaro 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Byloje vyko vienintelis posėdis 2018 sausio 3 d. kuris truko iki 1 valandos, taip pat iš pateiktos sąskaitos už suteitkas teisines paslaugas matyti, kad atsakovui buvo teikiamos ir teisinės konsultacijos, viso 4,5 val., dėl ko maksimalios išlaidos už atsakovo atstovavimą teisme gali siekti 5x83,87, t.y. 419,35 eurus. Kadangi, kaip jau minėta, atsakovas nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, ši suma mažintina iki 200 eurų už atstovavimą teisme ir teisinių konsultacijų teikimą.Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,4, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovui priteistinos išlaidos už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 0,4 X 838,70 eurų = 308,76 eurų. Vadovaujantis šios nutarties 36 punkte nurodytais motyvais, atsakovui priteistina 150 eurų bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą.Viso atsakovui UAB „Asnita“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo sudaro 842,16 + 150, t.y. 992,16 eurų, o atsakovui UAB „AEC Baltic“ 200 eurų. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, tenkančią kiekvienam atsakovui, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios išlaidos nepriteistinos.Nusprendus ieškovo ieškinį atmesti, t.y. konstatavus jog ieškinys nėra pagrįstas, nėra tenkinama viena iš CPK 144 str. nustatytų būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus išdėstytą bei esant atsakovo prašymui panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teismo 2017-08-31 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).Atsakovų prašymas dėl leidimo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai atmestinas. Pagal įstatymų leidėjo suformuotą nuostatą, teismas gali leisti sprendimą (ar jo dalį) vykdyti skubiai, jei dėl ypatingų bylos aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą galėtų padaryti neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims (CPK 283 str. 1 d. 4 p.). Šiuo atveju atsakovo įvardinti prašymo motyvai dėl įstatyme įtvirtintų restruktūrizavimo procedūrų trukmės bei teisinio aiškumo vykdant ir organizuojant tolimesnę bendrovės veiklą, teismo vertinimu nėra įrodyti ir negali būti pripažinti tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis. Todėl šiuo atveju nesant jokio faktinių prielaidų skubiam teismo sprendimo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdymui, tokios išimties taikymas pagal CPK normomis įtvirtintą teisinį reglamentavimą nėra galimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 150 str. 2 d., 259, 283 str. 1 d. 4 p. 260, 270str. str., teismas

nusprendė:

UAB „Epola“ ieškinį atmesti.

Atsakovui UAB „Asnita“, į.k. 303187896 priteisti 992,16 eurų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „Epola“.

Atsakovui UAB „AEC Baltic“, į.k. 302346299 priteisti 200 eurų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „Epola“.

Vilniaus apygardos teismo 2017-08-31 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.