- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2-351-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00007-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos remontas“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos remontas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos remontas“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Žemaitijos remontas“ nemokumo bylą. Prašyme nurodyta, kad atsakovė UAB „Žemaitijos remontas“ nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų, įsiskolinimas fondo biudžetui 2026 m. sausio 20 d. sudarė 5 580,03 Eur (5 548,90 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 31,13 Eur delspinigių). UAB „Žemaitijos remontas“ neįvykdė VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimo ir iki šiol nesumokėjo skolos, todėl yra pagrindas teigti, kad UAB „Žemaitijos remontas“ yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Žemaitijos remontas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti Daivą Jablonskienę bei išsprendė kitus, su bankroto procesu susijusius, klausimus.
3. Teismas nurodė, kad UAB „Žemaitijos remontas“ juridinių asmenų registre įregistruota 1997 m. liepos 9 d. 2024 m. balanso duomenimis, 2024 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 132 677 Eur vertės ilgalaikio materialaus turto, trumpalaikis turtas: per vienus metus gautinos sumos sudarė 161 838 Eur, atsargos – 25 340 Eur, piniginės lėšos – 2 125 Eur, viso turto vertė – 321 980 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 248 526 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metais įmonė patyrė 70 947 Eur nuostolių. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis įmonė nekilnojamojo turto neturi. Remiantis akcinės bendrovės (toliau – AB) Regitra 2026 m. sausio 20 d. duomenimis, UAB „Žemaitijos remontas“ vardu registruota 10 transporto priemonių, iš kurių 3 transporto priemonėms taikomi apribojimai. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2026 m. sausio 20 d. duomenimis, UAB „Žemaitijos remontas“ vardu registruotos 3 priemonės. VSDFV duomenimis įmonėje dirba vienas darbuotojas, pradelsta skola valstybei 16 719 Eur.
4. Teismas, remdamasis teismų formuojama praktika, nusprendė, kad yra tikslinga išminusuoti iš bendros turto masės debitorinius įsiskolinimus. Teismas konstatavo, kad realų įmonės turtą (remiantis 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis) sudaro 160 142 Eur (321 980 – 161 838), o turimi įsipareigojimai (248 526 Eur ) viršija turimo turto vertę, todėl atsakovė atitinka nemokios įmonės būklę.
5. Nustatė, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis yra vykdomos dvi bylos išieškotojų UAB „Naftėnas“ (1 923,27 Eur) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (10 821,11 Eur). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti apie blogą atsakovės finansinę padėtį, bei tai, kad atsakovė negeba atsiskaityti su kreditoriais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Žemaitijos remontas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo priimti į bylą naujus įrodymus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, gavusi pareiškėjos pranešimą, kuriame ji nurodė, jog ketina kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos fakto neneigė ir dviem pranešimais nurodė, kad skolą įsipareigoja apmokėti kai tik gaus pridėtinės vertės mokesčio permoką iš užsienio.
6.2. Teigia, kad atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Lyginant bendrovės rezultatus 2024 ir 2025 metais, matosi, kad bendrovės nuostoliai sumažėjo. Tai patvirtina aplinkybę, kad juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą. Todėl laikyti atsakovės nemokia negalima. Tą patvirtina ir kartu su skundu pateiktos logistikos ir kitos sutartys, iš kurių gautos lėšos bus panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.
6.3. Prašo atsižvelgti į tai, kad 16 719 Eur pradelsta skola valstybės biudžetui jau yra likviduota.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo priimti į bylą naujai pateikiamus įrodymus, atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nagrinėjamu atveju, VSDFV Klaipėdos skyrius į nagrinėjamą civilinę bylą pateikė informaciją apie atsakovės turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Pateikta informacija įrodo, kad atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomų mokėjimų, t. y. laiku nevykdė savo turimų turtinių prievolių.
7.2. Atskirajame skunde nurodyta, kad atsakovė, gavusi pareiškėjo pranešimą apie susidariusią skolą ir raginimą ją apmokėti, elektroniniais laiškais siuntė du pranešimus, nurodydamas, kad skolos neneigia ir ją apmokės, bei nurodo, jog iš pareiškėjo jokio atsakymo nesulaukė. Toks atsakovės UAB „Žemaitijos remontas“ teiginys neteisingas, kadangi atsakymai į atsakovės el. paštu pateiktas užklausas yra pateikti. Atsakymuose nurodyta, kad prašymą ir dokumentus VSDFV skyriui galima pateikti prisijungus prie draudėjo paskyros, atvykus į VSDFV skyrių, atsiųsti registruotu paštu, o jei prašymai ar dokumentai teikiami el. paštu, jie turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. UAB „Žemaitijos remontas“ direktoriaus A. K. prašymai nebuvo pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl į el. pašto dėžutę zemaitijosremontas@gmail.com buvo išsiųsta tik minėta bendrojo pobūdžio informacija.
7.3. Atsakovė UAB „Žemaitijos remontas“ su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Tačiau net ir iš jos duomenų matyti, kad realų įmonės turtą sudaro 21 169 Eur (68 188 – 47 019), o turimi įsipareigojimai (53 733 Eur) du su puse karto viršija įmonės turimo turto vertę, todėl atsakovė UAB „Žemaitijos remontas“ ir 2025 m. balanso duomenimis atitinka nemokios įmonės būklę.
7.4. Vien tik pasirašytos transporto priemonių nuomos ar logistikos sutartys negali būti vertintinos kaip patvirtinančios realias atsakovės iš vykdomos veiklos gaunamas pajamas. Todėl į bylą pateikti nauji įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta iškelti bankroto bylą atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė 2025 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2025 m. balansą, įsakymą dėl A. K. komandiruotės, AB Regitra pažyma apie turimas transporto priemones, transporto priemonių nuomos sutartį, krovinių vežimo sutartį.
11. Pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Žemaitijos remontas“ 2026 m. kovo 23 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarią finansinę ataskaitą F4 pagal 2026 m. kovo 31 d. duomenis už 2026 m. I ketvirtį išrašą; AB Regitra 2026 m. kovo 23 d., 2026 m. kovo 27 d. išrašus; atsakymus į UAB „Žemaitijos remontas“ užklausas, gautas elektroniniu paštu; VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2026 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. V-7 „Dėl įgaliojimų suteikimo Įmokų išieškojimo skyriaus valstybės tarnautojams“ elektroninio dokumento nuorašą.
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
13. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė pateikė įrodymus, kuriais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl jos nemokumo bei veiklos nevykdymo.
14. Tuo tarpu pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius siekia įrodyti, kad apeliantės mokestinė prievolė nėra dengiama, didėja. Taip pat pareiškėjas siekia paneigti atskirajame skunde dėstomas aplinkybes apie realios veiklos vykdymą bei transporto priemonių nuomos.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi su jais bylos šalys buvo susipažinusios, prieštaravimų dėl prašymų priimti juos į bylą viena kitai nereiškė, todėl jų prašymai tenkinami, naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
16. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
17. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
19. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
20. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti objektyvią išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Vien tik atsakovės deklaracijos apie tai, kad ji nuomoja transporto priemones ir vykdo logistikos veiklą, gauna pajamas, neįrodo, kad ji realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą.
21. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
22. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais šioje dalyje apeliantė nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, jog atsakovė, gavusi pareiškėjo pranešimą, kuriame jis nurodė, jog ketina kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos fakto neneigė ir dviem pranešimais nurodė, kad skolą įsipareigoja apmokėti kai tik gaus pridėtinės vertės mokesčio permoką iš užsienio.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai yra nepakankami, kad galima būtų konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą. Atsakovės pareiškėjai pateikti pranešimai negali būti laikomi siekiu susitarti su kreditoriumi dėl skolos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. Pirma, apeliantė siųstuose el. laiškuose nenurodo jokių konkrečių terminų kada planuoja atsiskaityti su pareiškėja, t. y. nenurodomas konkretus pridėtinės vertės mokesčio gavimo terminas. Antra, apeliantė nenurodo kokiomis dalimis ji ketina dengti įsiskolinimą pareiškėjai. Iš jos pranešimo nėra aišku, ar jos ketinamo gauti pridėtinės vertės mokesčio suma atitinka skolos dydį pareiškėjui ir ar ji ketina padengti visą įsiskolinimą vienu kartu. Trečia, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad pridėtinės vertės mokesčio permoka realiai egzistuoja bei kad ji yra patvirtinta užsienio mokesčių administratoriaus ir yra numatytas jos išmokėjimo terminas, laikas. Ketvirta, pareiškėjui pateikus bendro pobūdžio informaciją apie apeliantės galimybes teikti duomenis prisijungus prie elektroninės savitarnos sistemos (draudėjo paskyros) arba pateikti prašymą pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė (jos vadovas) būtų tą padariusi. Kitaip sakant byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų teikusi pareiškėjui oficialų prašymą dėl pagalbos susitarimo sudarymo taip, kaip tą numato JANĮ 8 straipsnio 3 dalis. Galiausiai, bendrovė galėjo ir be oficialaus prašymo bent iš dalies padengti įsiskolinimą pareiškėjui, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
24. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, kad apeliantės pateiktos į bylą transporto priemonių nuomos ir krovinių vežimo sutartys patvirtina, kad apeliantė realiai vykdo veiklą ir gauna pajamas, atmeta. Jau paminėta, kad siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Be to, vien tik pateiktos sutartys neįrodo, kad apeliantė iš tiesų vykdo ūkinę komercinę veiklą. Kartu su sutartimis privaloma pateikti kitus buhalterinius dokumentus, patvirtinančius sutarčių realų vykdymą (pvz., avanso gavimą, apmokėjimą pagal sutartį, krovinių gabenimo važtaraščius (vietinius arba CMR tarptautinius), užsakymo informaciją, nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinančius banko išrašus, priėmimo perdavimo aktus ir kt.).
25. Krovinių vežimo sutartis su UAB „Žemaitijos pienas“ buvo sudaryta dar 2020 m. birželio 18 d., tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių tokios ilgalaikės sutarties vykdymą, nepateikta.
26. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad lyginant bendrovės rezultatus 2024 ir 2025 metais, matosi, kad bendrovės nuostoliai sumažėjo. Tačiau vien nuostolio sumažėjimas neindikuoja, kad bendrovės finansinė būklė yra gera ir (ar) gerėja. Apeliantė UAB „Žemaitijos remontas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą iš kurios matyti, kad bendrovės turtas sudarė 68 188 Eur (ilgalaikis turtas – 20 822 Eur, trumpalaikis turtas – 47 366 Eur). Apeliantės ilgalaikis turtas per 2025 m. sumažėjo nuo 132 677 Eur iki 20 822 Eur. Per vienus metus gautinos sumos sudarė 47 019 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 53 733 Eur. Kadangi trumpalaikis turtas, kurį paprastai sudaro debitoriniai įsipareigojimai neįskaitomas į realią turto masę, akivaizdu, kad bendrovės turimas turtas sudaro 21 169 Eur (68 188 – 47 019). Todėl yra pagrįsta teigti, kad bendrovės įsipareigojimai (53 733 Eur) viršija įmonės turimo turto vertę, todėl apeliantė atitinka nemokios įmonės statusą.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės pateikti duomenys, nurodyti 2025 m. balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje nesutampa su VĮ Registrų centrui pateiktais duomenimis. Jau minėta, kad pagal Juridinių asmenų registre esamus duomenis apeliantės ilgalaikis turtas už 2024 metus sudarė 132 677 Eur. O apeliantės į bylą pateiktame balanse ilgalaikis turtas už 2024 metus sudarė 112 677 Eur. Tas pats pasakytina ir patirtą nuostolį. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad 2024 metais apeliantė patyrė 70 947 Eur nuostolių, o jos pačios pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta 70 365 Eur. Šioje nutartyje jau yra paminėta, kad siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs duomenys. Tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Kitų duomenų apie apeliantės turimą ilgalaikį turtą pateikta nėra. Įvertinus tai, kad pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose duomenys skiriasi, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo abejoti, ar juose nurodytos sumos yra aktualios ir atitinką realią apeliantės padėtį.
28. Apeliantė skunde be kita ko nurodė ir tai, kad ji turi transporto priemones, kurias nuomoja sutarties pagrindu UAB „Adestita“. Pagal pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus yra matyti, kad atsakovė UAB „Žemaitijos remontas“ yra 8 transporto priemonių valdytoja. Išrašuose nurodytas šių transporto priemonių savininkas yra UAB „Adestita“. Apeliantės ir UAB „Adestita“ sudarytoje sutartyje nėra įvardijama kokias konkrečiai puspriekabes ir vilkikus apeliantė įsipareigojo išnuomoti UAB „Adestita“. Pagal AB Regitros 2026 m. kovo 23 d. duomenis apeliantei priklauso (savininkas-valdytojas) dešimt transporto priemonių. Tik vienai transporto priemonei dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas (visom kitoms – draudžiamas). Manytina, kad apeliantė nuomininkei UAB „Adestita“ negalėjo išnuomoti transporto priemonių, kurioms dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikta transporto priemonių nuomos sutartis neatitinka tikrovės ir negali būti pripažinta įrodymu sprendžiant dėl apeliantės realiai vykdomos veiklos bei pagrindžiant realiai gaunamas pajamas. O turint omenyje, kad visos išskyrus vieną apeliantei priklausančios transporto priemonės negali dalyvauti viešajame eisme, jos pajėgumas vykdyti realiai Krovinių vežimo sutartį JA 002, sudarytą su UAB „Žemaitijos pienas“, yra abejotinas.
29. Nagrinėjamo ginčo atveju apeliantė į bylą nepateikė kreditorių ir debitorių sąrašo, todėl įvertinti apeliantės finansinę būklę likvidumo aspektu objektyviai yra neįmanoma.
30. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad šios nutarties priėmimo dieną, apeliantės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 16 603,74 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondui – 5 717,21 Eur. Todėl atmestini atsakovės argumentai apie tai, kad skola Valstybinei mokesčių inspekcijai yra visiškai likviduota. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovės UAB „Žemaitijos remontas“ finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas. Įvertinus byloje esančius duomenis apie neįvykdytų prievolių kreditoriams apimtį, teismas sprendžia, jog atsakovė UAB „Žemaitijos remontas“, vertinant jos finansinę būklę likvidumo aspektu, taip pat laikytina nemokia, susiduriančia su finansiniais sunkumais (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis).
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą.
32. Apeliantei (jos vadovui) nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iškėlė bankroto bylą, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.