Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje

M. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nesusituokęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str.

A. I. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - nesusituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

2017-06-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 2018-03-05 išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. I. ir A. I. bendrininkaudami pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

2021 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje - parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio konflikto metu, A. I. tyčia kumščiu sudavė T. B. vieną smūgį į veido sritį, stumdė T. B., spyrė į kairę koją, I. I. rankomis į krūtinės sritį pastūmus T. B. ir šiam pargriuvus, A. I. bendrai su M. I. suduodami tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 6 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas padarė T. B. galvos, kaklo ir krūtinės sumušimus, kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimą nugaros, krūtinės ir dešinės šlaunies srityje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudininkų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais:

A. B. pareiškime fiksuota informacija, kad 2021-10-10 apie 19 val. Žalumynų g., Vilkaviškyje, priešais namą pažymėtą Nr. 48, esančiame parkelyje pažįstami A. I. ir M. I. matant nepilnamečiams D. T., E. G. bei A. B. be jokios priežasties pargriovė jos sūnų T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ant žemės ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, ko pasekoje sūnus jautė fizinį skausmą. Po įvykio kitą dieną, t. y. 2021-10-11, kartu su sūnumi kreipėsi į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių medikų apžiūrai, kur sūnui nustatė galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, kitų kaklo sričių paviršinį sužalojimą bei krūtinės ląstos sumušimą. Po apžiūros išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 13-17).

Tarnybiniame pranešime fiksuota informacija, kad 2021-10-11 į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyrių kreipėsi T. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog 2021-10-10, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir pažįstamų A. I. ir M. I. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. I. pargriovė T. B. ant žemės bei kartu su M. I. sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias T. B. kūno vietas, ko pasekoje šis jautė fizinį skausmą. Į įvykio vietą policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta. Įvykį matė T. B. motina A. B. (1 t., b. l. 8-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., matome įvairiais medžiais apsodintą parką. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, nėra aptverta tvora, visiems laisvai prieinama. Matome, kad parkas yra priešais namą (duomenys neskelbtini). Parke matomi įvairūs medžiai, parko viduryje matome vaikų žaidimo aikštelę. Parkas apsodintas žalia veja. Aplink parką matome gyvenamuosius namus. Apžiūrėjus įvykio vietą pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta ir niekas nepaimta(1 t., b.l. 21-28).

Nepilnametis nukentėjusysis T. B. (apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją) parodė, kad jį sumušė broliai A. ir M. I.. Jie tiesiog pažįstami. Jis iš pradžių buvo parke su klasioku E. G., vėliau išėjo namo. A. I. pradėjo jam skambinėti. Tada jam paskambino A., pakvietė jį ateiti į parką pasikalbėti su A.. Kai atėjo į parką, pamatė sėdintį M., suprato, kad kažkas bus, kad jį gali sumušti. Jis kalbėjosi su A., A. klausė, iš kokio molio jis drėbtas. A. pradėjo eiti link jo, su galva stūmė į jo galvą. Tada link jo ėjo M.. A. jam bandė trenkti į galvą su ranka, bet jis smūgių išvengė. M. jį stūmė rankomis į krūtinę. Nugriuvo ant žemės, jam skaudėjo. Ant nugaros liko žymių. Po to jie pradėjo jį spardyti. Jis klausė, kodėl dviese prieš vieną. Spardė gulintį ant žemės. Dešimt kartų tikrai įspyrė. Paskui M. atsisėdo ant krūtinės, spyrė į dešinį šoną. Labiausiai skaudėjo, kai spardė į nugarą. Abu sudavė smūgius į galvą. Daugiau M. mušė. A. sakė, kad gana, bet M. vistiek mušė. Skaudėjo galvą, kitą dieną jau skaudėjo nugarą, nėjo atsigulti, nei apsiversti. Daugiausiai žymių buvo ant galvos. Kai atvažiavo mama, M. nuo jo nulipo. Kitą dieną, po to, kai parašė pareiškimą, važiavo pas medikus. Tris dienas normaliai miegot nėjo, nugarą savaitę skaudėjo. Viskas įvyko spalio 10 d. apie 19 ar 20 val., buvo sekmadienis. Kai Ma. sėdėjo ant krūtinės, apsižergęs kojomis, jis gulėjo ant nugaros, paskiau ant šono. M. sėdėjo ant dešinio šono. M., kai sėdėjo ant nugaros, smūgiavo rankomis. Smūgiavo du sykius į galvą, paskui į krūtinę, ėmė trūkti oro. Penkis kartus tikrai trenkė. Tuo metu A. stovėjo šalia ir liepė baigti. Viską matė E. G., D. T. ir A. B.. Kai stūmė galva į galvą, bandė trenkti, gal ir sudavė vieną smūgį, tiksliai neatsimena. Kai M. pargriovė ant žemės, abu spardė, paskui pradėjo trankyti su rankomis, jis buvo užsidengęs, jie smūgiavo rankomis ir kojomis, nežino, ar jie stovėjo, ar buvo atsitūpę. Sekančią dieną gėrė vaistus nuo skausmo. Nugarą skaudėjo apie savaitę, galvą skaudėjo tris dienas. Blogai jautėsi, nes mokykloje tyčiojosi, kad neapsigynė, būdavo neišsimiegojęs normaliai. Tos dienos vakarą, jau po įvykio, jie grasino, kad dar sumuš. Jie neatsiprašė. Po įvykio nei su M., nei su A. nekalbėjo. M. ir A. sakė, kad jis neva kažką pasakė ant jų tėvų. Jis pats mano, kad jie supyko dėl to, kad „veipą atkirto“. „Atkirsti veipą“ reiškia atimti elektroninę cigaretę. Mano, kad M. supyko dėl to, kad kažkada kažkam pasakė, kad M. buvo sumuštas. Mano, kad M. su A. suplanavo jį sumušti. A. buvo įsidėjęs kažką geltono į ranką, ten galėjo būti speciali plastmasė, ją buvo įsidėjęs į kumštį, kad ranką galėtų stipriau suspausti. Ma. rankose nieko neturėjo. M. sudavė apie 10 smūgių, kai buvo atsisėdęs, kai abu mušė, smūgių neskaičiavo, mušė dvi – tris minutes. Mušė skvere, toje dalyje, kur supynės, su galva nustūmė link obelų, ten buvo apšviesta. Draugai buvo apie 100 metrų, o gal mažesniu, 60 metrų atstumu nuo jo (1 t., b.l. 37-39).

Specialisto išvadoje Nr. G461/2021(09) fiksuota, kad T. B. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos, kaklo ir krūtinės sumušimas, o taip pat kraujosruvos galvos plaukuotojoje dalyje, nubrozdinimai nugaros, krūtinės ir dešinės šlaunies srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais, bukais ar bukabriauniais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2021-10-10 šešiais poveikiais, suduodant smūgius rankomis (kumščiais) bei kontaktuojant su kitais, kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais. T. B. konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimai nėra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei (1 t., b. l. 61).

Liudytoja A. B. parodė, kad ji yra nepilnamečio T. B. mama. 2021-10-10 T. apie 18 val. paprašė leidimo išeiti iš namų į netoliese esantį parkelį pabūti su klasioku E. G.. Minėtas parkelis yra (duomenys neskelbtini), priešais namą, pažymėtą (duomenys neskelbtini). Ji sūnui leido susitikti su draugu. Apie 19 val. nusprendė pravažiuoti pro (duomenys neskelbtini) gatvę ir patikrinti, ar ten yra jos sūnus. (duomenys neskelbtini) gatvėje, parkelyje, pamatė ant žemės gulintį T., o prie jo stovėjo A. I., apie 20 metų amžiaus, ir M. I., apie 18 metų amžiaus. Ji ėjo link jų ir klausė „ką jūs čia darot?“. A. ir M. pradėjo kelti jos sūnų nuo žemės. Kiek toliau ant suolelio sėdėjo sūnaus draugai D. T., E. G. bei A. B.. A. jai sakė „ susitvarkykit savo vaiką, žiūrėkit koks jis yra“. Ji bandė aiškintis, kodėl sūnus gulėjo ant žemės ir, ar jie jį mušė. M. atsakė, kad jie jį mušė ir muš toliau, nes galimai T. pravardžiuoja jų motiną. Ji daugiau nesileido į kalbas su M. bei A. ir su sūnumi išėjo. Vėliau sūnus jai papasakojo, kad M. ir A. pasikvietė jį pasikalbėti, jiems kalbantis, tarp jų įvyko konfliktas, tačiau sūnus konkrečiai nepasakė, dėl ko jie sukonfliktavo. Konflikto metu A. ir M. pargriovė T. ant žemės ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, sūnus teigė jautęs fizinį skausmą. Kiek ir į kurias vietas buvo suduoti smūgiai, sūnus neįvardino. Matė, kad ant sūnaus galvos buvo patinimai ir paraudimai. Apžiūrėjusi sūnaus kūną pastebėjo paraudimus ant nugaros ir krūtinės. Sūnus teigė, kad skauda galvą. Tą vakarą su sūnumi į medikus nesikreipė. Nusprendė dar kartą nueiti pas A. ir M. į namus viską išsiaiškinti. Galvojo, gal pavyks su mama išsiaiškinti taikiai ir išspręsti kylančius konfliktus tarp vaikų. M. ir A. kažką aiškino, kad neva T. pats kaltas, nes įžeidinėja jų motiną ir jei jis taip elgsis, jie ir toliau jį muš, sakė, kad gali eiti rašyti pareiškimą policijai, nes jie vis tiek neatsako už savo veiksmus. Daugiau į kalbas su jais nesileido ir išėjo. 2021-10-11 sūnus skundėsi galvos ir kaklo skausmais. Ji liepė sūnui eiti į policiją ir pranešti apie vakarykštį įvykį, po to kreipėsi į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių medikų apžiūrai, kur sūnui nustatė galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, kitų kaklo sričių paviršinį sužalojimą bei krūtinės ląstos sumušimą. Po apžiūros išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Nori pažymėti, kad su minėtais asmenimis T. niekada nepalaikydavo jokių ryšių, tačiau sūnus jai ankščiau yra pasakojęs, kad A. ir M. yra konfliktiški, kad nuolat kimba prie kitų vaikų, juos įžeidinėja (1 t., b. l. 81-83).

Nepilnametis liudytojas E. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis su draugais D. T. ir A. B. sėdėjo ant suoliuko skvere. Atėjo M. ir A.. Juos pažįsta, yra bendravęs. Jie sakė, kad paskambintų T., sakė, kad reikia išsiaiškinti. Jis pasakė, kad jo telefonas išsikrovęs. A. išsitraukė geltonos spalvos kastetą ir parodė, sakė, kad turi nebaigtų reikalų. Parodęs kastetą, jį įsidėjo atgal į kišenę. A. neįvardijo, kokie tie nebaigti reikalai. A. paskambinęs T. sakė, kad ateitų pasikalbėti su A.. T. atėjo. T. pradėjo ginčytis su A. apie elektroninę cigaretę, kad A.ją pavogė. Jie ginčijosi gal 2 minutes. Tada A. paklausė, iš kokio molio T. drėbtas, ar dabar jį sumušti. T. atsakė A., kad šis greičiau skolas grąžintų, nes buvo skolingas T.. Tada jie susimušė. A. T. pastūmė, T. bandė gintis, tada A. trenkė kumščiu T.. Jis nežino, kur pataikė, tiesiog girdėjo smūgį. T. bandė išvengti smūgio. Visko gerai nematė, nes medžiai užstojo. Girdėjo, kaip T. atsitraukdavo. Po to M. užšoko ant T., nustūmė nuo A. ir paguldė ant žemės. Matė, kaip M. nustūmė T., paėmė ir stūmė iš jėgos, T. nukrito. Tada girdėjo tik garsus, Titas atsiprašinėjo, prašė nemušti. Jie vis tiek mušė, kol atvažiavo T. mama. Jis sėdėjo gal 10-15 metrų atstumu nuo tos vietos, kur buvo mušamas T.. Matė, kad jie abu T. spardė, negali pasakyti, kuris daugiau spyrė. T. buvo užsidengęs veidą ir susirietęs. Spardė gal apie minutę laiko. M. dar buvo atsisėdęs ant T., bet šito jis nematė, tik T. pasakojo. Girdėjo, kaip A. M. liepė baigti. T. galva buvo kraujuota, sakė, kad jam skauda nugarą. Tiksliai nepamena, kada viskas įvyko, buvo sekmadienis, jau degė gatvių apšvietimas, tai galėjo būti apie 19 val. D. taip pat matė įvykį, A. iš pradžių buvo, paskui išsigandęs išvažiavo. Mano, kad T. mušė dėl to, kad A. galvojo, kad T. meluoja dėl elektroninės cigaretės. Elektroninė cigaretė buvo D. T., A. paprašė pagarinti ir neatidavė, T. buvo susitaręs su A., kad cigaretę atiduos, bet A. neatidavė. Jam kilo mintis kviesti pagalbą, bet nieko negalėjo padaryti, nes visas drebėjo, vos telefoną išlaikė rankose. Bijojo, kad T.sumuš. Mano, kad jei būtų paskambinęs pagalbos, ir juos būtų sumušę (1 t., b.l. 88-89).

Nepilnametis liudytojas D. T. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad T. B. pažįsta per savo draugus E. ir A.. A. pažįsta, M. žino, kaip A. brolį. Su T. gerai sutinka. Žino, kad įvyko muštynės. Datos neprisimena. Atėjo A. ir atsinešė kažką rankoje, laikė plastiko gabalą ir pasakė E., kad paskambintų T., kad T. ateitų. Tas geltonas daiktas skirtas smūgiui sustiprinti. A. tą geltoną daiktą atsinešė rankoje. T. ar parašė, ar paskambino A.. T. atėjo už kelių minučių. Jie kalbėjosi. Gal buvo kokių dviejų metrų atstumu nuo jų. Nepamena, apie ką jie kalbėjosi. Iš pradžių kalbėjo gražiai, o po to pradėjo išsidirbinėti. Paskui susistumdė. A. pastūmė T.. Jie susistumdė, vienas kitą tampė. Jis nežiūrėjo. Paskui A. T. nusitempė ir pradėjo mušti. Nematė, kaip mušė, nes medis užstojo. Už dviejų trijų minučių atvažiavo T. mama su paspirtuku. T. šaukė iš skausmo, o A. su M. daužė, bet jis nematė, tik girdėjo. Gal Aurimas daugiau mušė, nes A. T. pasikvietė. Galimai konfliktas įvyko dėl „veipo“. „Veipas“ - tai elektroninė cigaretė. Jis rado elektroninę cigaretę lauke ant suoliuko, parodė A. ir šis pasiėmė tą cigaretę. Jis papasakojo T., kad rado elektroninę cigaretę. Rado maždaug prieš dvi savaites iki įvykio. Gal T. norėjo, kad Aurimas grąžintų „veipą“. Po įvykio T. galva buvo kraujuota. Pradžioje konflikto M. stovėjo prie sūpynių, o kai A. pradėjo T. stumdyti, nuėjo prie jų. M. tada nelindo prie T.. Kol jis matė, M. T. smūgių nesudavė, labiau stumdė. T. buvo pargriautas ant žemės jau už suoliuko, M. buvo ant jo atsisėdęs. T. pats sakė. M. galėjo Titą mušti už suoliuko, ten, kur jam nesimatė. Atvažiavo T. mama ir pradėjo aiškintis. Jis su M. ir A. nebendrauja. Visas įvykis truko gal 5 minutes (1 t., b. l. 93-95).

Nepilnametis liudytojas A. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad E. yra jo klasiokas, T. pažįsta, nes jis jo sesės buvęs klasiokas. A. pažįsta, M. nepažįsta, žino, kad jis Aurimo brolis. Jo draugai yra E. ir T.. Viskas įvyko skvere, Ž. kvartale. Buvo jis, D. ir E.. Atėjo A. ir M., klausė, kur T.. A. liepė jiems paskambinti T.. Per jo telefoną skambino E.. Kai T. atėjo, A. su juo kalbėjosi. Girdėjo, kaip A. T. klausė „iš kokio molio esi drėbtas“, klabėjosi apie kažkokią skolą, T. buvo paskolinęs A.. Po to jie susistumdė, A. stūmė T., tada jis sėdo ant dviračio ir važiavo ratuką. Kai grįžo, jau buvo T. mama ir su jais kalbėjosi. Matė, kad T. galva buvo sužalota, sutrenkta, buvo raudona ir bėgo kraujas. Viskas galėjo įvykti sekmadienį, prieš gatvės apšvietimo įsijungimą, gal apie 19-20 val. Tuo metu, kai jis išvažiavo iš parkelio, M. sėdėjo ant sūpynių. Prisimena, kad A. turėjo rankose geltoną plastmasinį daiktą smūgiui pastiprinti. Tas daiktas buvo su išpjovimais pirštams (1 t., b.l. 99-100).

Pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį atlikta krata M. I. ir A. I. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti geltonos spalvos plastikinį daiktą, skirtą smūgiams sustiprinti, kratos metu nieko nerasta (1 t., b.l. 109-117).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamųjų A. I. ir M. I. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio požymius.

Miesto parkas yra vieša vieta, kurią įvykio metu stebėjo kiti asmenys, kaltinamieji įvykio metu tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamieji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 str., t. y. atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamieji A. I. ir M. I. veikdami tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą (baudžiamojo kodekso 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamųjų A. I. ir M. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkių grupė.

A. I. ir M. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Administraciniai teisės pažeidimai - Administracine tvarka baustas (1 t. b.l. 149 - 153 )

Psichiatrinis gydymas, įskaita – duomenų nėra.

Kardomosios priemonės - A. I. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 140-141).

Administraciniai teisės pažeidimai - administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 22).

Psichiatrinis gydymas, įskaita – duomenų nėra.

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – duomenų nėra.

Kardomosios priemonės - I. I. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 13-14).

A. I. anksčiau teistas, tačiau dar būdamas nepilnametis ir teistumai išnykę, taip pat baustas administracine tvarka, šiuo metu dirba. M. I. teisiamas pirmą kartą, mokosi ketvirtoje gimnazijos klasėje, administracine tvarka nebaustas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamųjų asmenybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti asmenims skyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant bausmės dydį, mažesnį nei sankcijos bausmės vidurkis.

Bylą išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltę kaltinamieji pripažino visiškai, todėl kad taikytinas BK 64-1 str. ir skirtina bausmė mažintina 1/3.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

CD laikmena su nepilnamečių T. B., E. G., D. T., A. B. apklausų vaizdo įrašais (1 t., b.l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas bylos medžiagoje.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 143,66 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiojo T. B. gydymo išlaidų, priteisimo (1 t., b.l. 71-72). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų A. I. ir M. I. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, Kaltinamieji teismo posėdžio metu šį civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 62-63). Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametis nukentėjusysis dėl sumušimų patyrė skausmą, negalėjo miegoti, reikalingi masažai slanksteliams atstatyti, mokykloje patyrė patyčias, dėl to, kad buvo sumuštas, nukentėjo mokslas nes dėl patyčių nelanko mokyklos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų A. I. ir M. I. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, tačiau patirti sužalojimai nėra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei bei nesukėlė liekamųjų reiškinių. Todėl, nors ir yra pagrindas kad nukentėjusiajam nepilnamečiui T. B. buvo padaryta neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės A. B. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų priteistina 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2021-12-13 nutarimu laikinai apribota įtariamojo A. I. nuosavybės teisė į jam priklausantį 1/4 žemės sklypo, esančio Žalumynų g. 40, Vilkaviškyje (1 t., b.l. 118-122).

2021-12-13 nutarimu laikinai apribota įtariamojo M. I. nuosavybės teisė į jam priklausantį 1/4 žemės sklypo, esančio Žalumynų g. 40, Vilkaviškyje (1 t., b.l. 123-127).

Kaltinamiesiems paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas – paliktinas galioti iki visiško turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams, apribojimų metu leidžiant atsiskaityti su civiliais ieškovais, o atlyginus žalą, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 109 - 115 straipsniais, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

M. I., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti I. I. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros.

- tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba tęsti darbą, jeigu iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėjo dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, jeigu prarado darbą ar nepradėjo dirbti;

- visą laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu;

- 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti A. I. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros.

- tęsti darbą, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, jeigu prarado darbą;

- visą laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu;

- 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną su nepilnamečių T. B., E. G., D. T., A. B. apklausų vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti bylos medžiagoje.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš M. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) 143,66 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 66 cnt.) Kauno teritorinei ligonių kasai, (buveinės adresas Kaunas, Aukštaičių g. 10, įmonės kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“), nurodant, kad pinigai turi būti pervesti Valstybinei Ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“).

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš M. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Kaltinamajam A. I. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. nutarimu, kaltinamojo turtui – Žemės sklypas, 1/4 dalis, kuri nuosavybės teise priklauso A. I., esantis Žalumynų g. 40, Vilkaviškyje, Nr.: Nr. 3963-9999-0153, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai apribojamas disponavimas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai bei civiliniam ieškovui T. B., atstovaujamam A. B. atlyginimo, o atlyginus žalą, panaikinti.

Kaltinamajam I. I. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. nutarimu, kaltinamojo turtui – Žemės sklypas, 1/4 dalis, kuri nuosavybės teise priklauso I. I., esantis Žalumynų g. 40, Vilkaviškyje, Nr.: Nr. 3963-9999-0153, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai apribojamas disponavimas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai bei civiliniam ieškovui T. B., atstovaujamam A. B. atlyginimo, o atlyginus žalą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.