Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-354/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
1A-93-354/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34091-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
J. J.
Advokatai
Kęstutis Valys
Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-354/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34091-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,nuteistajam J. J., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas J. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. 23 val. 55 min. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. 11 val. 00 min., t. y. 2 (dvi paros).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. J. nuteistas už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sudavė du smūgius delnu į veidą šeimos nariui – sugyventinei I. L., tuo dėl dešinio skruosto paraudimo ir patinimo sukėlė nukentėjusiajai I. L. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Dževečka prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio nuostatas atidėtas.

2.1. Skunde prokuroras nurodo, jog BK 75 straipsnio nuostatos formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo asmeniui, turinčiam teistumą (nusikaltimų recidyvas), tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Sprendžiant, ar bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamų veikų padarymo.

2.2. Prokuroras akcentuoja, kad J. J. anksčiau teistas tris kartus, pastaruosius du kartus jis pripažintas kaltu dėl analogiškų tyčinių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) tam pačiam šeimos nariui – I. L., už pirmą ir paskutinę nusikalstamas veikas jam skirtos arešto bausmės, pastarojoje byloje jis kaltintas smurtavęs vėl prieš I. L., nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymima, kad J. J. beveik ketverių metų laikotarpiu sistemingai, net tris kartus, smurtavo prieš tą patį šeimos narį – savo sugyventinę, dėl to visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių teigiamų išvadų nedaro, neįvertina savo veiksmų pavojingumo masto ir nusikaltimų pobūdžio, nekeičia savo elgesio, ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam skirtos bausmės poveikio nepadarė – nesulaikė J. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

2.3. Prokuroro vertinimu, šiuo atveju atidėjus J. J. paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, jam nebūtų atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad anksčiau J. J. paskirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai ir jis nebuvo paveiktas taip, kad atlikęs bausmes laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pastebima, jog trečią kartą J. J. padarytas tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir šis nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, todėl šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo pateisinti galimai formuojama Lietuvos baudžiamąja politika negalima.

3. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio nuostatas atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

5.2. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, taip pat su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016).

5.3. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad J. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, konstatuoja, jog atitinkamos bausmės ar kitos teisinės sankcijos parinkimas turi būti pateisinamas tuo, kad tokia intervencija pagrindžiama būtinumu ir proporcingumu. Nors J. J. anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiško (BK 140 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo prieš tą patį asmenį padarymą (1 t., b. l. 88–97), tačiau pažymėtina, kad jo padaryta veika nepasižymėjo dideliu pavojingumu, nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių žymių sužalojimų padaryta nebuvo, į medikus nukentėjusioji nesikreipė. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad J. J. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiosios. Šiuo atveju yra reikšminga ir pačios nukentėjusiosios I. L. pozicija, kadangi ji J. J. atleido, nori toliau su juo gyventi, jokia turtinė ar neturtinė žala jai nepadaryta, apylinkės teismo posėdyje netgi prašė J. J. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Be kita ko, nukentėjusioji pripažino ir patvirtino J. J. parodymus, kad jų tarpusavio konfliktai įvyksta dėl jos (nukentėjusiosios) elgesio, jai išvykstant pas drauges, kai J. J. yra darbe. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad J. J. yra dirbantis, rūpinasi, išlaiko savo mažametę dukrą, taip pat išlaiko ir neįgalią sugyventinę (nukentėjusiąją I. L.), yra vienintelis šeimos maitintojas.

5.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybę, socialinius ir šeiminius ryšius. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais J. J. buvo skiriamos kitų rūšių bausmės, t. y. areštas, laisvės apribojimas, todėl šį kartą teismas pagrįstai paskyrė pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kadangi laisvės atėmimo bausmė J. J. buvo paskirta pirmą kartą, apylinkės teismas pagrįstai sprendė J. J. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas J. J. yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į jo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju jis ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

5.5. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taigi tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl tenkinti prokuroro skundą ir keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistajam J. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Valys. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam J. J. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 97,70 Eur (1 t., b. l. 172–174) ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį (nors yra dirbantis, tačiau išlaiko tiek savo mažametę dukrą, tiek neįgalią sugyventinę), į tai, kad nuteistajam gynėjas paskirtas vien dėl to, kad dėl jo buvo paduotas prokuratūros apeliacinis skundas, kuris buvo nepagrįstas, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėVidmantas MylėGražvydas Poškus