Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. Ž. ir L. Š. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-07-17 nuosprendžio, kuriuo:

- G. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. (2013-07-11 nusikaltimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėn., bei pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. (2013-12-03 nusikaltimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šios bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos, ir G. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- L. Š. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 24 MGL (903,84 eurų) dydžio bauda; į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. liepos 11 d. 22.00 val. iki 2013 m. liepos 12 d. 12.50 val. (viena para), L. Š. nustatyta galutinė bausmė – 22 MGL dydžio (828,52 eurų) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo teismo nuosprendžiu iš G. Ž. konfiskuoti 30 Lt ir 2 JAV doleriai, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuteisti M. V., R. B., Ž. B., tačiau jų apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. nuteistas už tai, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas – kokainą, kanapes ir jų dalis, o būtent: laikotarpyje nuo 2011 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki 2013 m. gruodžio 3 d., veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir R. B., susitarę daryti sunkius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti narkotines medžiagas – kokainą bei kanapes ir jų dalis, turint tikslą jas platinti, iš anksto pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, organizuoja narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą R. B., kuri kartu su juo - G. Ž., vykdo narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą bei jos platinimą Anykščių mieste, o būtent:

2013 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Anykščiai, R. B. iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo 1,431 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias 2013 m. liepos 11 d., laikotarpyje nuo 19 val. iki 20.48 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis už 80 litų įgijo iš R. B., ir šią narkotinę medžiagą gabeno prie R. B. namų, automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laukiančiam L. Š., o kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini), Anykščių m., iki (duomenys neskelbtini), Anykščių m., automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 80 litų pardavė L. Š. 1,431 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

G. Ž. nuteistas ir už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 3 d., laikotarpyje nuo 19.44 val. iki 19.55 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Anykščiai, už 300 litų iš R. B. įgijo 9,461 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ir šią narkotinę medžiagą gabeno prie R. B. namų, kur automobilyje „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) M. V. už 100 litų pardavė dalį, t.y. 3 g iš 9,461 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ir jas laikė ir gabeno automobilyje „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susuktas į žurnalo lapus, iki 2013 m. gruodžio 3 d. 19.00 val., kuomet ties garažų masyvu, esančiu (duomenys neskelbtini), Anykščiai, kratos metu minėta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

L. Š. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, o būtent: 2013 m. liepos 11 d., neturėdamas tikslo platinti, apie 20 val., kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini), Anykščių m., iki (duomenys neskelbtini), Anykščių m., automobilyje Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš G. Ž. už 80 litų nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įsigijo 1,431 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias laikė automobilyje Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol 2013-07-11 šiuo automobiliu neteisėtai gabendamas 1,431 g narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis nuo (duomenys neskelbtini) Anykščių m. iki kol kelio Radiškis – Anykščiai - Rokiškis 30 kilometre, Anykščių miesto teritorijoje, 20.48 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nuteistasis G. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-07-17 nuosprendį dalyje dėl BK 25 str. 3 d. ir 260 str. (2013-07-11 nusikalstama veika) ir jį išteisinti, o minėtą nuosprendį dalyje dėl BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. (2013-12-03 nusikalstama veika) pakeisti – veiką perkvalifikuoti iš BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnį ir nuosprendžio vykdymą atidėti. Mano, kad teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą ir suformuota teismų praktika, todėl padarė faktinėms aplinkybėms neatitinkančias išvadas ir priėmė jo atžvilgiu nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino jo nenaudai, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Nuteistojo teigimu, teismas nenurodė jokių patikimų ir abejonių nekeliančių jo kaltės įrodymų. Teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai vertino teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į kai kurias nustatytas bylos aplinkybes, nepagrįstai atmetė ir nepripažino įrodymais jo teiktų duomenų. Mano, kad teismas buvo šališkas. Skunde ginčijamas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savas. Apelianto teigimu, surinkti faktiniai duomenys, kuriais teismas remiasi apkaltindamas jį, tame pačiame nuosprendyje vertinant kiekvieno iš teisiamųjų padarytą veiką esminiai skiriasi. Nuteistasis kelia klausimus dėl liudytojų D. I., Ž. Č., nuteistųjų M. V., R. B. parodymų patikimumo, teigia, jog jie prieštarauja kitiems duomenims. Teigia, kad kanapių M. V. neperdavė, o surastas ant automobilio priekinės sėdynės, kurioje jis sėdėjo, buvo visas kiekis, kurį nusipirko. Tai patvirtina ir pinigų buvimas pas patį M. V.. Be to, jis neturėjo nei svarstyklių, nei kitokio matavimo prietaiso 3 g atsvėrimui. Visi šie faktiniai duomenys pilnai patvirtina jo parodymus, kad narkotines medžiagas jis pirko pas R. B. sau, o 3 g M. V. nepardavė, nes tokio kiekio nei pas vieną nebuvo rasta. Nuteistasis G. Ž. atkreipia dėmesį į tai, kad jam inkriminuoto 2013-12-03 nusikaltimo laikas sutampa su kratos pas R. B. ir Ž. B. laiku, todėl neaišku, kaip jis galėjo, darant kratą policijos pareigūnų akivaizdoje, nusipirkti kanapių. Taip pat skunde teigiama apie M. V. asmens kratos, slapto sekimo atlikimo laiko neatitikimą ir prieštaringumą teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, keliamos abejonės dėl M. V. pinigų davimo G. Ž. fakto, slapto sekimo buvimo, pas R. B. kratos metu rasto kanapių ir jų dalių tikslaus kiekio. Nurodo, kad pats M. V. pinigų davimo faktas nėra nustatytas ir prieštarauja bylos dokumentams. Apeliantas pažymi, kad byloje esančiuose slapto sekimo vaizdo įrašuose neįmanoma atpažinti žmonių, o duomenys sekimo protokole neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų vaizdų. G. Ž. atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, vertindamas R. B. ir Ž. B. veikas nustato esminiai viena kitai prieštaraujančias aplinkybes dėl 0,991 g kokaino laikymo aplinkybių (vietos, atsiradimo toje vietoje, kiekio) ir jomis remiasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, teismas jam – G. Ž. inkriminuoja ne tik kanapių bei jų dalių platinimą, bet kokaino platinimą, tačiau visame nuosprendyje nepateikta nė vieno įrodymo, kad jis būtų kokainą platinęs ar sau pirkęs pas R. B.. Tokiu būdu iš kaltinimo ši aplinkybė turėtų būti pašalinta.

G. Ž. nesutinka ir su bausmės jam skyrimu. Mano, kad teismas be pagrindo nurodė į teistumus, nes jie yra išnykę, taip pat nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino organizuotą grupę, kuri yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė. Pažymi, kad nenustatyti organizuotos grupės požymiai, o įrodymų, kad jis būtų kokiu nors išvardintu būdu susitaręs su R. B. ar nenustatytu asmeniu platinti išvardytas narkotines medžiagas, teismas nenustatė. Teigia, kad savanaudiškų paskatų, kaip sunkinančios aplinkybės, inkriminavimas yra visiškai nepagrįstas, nes pirkdamas ir parduodamas narkotines medžiagas jis jokio pelno, naudos sau neturėjo. Pažymi, kad teismas nepasisakė dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi, kas turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nurodydamas, kad jo vaidmuo nebuvo antraeilis, nepaaiškino, koks jo vaidmuo buvo. Apelianto teigimu, organizuotos grupės inkriminavimas nesudaro pagrindo netaikyti BK 75 str. Mano, kad laisvės atėmimo laikas nuo 2013-12-03 iki 2015-05-06 buvo pakankamai griežta bausmė ir pamoka, jis suprato pasielgęs netinkamai. Nurodo, kad jam būnant nelaisvėje labai sunkiai gyveno nedirbanti žmona su mažamečiu vaiku ir kitas neįgalus vaikas. Nuteistojo G. Ž. teigimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o taikant BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą.

Nuteistasis L. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam 2015-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes ji yra per griežta. Pažymi, kad inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas neteistas, dirbantis, savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pilnai pripažino ir gailėjosi dėl to. Mano, kad tam tikrų aplinkybių aiškinimas ne pagal pagrindinę tyrimo versiją, negali būti traktuojamas kaip ne visos tiesos sakymas. Teigia, kad dėl pernelyg ilgai trukusio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme – bylos procesas prieš jį truko beveik dvejus metus – buvo pažeista teisė į kiek įmanoma trumpesnį bylos procesą (BPK 44 str. 5 d., EŽTK 6 str. 1 d.).

Teismo posėdyje nuteistasis G. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. Karosas prašė tenkinti jų apeliacinį skundą, nuteistojo L. Š. gynėjas advokatas S. Kučys prašė tenkinti jo ginamojo skundą, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo G. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo L. Š. skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo G. Ž. apeliacinio skundo

Nuteistasis G. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. (du nusikaltimai), ginčija įrodymų vertinimą, išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms bei organizuotos grupės buvimą, įžvelgia procesinius pažeidimus bei jam neteisingai paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu nustatytos narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – įgijimo, gabenimo, pardavimo aplinkybės dviems skirtingiems asmenims skirtingu laiku – 2013-07-11 ir 2013-12-03. Teigiama, jog G. Ž. kaltė dėl 2013-07-11 nusikaltimo neįrodyta, o 2013-12-03 nusikaltimo atveju, neįrodytas narkotinių medžiagų platinimas. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą pagal G. Ž. apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl šių nusikaltimų aplinkybių. Sutiktina tik su apelianto pastebėjimais dėl nepagrįsto kokaino, kaip nusikaltimo dalyko, įvardinimo jam pateiktame bendrai apibrėžtame kaltinime prieš jo detalizavimą. Atsižvelgus į tai, kad detaliai pateiktame kaltinime kokainas nėra nurodomas, o ir byloje nėra duomenų, kad G. Ž., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno kokainą, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. Ž. kaltės, 2013-07-11 L. Š. pardavus 1,431 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, bei 2013-12-03 M. V. pardavus 3 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, o ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi liudytojų, kitų nuteistųjų bei paties nuteistojo parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenimis, specialistų išvadomis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo G. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam už du nusikaltimus pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti jį dėl šių veikų ar nusikaltimus perkvalifikuoti, nėra jokio pagrindo.

Nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., kuris numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas organizuotoje grupėje. BK 260 str. 1 d. dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nuteistojo tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba jau prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik įtariamojo ar kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą „parduoti ar kitaip platinti“ narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbia reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybes ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Taikant baudžiamąjį įstatymą padarytoms veikoms, organizuotos grupės požymiai konstatuoti vadovaujantis BK 25 str. 3 d., pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Apeliantas G. Ž. viso proceso metu ginčijo organizuotoje grupėje platinęs narkotines medžiagas, teigė pats rūkęs „žolę“ ir tik savo reikmėms ją įsigijęs. Tačiau byloje esančių objektyvių duomenų visuma paneigia jo tokius teiginius ir patvirtina tiek narkotinių medžiagų platinimą, tiek organizuotos grupės požymį jo veiksmuose.

Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad jam žinoma, jog G. Ž. kartu su kitais asmenimis pagal tam tikrą schemą vykdo narkotinių medžiagų platinimą – A. B. atveža narkotines medžiagas, o G. Ž. jas pardavinėja ar laiko jas pas (duomenys neskelbtini) mikrorajone gyvenančias moteris. Kad narkotinėmis medžiagomis aprūpindavo A. B., parodė būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančios nuteistosios R. B. ir Ž. B.. Jos nurodė, kad narkotines medžiagas R. B. atveždavo A. B., su kuriuo kartu kartais atvažiuodavo ir G. Ž., kuris beje sistemingai kartą ar kelis kartus per dieną, per savaitę iš jos pirkdavo narkotines medžiagas. Ž. B. matė, kad A. Ž. atvažiuodavo pirkti narkotinių medžiagų su skirtingais automobiliais, kurie laukdavo kitoje kelio pusėje priešais namą. Šie parodymai atitinka liudytojo Nr. 1 nurodytas aplinkybes. Pastarasis liudytojas ir minėtos nuteistosios taip pat parodė, kad šis narkotinių medžiagų platinimo procesas vyko apie dvejus metus. Šio mechanizmo veikimą, narkotinių medžiagų pardavimo schemą dalinai patvirtina ir liudytojų Ž. Č., D. I., Ž. K., S. Š. parodymai, telefoninių pokalbių suvestinės. Visi šie ir byloje esantys, skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyti duomenys patvirtina, kad G. Ž. neteisėtai platindamas narkotines medžiagas, tai yra darydamas sunkius nusikaltimus, veikė ne vienas, bet su dviem bendrininkais, tarp visų jų buvo iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, veikimo schema, vaidmenų paskirstymas, pastovūs ryšiai ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akivaizdžiai užfiksuota, kad šioje baudžiamojoje byloje organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo. Kiekvieno bendrininko elgesys aprašytas atsižvelgiant į tai, kaip jis buvo įgyvendinamas bendroje veikloje su kitais nusikalstamas veikas dariusiais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai išsiaiškino BK 25 str. 3 d. nuostatas ir pagal jas teisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Apeliantas G. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje 2013-07-11 neteisėtai įgijo, gabeno ir L. Š. pardavė 1,431 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, o 2013-12-03 neteisėtai įgijo 9,461 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, jas gabeno ir M. V. pardavė 3 g, o likusias toliau laikė ir gabeno. Vadinasi, 2013-07-11 nusikalstamos veikos atveju apelianto kaltė pasireiškė nurodytos narkotinės medžiagos įgijimu, gabenimu ir pardavimu, o 2013-12-03 nusikalstamomis veikos atveju G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą nurodytos narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą.

Nuteistasis visiškai neigia kaltę dėl jam inkriminuoto 2013-07-11 nusikaltimo, tačiau byloje esančių duomenų pakanka pripažinti jį kaltu padarius šį nusikaltimą. Nuteistasis L. Š. parodė 2013-07-11 iš nepažįstamų asmenų už 80 Lt įsigijęs „žolės“, tačiau tokie šio nuteistojo teiginiai vertintini kritiškai. Byloje esanti pažyma ir telefoninių pokalbių suvestinės patvirtina, kad 2013-07-11 L. Š. telefonu bendravo su G. Ž., tarėsi dėl susitikimo, po ko, sutinkamai su liudytojo Ž. Č. parodymais ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, G. Ž. L. Š. vairuojamu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną Anykščiuose, iš kur netrukus sugrįžo ir, G. Ž. išlipus, L. Š. automobilis nuvažiavo link Rokiškio. Atkreiptinas dėmesys, kad pats L. Š. parodė, kad iš Anykščių išvyko iškart gavęs „žolės“, kas atitinka tolesnę įvykių eigą, nes G. Ž. išlipus ir L. Š. nuvažiavus link Rokiškio, jo automobilis buvo iš karto sustabdytas ir jame rastos vėliau specialisto išvada nustatytos narkotinės medžiagos – 1,431 g kanapių ir jų dalių. Kad 2013-07-11 į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje atvykęs G. Ž. nupirko už 80 Lt narkotinės medžiagos, parodė ir nuteistoji R. B.. Šiuos R. B. parodymus vertinant aukščiau nurodytų objektyvių duomenų visumos kontekste bei duomenis apie G. Ž. nusikalstamą veikimą organizuotoje grupėje pagal aukščiau nurodytą schemą, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad G. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2013-07-11 neteisėtai už L. Š. jam duotus pinigus iš R. B. įgijęs narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, jas gabeno nuo jos namų iki netoli jų stovėjusio L. Š. vairuojamo automobilio, taip pat ir juo, bei pardavė L. Š..

Dėl 2013-12-03 nusikaltimo apeliantas G. Ž. savaip pateikia narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes bei ginčija tikslo jas parduoti ar kitaip platinti buvimą jo veiksmuose. Tačiau byloje esanti, skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visuma patvirtina jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo. Nuteistojo G. Ž. teigimu, jis 2013-12-03 už 300 Lt pirko narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių savo reikmėms iš R. B., ir jų niekam nepardavė. Tačiau tokie teiginiai vertintini kritiškai. Nuteistasis M. V. parodė, kad 2013-12-03 susitiko su G. Ž., šio paprašė parduoti 3 g „žolės“, padavė 100 litų, po ko jie, G. Ž. rodant kelią nuvažiavo prie namo, į kurį nuėjęs G. Ž. netrukus grįžo nešinas žurnale suvyniota „žole“, o pavažiavus apie 200 m., jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Šie M. V. parodymai proceso metu nekito ir buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nuteistasis M. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, juos dalinai patvirtina ir nuteistosios R. B., liudytojo Ž. Č. parodymai, daiktų apžiūros, kratos, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo protokolų duomenys. Ta aplinkybė, kad M. V. automobilyje rastas didesnis nei jo pirktas 3 g narkotinių medžiagų kiekis, nepaneigia jo teiginių apie patį narkotinių medžiagų pirkimo iš G. Ž. faktą. Tai, kad G. Ž. nespėjo perduoti M. V. už jo duotą pinigų sumą tenkančią narkotinių medžiagų dalį, nepašalina G. Ž. atsakomybės už jam inkriminuotą 2013-12-03 nusikaltimą. Kad būtent G. Ž. iš R. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2013-12-03 įgijo narkotines medžiagas ir jas gabeno nuo jos namų iki M. V. automobilio bei vėliau jame, kur jas ir laikė, ginčo nėra, apeliantas tą pripažįsta ir to neginčija.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai išspręsti apelianto G. Ž. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. (du nusikaltimai) klausimą. Todėl išteisinti G. Ž. iš dviejų nusikaltimų dėl neteisėto narkotinių medžiagų platinimo organizuotoje grupėje ar jo veiksmus perkvalifikuoti į kitą baudžiamąjį įstatymą nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmės vykdymą atidėti. Ginčija atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir prašo pripažinti lengvinančią aplinkybę. Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo tenkinti šiuos nuteistojo G. Ž. prašymus.

Apeliantas nesutinka su jo veiksmuose nustatytomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – kad nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje ir iš savanaudiškų paskatų. Tačiau išanalizavusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai dėl abiejų sunkinančių aplinkybių G. Ž. veiksmuose konstatavimo. Dėl organizuotos grupės buvimo teisėjų kolegija pasisakė aukščiau šioje nutartyje, todėl to nebekartoja, o dėl savanaudiškų paskatų pažymėtina, kad jas atskleidžia siekimas užsidirbti iš nusikaltimų darymo neteisėtai platinant narkotines medžiagas. Nuteistojo G. Ž. nurodyti argumentai, kad jis jokio pelno neturėjo, atmestini kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs.

Atmestini kaip nepagrįsti ir G. Ž. teiginiai apie jo prisipažinimą dėl inkriminuotos veikos bei gailestį. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog G. Ž. pripažino visas esminę reikšmę turinčias aplinkybes, todėl apylinkės teismas to pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, skirdamas G. Ž. bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. G. Ž. padarė du baigtus, tyčinius, sunkius nusikaltimus, būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Buvo atsižvelgta į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo G. Ž. teiginiai apie nepagrįstą jo ankstesnio, išnykusio teistumo nurodymą skundžiamame nuosprendyje, nes ši aplinkybė inter alia apibūdina nuteistojo asmenybę. Atsižvelgęs į šias bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas G. Ž. paskyrė realias sankcijose numatytų vidurkių nesiekiančias laisvės atėmimo bausmes. Už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes teismas subendrino palankesniu dalinio sudėjimo būdu. Tokias už atskirus nusikaltimus paskirtas bei subendrintą bausmę laikyti per griežtomis bei neteisingomis nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui byloje nėra. Todėl labiau švelninti bausmę nuteistajam G. Ž. nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesuteikia ir tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka G. Ž. buvo susiaurinta jam inkriminuotų nusikaltimų apimtis, pašalinant kokaino, kaip narkotinės medžiagos, įgijimą, laikymą, gabenimą.

Nors nuteistasis G. Ž. prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik esant pagrįstai motyvuotai teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu apelianto G. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, jo paties požiūris į šiuos nusikaltimus neleidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai G. Ž. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, ir todėl BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas.

Apeliantas G. Ž. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos principą, teisę į nešališką teismą. Tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo, neužtikrinti kaltinimo ir gynybos šalių lygios teisės procese ir rungimosi principai, nesilaikyta BPK 20 str., 320 str. 3 d. nuostatų. Pagal įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų.

Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto G. Ž. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje nėra taip pat. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto ar jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Taip pat teisėjų kolegija, pažymi, kad procese buvo laikomasi rungtyniškumo principo, užtikrinta proceso šalių lygybė. Byloje nėra duomenų apie procesinės lygybės pažeidimus. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sąlygas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėdamas bylą, teismas su proceso šalimis elgėsi vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo G. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta.

Dėl nuteistojo L. Š. apeliacinio skundo

Nuteistasis L. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo paskirtąja bausme, teigdamas, jog ji yra per griežta, ir prašo ją sušvelninti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs L. Š. apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui L. Š. bausmę, nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir mažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas L. Š. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją - padarytas vienas tyčinis, baigtas baudžiamasis nusižengimas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas tinkamai įvertino L. Š. asmenybę: apeliantas inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, Lietuvoje nedirbantis, bet apelianto teigimu, dirbantis Norvegijoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neutraliai. Įvertinus visas šias aplinkybes, apylinkės teismas L. Š. parinko ir paskyrė baudą, nustatydamas jos vidurkio neviršijantį dydį. Tokia skundžiamu nuosprendžiu už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos rūšies, jo nebuvimo anksčiau teistu ir darbo, teismui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos skiriant bausmę. Antrą kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir jų pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra.

Kaip nepagrįsti atmestini L. Š. teiginiai apie jo prisipažinimą ir gailestį. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, kad L. Š. pripažino bei reiškė gailestį tik dėl dalies nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių. Nors jis formaliai ir nurodė pripažįstantis savo kaltę, tačiau neįvardijo neleistinų medžiagų įgijimo šaltinio ir davė itin lakoniškus parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, jog L. Š. pripažino visas jo atsakomybei esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Todėl apylinkės teismas tai pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes toks nuteistojo prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, o gailėjimasis tėra deklaratyvus pareiškimas siekiant palankesnio sprendimo savo atžvilgiu.

Taigi konstatuotina, kad apeliantui L. Š. švelninti bausmę nėra pagrindo.

Atsakydama į apelianto L. Š. teiginius dėl per ilgo bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau visos bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir nešališkai. Ši byla yra sudėtinga, santykinai didelės apimties, penki atsakomybėn patraukti asmenys ir dar didesnis jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičius, būtinybė spręsti kardomųjų bei kitų procesinių prievartos priemonių pratęsimo klausimus, procesinių sprendimų apskundimas aukštesniam teismui – visos šios aplinkybės turėjo įtakos bylos nagrinėjimo trukmei. Todėl apelianto skundo argumentas, kad nuo pirmojo teisiamojo posėdžio 2014-08-05 (Liteko duomenimis) besitęsiantis bylos nagrinėjimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nustatytą teisę, jog bylą per įmanomai trumpiausią laiką teisingai išnagrinėtų nešališkas teismas, nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pašalinti iš Utenos rajono apylinkės teismo 2015-07-17 nuosprendyje G. Ž. suformuluoto kaltinimo aplinkybes, kad jis „veikdamas organizuotoje grupėje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagą – kokainą“.