Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui ir ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Terra LT-International“ atstovui S. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų bankroto administratoriaus S. B. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Terra LT-International“, kuriai atstovauja bankroto administratorius S. B., ieškinį atsakovui A. B. dėl atlyginimo, administravimo išlaidų ir palūkanų priteisimo bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. I.-Pivoriūnienė.

Patikslinę ieškinio reikalavimus (T. 2, p. 1-5), ieškovai prašė: 1) priteisti ieškovui BUAB „Terra LT-International“ iš atsakovo 881,31 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas; 2) priteisti ieškovui bankroto administratoriui 2280 Eur atlyginimo, 675,26 Eur administravimo išlaidų ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi iškėlė UAB „Terra LT-International“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė S. B.. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d. 2017 m. liepos 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Anot ieškovų, atsakovas, kaip faktinis įmonės vadovas, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų: neteikė įmonės finansinių ataskaitų, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo įmonei, žinodamas, kad įmonė nevykdo veiklos ir yra nemoki. Ieškovai pažymėjo, kad nors nuo įmonės įregistravimo 2011 m. vasario 3 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. įmonės vadovė buvo R. I., tačiau nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2013 m. kovo 1 d. faktinis ir paskutinis įmonės vadovas buvo atsakovas, kurio vadovavimo laikotarpiu ir susidarė įmonės skolos kreditoriams. Ieškovų nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad įmonei faktiškai vadovavo akcininkė (S. P.); būtent atsakovui, kaip faktiniam vadovui, turi būti taikoma įstatymuose įtvirtinta įmonės vadovo atsakomybė.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, jis vykdė vadybininko pareigas ir nebuvo įmonės faktinis vadovas – įmonei faktiškai vadovavo akcininkė S. P.. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovų nurodoma atsakomybė gali būti taikoma tik formaliems, bet ne faktiniams įmonės vadovams. Kadangi atsakovas nebuvo paskirtas įmonės vadovu, tai ir neturėjo teisės inicijuoti bankroto bylos.

Trečiasis asmuo palaikė ieškinio reikalavimus. Anot trečiojo asmens, jai, kaip formaliam įmonės vadovui, išėjus atostogų, atsakovas įmonėje ėmė veikti kaip vadovas.

Ieškinio reikalavimai grindžiami Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, laikantis pozicijos, kad atsakovas, kaip faktinis įmonės vadovas, nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos teismine tvarka inicijuoti įmonės bankroto bylą. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai grindžiami būtent šiomis specialiosiomis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, t. y. ieškovai neįrodinėjo pagrindų-prielaidų taikyti bendrąją Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalies normą, įtvirtinančią atsakomybę už fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimą.

Ieškovų teigimu, įmonė buvo nemoki nuo 2013 metų. Tuo metu galiojusioje Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atkreipė dėmesį į kasacinio teismo suformuluotas nurodytų Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1, 4 dalių taikymo ir aiškinimo taisykles, kad „pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies norma dėl civilinės atsakomybės turi būti siejama ir taikoma kartu su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, nes civilinė atsakomybė už bankroto bylos neinicijavimą laiku gali kilti tik asmenims, turintiems pareigą (o ne teisę) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Už nepasinaudojimą savo teise gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių, tokių kaip tam tikrų teisių praradimas ar pan., tačiau negali kilti civilinė atsakomybė. <...> ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

Kadangi ieškovai atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš jam kaip faktiniam įmonės vadovui priskirtinų pareigų nevykdymo, tai atsižvelgus į nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, tokie ieškinio reikalavimai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti – atsakovui (netgi įrodžius, kad būtent jis, o ne kuris nors kitas asmuo, buvo faktinis įmonės vadovas) negali būti taikoma atsakomybė pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Kadangi jau vien ši aplinkybė paneigia visų pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tai teismas, paisydamas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, išsamiau nenagrinėja ir nevertina kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentų bei atsikirtimų ir, be kita ko, nesprendžia, kuris būtent asmuo (pavyzdžiui, bet neapsiribojant, atsakovas, trečiasis asmuo ar į šios bylos nagrinėjimą neįtraukta akcininkė S. P.) buvo faktinis įmonės vadovas ieškovų nurodomu laikotarpiu. Priimamas sprendimas atmesti ieškinį nepaneigia ieškovų teisių reikšti ieškinį kitu faktiniu pagrindu tam pačiam atsakovui arba šiuo ar kitais faktiniais pagrindais kitiems asmenims.

Kadangi ieškinys atmetamas, tai atsakovui iš ieškovo S. B. (kuris veikia ir kaip bankrutavusios UAB „Terra LT-International“ atstovas) priteistina 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, p. 140-141; T. 2, p. 59-62; CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš ieškovo S. B. priteistina 11,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo bankroto administratoriaus S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo bankroto administratoriaus S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,24 Eur (vienuolika eurų 324ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.