Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovo vyriausiojo specialisto Ž. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamo P. L. skundas tenkintas bei panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo Z. Š. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos teisena P. L. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

3. Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su apylinkės teismo priimta nutartimi P. L. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

5. Įvertinęs pateiktoje byloje esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei Institucijos apeliacinio skundo argumentus, šioje byloje skundą nagrinėjantis apygardos teismas nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai trūkumams pašalinti.

6. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o kartu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Taip pat akcentuotina, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinant ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis (ANK 567 straipsnio 3 dalis).

7. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nepateiktas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) registro (duomenys neskelbtini) išrašas iš kurio būtų galima matyti, nuo kada P. L. ((duomenys neskelbtini)) yra teisėtas sklypo nuomininkas, ar sklype esanti ir valstybinę žemę užimanti tvora yra įregistruota kaip sklypo priklausinys, jei taip, nuo kada. Administracinių nusižengimų byloje be kita ko, nėra ir detalių nuomojamo sklypo planų, sklypo geodezinių matavimų, išskyrus Institucijos pateiktų patikrinimų aktus ir juose pavaizduotas situacijos schemas, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) vaizdus skaitmeninių rastrinių ortofotografinių žemėlapių fragmentuose (b. l. 54-56). Taip pat, Institucijos atsiliepime (b. l. 51-52, 12 punktas) nurodytų duomenų nėra bylos medžiagoje, t. y. P. L. ((duomenys neskelbtini)) sudaryta (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei po P. L. (duomenys neskelbtini) mirties P. L. ((duomenys neskelbtini)) naujai sudaryto (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį P. L. (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiui buvo išnuomota (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalis, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų duomenų, išskyrus byloje esantį (duomenys neskelbtini) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) registro išrašą (b. l. 61), Institucija apylinkės teismui nepateikė.

8. Be paminėto, svarbu įvertinti ir šią aplinkybę, kad po (duomenys neskelbtini) Institucijos Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. U. (užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. B. (rangovas) sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini) esančią tvorą (b. l. 62-63). (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodė, jog rangovo darbuotojai serga koronavirusu ir rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tvoros perkėlimo darbų negalės atlikti iki sutartyje nustatyto termino (b. l. 64). Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. L. apklausiamas apylinkės teisme, tiek savo skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 5) nurodė, jog sklype esanti tvora apie (duomenys neskelbtini) yra pašalinta, tačiau šį faktą pagrindžiančių duomenų – nepateikė. Institucijos atstovas apklausiamas apylinkės teisme dėl šios aplinkybės nurodė, kad jam nėra net žinoma apie tvoros pašalinimą.

9. Pažymėtina, kad nors žemesnės instancijos teismas iš byloje esančių ir kartu su Institucijos atsiliepimu pateiktų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ortofotografinių žemėlapių fragmentų (b. l. 54-56) nustatė, jog (duomenys neskelbtini) m. sklype buvo pastatyta tvora, tačiau byloje dėl tvoros pastatymo aplinkybių nebuvo apklausti (nepaimti jų paaiškinimai) kiti sklypo nuomininkai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius B. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. U., apsiribojant byloje esančiu (duomenys neskelbtini) asmenų paaiškinimu, kad jie sutinka padarę administracinį nusižengimą bei prižada nustatytą pažeidimą – tvorą – pašalinti (b. l. 23).

10. Pritartina skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentui, jog Institucija byloje apskritai nedetalizuoja kaip, kada ir kokiu pagrindu P. L. aptvėrė tvora, kitam asmeniui nuomos teise priklausiusio valstybinio žemės sklypo dalį, todėl, tyrimo metu Institucija iš esmės neišsiaiškino visų su įvykių susijusių aplinkybių.

11. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole tiksliai ir teisingai turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, t. y., svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą.

12. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, Nr. 2AT-6-628/2019).

13. Šioje byloje tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime P. L. suformuluotame kaltinime nėra nurodytas tikslus 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo straipsnis, dalis ir punktas, kurie buvo pažeisti. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas nurodė, kad P. L. „[...] pažeidžia Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas (savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, ir įstatymo interesų“ (apeliacinio skundo 6 punkto pabaiga) (b. l. 85). Dėl to konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 34-35) ir nutarimas (b. l. 38-39) yra surašyti pažeidžiant ANK 609 bei 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo trūkumai yra esminiai ir kliudantys bylą nagrinėti teisme, ribojantys asmens teisę į gynybą. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje, išskyrus (duomenys neskelbtini) Institucijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Institucijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37, 40) nėra duomenų ar P. L. gavo administracinių nusižengimų protokolą ir nutarimą.

14. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas negali keisti administracinio nusižengimo protokole ar nutarime suformuluoto kaltinimo turinio, nes tai pažeidžia asmens įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

15. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje Institucijos 2020 m. spalio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka jų turiniui keliamų ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimų, kadangi juose, nėra nurodytas tikslus Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo straipsnis, dalis, punktas, kurį savo veiksmais pažeidė P. L. Šiuo atveju netinkamas protokolo ir nutarimo surašymas laikytinas esminiu įrodymų trūkumu, kurio negalima nustatyti teisme, šis trūkumas pažeidžia P. L. teisę į gynybą ir nulėmė neteisėtą apylinkės teismo nutarties (past. turėjo būti – nutarimas, ANK 642 straipsnio 4 dalis) priėmimą. Dėl išvardytų motyvų skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartis ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo Z. Š. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai naujam nagrinėjimui jo metu pašalinant šioje nutartyje nustatytus trūkumus. Atsižvelgiant į tai, jog P. L. administracinio nusižengimo byla grąžinama papildomam aplinkybių tyrimui, dėl kitų Institucijos apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo Z. Š. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir P. L. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.