- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-81-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01748-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- UAB „TELAUTA“, V. Z.
- Ieškovas
- UAB „Teisininkas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „TELAUTA“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-478-372/2016, pagal ieškovės UAB „Teisininkas“ ieškinį atsakovams UAB „TELAUTA“ ir V. Z. dėl skolos priteisimo; trečiojo asmens, atsakovės pusėje, pareiškusios savarankišką reikalavimą, J. Z. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, R. G.), dalies dėl skolos, delspinigių priteisimo ir sprendimo vykdymo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Teisininkas“ (2014-12-03 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijusi visas R. G., pradinio kreditoriaus (ieškovo), teises, kilusias iš R. G. ir UAB „TELAUTA“ bei V. Z. sudarytos 2012-07-10 sutarties) teismo prašė iš atsakovės UAB „TELAUTA“ priteisti 274 200 Lt (79 413,81 Eur) dydžio skolą, 34 087,6 Lt (9 872,45 Eur) dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovą V. Z. įvykdyti 2012-07-10 sutarties 5 punktą ir hipotekoje įkeisti ieškovės naudai atsakovui V. Z. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą; sutarties 8 punkto pagrindu ieškovė prašė įpareigoti atsakovą V. Z. nupirkti UAB „TELAUTA“ 105 vnt. akcijų, kurios nuosavybės teise priklauso R. G.. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Teisininkas“ ir atsakovų UAB „TELAUTA“ ir V. Z. pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Pagal Taikos sutarties 2 p., UAB „TELAUTA“ įsipareigojo pagal suderintą grafiką UAB „Teisininkas“ sumokėti 274 200 Lt (79 413,81 Eur) dydžio skolą. Atsakovei praleidus 2 p. nurodytų mokėjimų grafiką, V. Z. per 5 dienas po sutarties nevykdymo (pažeidimo) turėjo įkeisti turimą nekilnojamąjį turtą su priklausiniais R. G.. Savo ruožtu ieškovė įsipareigojo atsisakyti 9 873 Eur dydžio delspinigių bei 5 proc. procesinių palūkanų, tačiau sutarė, kad nevykdant Taikos sutarties sąlygų, atsakovai ne ginčo tvarka sumoka delspinigius ir palūkanas. Taip pat sutarta, kad pagal Taikos sutarties 5 p. V. Z. įvykdo 2012-07-10 sutarties 8 punkto sąlygą ir išperka iš akcininko R. G. valdomų 50 proc. UAB „TELAUTA“ akcijų už 26 066 Eur iki 2016-04-01. Neįvykdžius Taikos sutarties 5 p., šalys sutarė, kad atsakovas V. Z. turimą nekilnojamąjį turtą su visais priklausiniais per 5 darbo dienas įkeičia R. G..Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi atnaujino procesą byloje pagal pareiškėjos J. Z. prašymą, grįstą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, konstatavęs, kad J. Z. nebuvo įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu, nors teismo patvirtintoje Taikos sutartyje buvo sutarta, kad atsakovas V. Z. turimą nekilnojamąjį turtą su visais priklausiniais per 5 darbo dienas įkeičia R. G.. Pareiškėjai esant atsakovo V. Z. sutuoktinei, ji įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų. Nagrinėjimo metu, J. Z. teismo pripažinta trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus atsakovų pusėje, jai teismo prašius pripažinti negaliojančia ab initio R. G. ir UAB „TELAUTA“ 2012-07-10 sudarytą sutartį su visais jos papildymais ir pakeitimais, o ieškinį atmesti. J. Z. nurodė, kad nors pagal 2012-07-10 sutartį, UAB „TELAUTA“ pripažįsta, kad R. G., esant įmonės apyvartinių lėšų trūkumui, per 2008-2010 metus paskolino 374 200 Lt (108 375,81 Eur), tačiau pažymi, kad būdamas 50 procentų akcijų savininkas R. G. ne skolino pinigus įmonei, o savo lėšas įnešė jos nuostoliams padengti. Nuostolių dengimas negali transformuotis į įmonės ir akcininko paskolinius santykius. Į investuotas lėšas akcininkas neįgyja reikalavimo teisės, todėl 2012-07-10 sutartis pripažintina negaliojančia ab initio. Akcininkas turi teisę skolinti bendrovei, tačiau ji, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Akcininko suteikta paskola negalėjo būti užtikrinama turto įkeitimu. Nurodė, kad ginčijamos sutarties priedo turinys patvirtina, jog įmonei negalint atsiskaityti su akcininku R. G., ji įsipareigojo jam perleisti automobilius, o neatsiskaičius iki 2013-07-01, jis kreipiasi į teismą dėl visos sutartyje nurodytos sumos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažeisdama kitų kreditorių interesus, atsakovė prievolę savo akcininkui užtikrina anksčiau nei kitiems kreditoriams ir savo turto įkeitimu, todėl sutarties nuostatos prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo normoms, tiek viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ji yra niekinė ir negaliojanti. Ginčo sutartimi šalys vienašališkai nustatė pareigas tretiesiems asmenims, kurie nėra sutarties šalys, t. y. sutartimi R. G. ir UAB „TELAUTA“ susitarė dėl J. Z. ir V. Z. turto įkeitimo R. G., nesant jų sutikimo ir pritarimo. Sutarties šalys neturi diskrecijos teisės sukurti pareigų tretiesiems asmenims, o jiems toks sutarties šalių susitarimas yra niekinis ir negaliojantis.Atsakovė UAB „TELAUTA“ nurodė, kad R. G. į įmonę laikotarpiu nuo 2008 iki 2010 metų įmonės nuostoliams dengti yra įnešęs 270 000 Lt (78 197,41 Eur). Šios lėšos nėra paskola įmonei. Įmonė iš jo niekada nesiskolino ir jokių susitarimų dėl palūkanų ar kitokių papildomų mokėjimų nesitarė. Įmonės akcininkų sprendimu vėliau šios lėšos transformuotos į UAB „TELAUTA“ įstatinio kapitalo didinimą. Ginčijamoje sutartyje nurodyta, kad R. G. paskolino įmonei 374 200 Lt (108 375,81 Eur), tačiau šios sumos įmonei R. G. nebuvo pervedęs ir įnešęs grynaisiais pinigais. Įmonės nuostoliams dengti akcininkas R. G. 2008-11-18 pervedė lėšas ir iki pat 2012 m. liepos mėnesio dėl jų jokių pretenzijų nereiškė. Tai rodo, kad tai ne paskola įmonei. Nors padidintas įstatinis kapitalas ir nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, tačiau nuo 2009 metų balanse nurodoma, kad įstatinis kapitalas yra ne 210 000 Lt (60 820,20 Eur), o 510 000 Lt (147 706,21 Eur). Atsakovės nuomone, tai rodo, kad akcininkų suteiktos lėšos vėliau įformintos per įmonės įstatinį kapitalą.Atsakovas V. Z. prašė tenkinti trečiojo asmens J. Z. savarankiškus reikalavimus, o ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad akcininkai, įnešdami pinigus į įmonę, siekė dengti patiriamus nuostolius, nes toks buvo akcininkų susitarimas. Akcininkai nenorėjo, kad įmonei būtų keliama bankroto byla. Veiklos pradžioje nuostoliai buvo neišvengiami, nes įmonei reikėjo įsitvirtinti rinkoje, susirinkti pastovių klientų ratą, įsigyti transporto priemones. Abu akcininkai nuostoliams dengti skyrė po 270 000 Lt (78 197,41 Eur). Apie paskolą nebuvo tariamasi. Nuo 2012 metų R. G., apsisprendęs išeiti iš įmonės, ėmė šantažuoti V. Z., todėl atsakovas buvo priverstas pasirašyti jam ir įmonei nenaudingą sutartį. Savo valia, neverčiamas susiklosčiusių aplinkybių bei grasinimų, atsakovas nebūtų pasirašęs sutarties.Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje R. G. nurodė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą iš atsakovės UAB „TELAUTA“. Kadangi įmonė neturėjo tiek turto, kad galėtų atsiskaityti su juo, buvo sutarta, kad atsakovas V. Z. įkeis savo turtą už įmonės skolinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą. Jis nurodė, kad J. Z. visada žinojo, jog buvo pasirašyta 2012-07-10 sutartis. Abu Z. buvo kreipęsi į teismą, siekdami gauti leidimą įkeisti jiems priklausantį turtą, tačiau toks leidimas nebuvo gautas. Iki ieškinio pateikimo UAB „TELAUTA“ jau buvo sumokėjusi 100 000 Lt (28 962,00 Eur) skolos, numatytos ginčijamos sutarties pagrindu. Šia išmoka buvo sumokėta už V. Z. prašymu gautos iš D. G. paskolos grąžinimą, bet ne kokius nors delspinigius ar palūkanas, kaip nurodo atsakovas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu: 1) panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta ieškovės UAB „Teisininkas“ ir atsakovų UAB „TELAUTA“ ir V. Z. sudaryta Taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-503-276/2015; 2) dalį ieškovės reikalavimų tenkino, t. y. iš atsakovės UAB „TELAUTA“ priteisė ieškovei UAB „Teisininkas“ 49 924 Eur dydžio skolą, 7 000 Eur dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56 924 Eur (sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1601,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškovės ieškinio dalį atmetė; 3) tenkino dalį trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. Z. reikalavimų, t. y. pripažino negaliojančiais R. G. ir UAB „TELAUTA“ 2012-07-10 sudarytos Sutarties 4 ir 5 punktus, kuriais atsakovas V. Z. įsipareigojo įkeisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą už atsakovės UAB „TELAUTA“ skolą R. G.; pripažino negaliojančia R. G. ir UAB „TELAUTA“ 2012-07-10 sudarytos sutarties 8 punkto dalį dėl hipotekos įregistravimo ir nutarė ją išdėstyti taip: „R. G. įsipareigoja parduoti V. Z. visas turimas UAB „Telauta“ akcijas už 90 000 Lt (devyniasdešimt tūkstančių litų)“; likusią J. Z. reikalavimų dalį atmetė; 4) iš ieškovės UAB „Teisininkas“ priteisė trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, atsakovų pusėje J. Z. 1 797 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-2080-671/2014 ir sumažino atsakovei UAB „TELAUTA“ priklausančio turto arešto apimtį iki 56 924 Eur.Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio (ne)pagrįstumo, nustatė, kad UAB „TELAUTA“ nutarė padidinti esamą įstatinį kapitalą nuo 210 000 Lt (60 820,20 Eur) iki 510 000 Lt (147 706,21 Eur), papildomai išleidžiant 300 paprastųjų vardinių akcijų po 1 000 Lt (289,62 Eur). Šiuo tikslu R. G. pervedė pinigų sumą UAB „TELAUTA“. Nors padidintas įstatinis kapitalas atsispindėjo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose nuo 2009 metų, tačiau jis įstatymų nustatytu laiku ir tvarka nebuvo registruotas Juridinių asmenų registre, todėl įnašai už pasirašytas akcijas jas pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turėjo būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų. (ABĮ 49 str. 7 d.). Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, tik, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus bei kitos civilinės bylos Nr. 2-503-267/2015 medžiagą sprendė, kad bendra likusi suma sudaro ne ieškiniu prašytą priteisti 79 413,81 Eur, bet 49 924 Eur sumą.Pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinų delspinigių dydį, ieškovei priteisdamas 7 000 Eur delspinigių vietoje prašytų 9 872,45 Eur, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė UAB „TELAUTA“ yra sumokėjusi žymią skolos dalį (ginčijamoje sutartyje buvo nustatyta 108 375,81 Eur dydžio skola; atsakovė laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2014-04-30 sumokėjo 28 962 Eur, o po Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, dar 29 432 Eur).Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, atsižvelgiant į tai, kad pradinis ieškovas buvo fizinis asmuo, prašęs priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o UAB „Teisininkas“, perėmusi reikalavimo teisę, negali reikalauti daugiau, nei pati įgijo (CK 6.210 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais R. G. ir UAB „TELAUTA“ 2012-07-10 sudarytos sutarties 4 ir 5 punktus, kuriais atsakovas V. Z. įsipareigojo įkeisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą už atsakovės UAB „TELAUTA“ skolą R. G., nustatęs, kad siekdamas įkeisti turtą, kuris nurodytas sutarties 5 punkte, V. Z. jo tinkamai neidentifikavo, o tuo atveju, jei būtų pripažintas pagrįstu ginčijamos sutarties 5 punktas, kuriuo atsakovas V. Z. įsipareigoja įkeisti nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu, būtų pažeista Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria buvo atmestas V. Z. ir J. Z. prašymas dėl leidimo išdavimo sudaryti aukščiau minėto nekilnojamojo turto įkeitimo sandorį.Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės UAB „TELAUTA“ prašymo išdėstyti priteisiamos skolos mokėjimą 60 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, pats prašymo argumentas dėl V. Z. analogiškos teisės gauti išmokas iš įmonės kaip vienam iš akcininkų nėra susijęs su prašymu išdėstyti priteisiamą sumą. Pažymėjo, kad būtent atsakovė privalo įrodyti, kad jos turtinė padėtis yra tokia, jog sprendimo vykdymo išdėstymas sukels itin neigiamas pasekmes. Teismui pateikti seni balansai niekaip nesuteikia pagrindo tenkinti šį prašymą, juolab, teismui nustačius, kad į juos nuo 2009 metų įrašyta klaidinga informacija dėl įstatinio kapitalo dydžio.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „TELAUTA“ teismo prašo: 1) Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl priteistos skolos dydžio pakeisti nustatant, kad atsakovės UAB „TELAUTA“ skola ieškovei yra 19 803,41 Eur; 2) Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl delspinigių UAB „TELAUTA“ priteisimo panaikinti ir reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti; 3) Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pakeisti ir išdėstyti UAB „TELAUTA“ priteistos skolos ieškovei mokėjimą lygiomis dalimis per 60 mėnesių laikotarpį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė UAB „TELAUTA“ skolos sumą akcininkui R. G. (270 000 Lt (78 197,4 Eur), tačiau neteisingai nurodė, kad atsakovės UAB „TELAUTA“ skola ieškovei 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo priėmimo dieną buvo 49 924 Eur. Pažymėtina, kad pats teismas 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo dalyje dėl delspinigių sumažinimo yra nurodęs, jog atsakovė UAB „TELAUTA“ pradiniam ieškovui R. G. iki 2016 m. gegužės 5 d. mokėjimo pavedimais yra sumokėjęs 28 962 Eur bei 29 432 Eur, iš viso 58 394 Eur iš turimos 78 197,4 Eur skolos, todėl faktinis skolos likutis gali sudaryti tik 19 803,41 Eur.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas delspinigius, nepagrįstai nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl delspinigių priteisimo, pagal kurią teismui byloje taikius restituciją natūra, delspinigiai neskaičiuojami ir nepriteistini. Vadovaujantis ABĮ 49 str. 7 d., kuria rėmėsi ir teismas, darytina išvada, kad per įstatymo nustatytą terminą bendrovei nepateikus Juridinių asmenų registrui įregistruoti pakeistų bendrovės įstatų, visuotinio akcininko susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo netenka galios, o šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, taigi, yra taikoma restitucija (CK 6.222 str. 1 d.), o tokiu atveju delspinigiai nepriteistini.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pateiktus argumentus tiek dėl pačių delspinigių dydžio, tiek dėl termino, už kurį galima skaičiuoti delspinigius. Pirma, teismas, mažindamas priteistinų delspinigių dydį kaip pagrindą ėmė 9 873 Eur sumą, kuri buvo apskaičiuota nuo 2012-07-10 sutartyje nurodytos 108 975,81 Eur dydžio sumos, nors pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad R. G. UAB „TELAUTA“ mokėjo tik 78 197,41 Eur sumą. Todėl laikytina, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo 78 197,41 Eur sumos ir tokiu atveju sudarytų mažesnę sumą (6 613,18 Eur), nei pirmosios instancijos teismas priteisė jau sumažinęs priteistinų delspinigių dydį (7 000 Eur). Antra, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nuostata, kurioje įtvirtintas 6 mėnesių senaties terminas, atsakovei prašius takyti ieškinio senatį. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei iš atsakovės galėjo priteisti ne daugiau kaip 2 815,11 Eur dydžio delspinigių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išdėstyti sprendimą. Tuo atveju, jei apeliantė bus priversta lėšas, kurios buvo skirtos įstatinio kapitalo didinimui, iš karto grąžinti akcininkams, apeliantė taps nemoki, tokiu būdu pažeidžiant tiek apeliantės, tiek kreditorių interesus. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sunki apeliantės finansinė padėtis atsispindi teismui pateiktuose įmonės balansuose. Tai, kad balansuose neteisėtai nurodytas didesnis įstatinis kapitalas, nereiškia, kad ir kitos balanso eilutės yra neteisingos. Iš balansuose nurodyto įstatinio kapitalo atėmus 300 000 Lt, matysis tikroji apeliantės finansinė padėtis, kuri yra sunki. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 60 mėnesių laikotarpiui, priteistą skolą mokant lygiomis dalimis; kitu atveju įsiteisėjus sprendimui ir neatidėjus jo vykdymo apeliantė bus priversta inicijuoti bankroto bylą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. G. teismo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai apskaičiavo priteistinos skolos likutį 2016 m. gegužės 5 d. ir delspinigius. 2015 m. sausio 20 d. apeliantui pačiam pripažinus ir sutikus, kad skola kreditoriams sudaro 79 413,81 Eur ir iš šios sumos atėmus laikotarpiu nuo 2015-02-03 iki 2015-08-13 R. G., UAB „Teisininkas“ prašymu, pervestus 29 432 Eur, skolos likutis lieka toks, koks yra priteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu.Bylos procesas civilinėje byloje Nr. 2-503-267/2015 atnaujintas trečiojo asmens J. Z. iniciatyva dėl šeimos turto įkeitimo (ne)pagrįstumo, o ne dėl neteisingai apskaičiuotos 49 924 Eur skolos ir 9 873 Eur delspinigių sumos. Atnaujinus bylos procesą apeliantė neteikė į bylą savarankiškų reikalavimų dėl neteisingai apskaičiuotos skolos ir delspinigių. Taigi, apeliaciniu skundu teikiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme, dėl to apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantė nepagrįstai teismo prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismas pagrįstai sprendė, kad į bylą pateikti seni balansai neatspindi tikrosios UAB „TELAUTA“ finansinės situacijos, nes juose esantys įrašai neatitinka tikrovės. Apeliantė, į bylą teikdama tikrovės neatitinkančius bendrovės UAB „TELAUTA“ balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas klaidina teismą, yra nesąžininga ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas V. Z. ir trečiasis asmuo J. Z. teismo prašo tenkinti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo palaiko apeliacinio skundo reikalavimą, o identiškų atsiliepimų į apeliacinį skundą turinys atitinka ir (ar) neprieštarauja apeliaciniam skundui, taip pat įvertinus tai, kad papildomi argumentai juose nenurodomi, apeliacinės instancijos teismas dar kartą tos pačios pozicijos nekartoja.UAB „Teisininkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo apeliantės skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nagrinėjamu atveju šalių ginčas buvo kilęs tik dėl 2012-07-10 sutarties sąlygų ir tik dėl dalies negrąžintos 274 200 Lt dydžio sumos, tačiau ginčo nebuvo dėl bendros 2012-07-10 sutartyje fiksuotos 374 200 Lt sumos (t. y. ieškinio reikalavimą viršijančios sumos). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo apsirikimo klaidą, skaičiuodamas priteistinos skolos dydį. Pagal Taikos sutartį, kuri buvo patvirtina pirmosios instancijos teismo, atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 274 200 Lt (79 413,81 Eur) dydžio skolą; apeliantė ieškovei iki 2015-03-31 sumokėjo 21 432 Eur, iki 2015-06-31 – 8 000 Eur, taigi apeliantė 2015-06-31 liko skolinga 49 924 Eur ir šios skolos kitoje civilinėje byloje neginčijo.Apeliantė teigia, kad yra sumokėjusi 28 962 Eur ir 29 924 Eur, tačiau pažymėtina, kad apeliantė dalį piniginių lėšų (28 962 Eur) išmokėjo nuo 108 375,81 Eur dydžio skolos, o 29 432 Eur – nuo likusios neišmokėtos piniginės sumos (79 413,81 Eur), todėl apeliantės pozicija, pagal kurią siekiama abi sumokėtas sumas atimti iš likusios skolos (79 413,81 Eur) neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl priteistų delspinigių nepagrįstumo ir (ar) jų dydžio. Taikos sutartyje konkrečiai buvo aptartos visos ginčo sąlygos ir nustatyti visi šalių įsipareigojimai ar sankcijos, jeigu kuri nors šalis neįvykdys įsipareigojimų. Šių taikos sutarties sąlygų (tarp jų ir susijusių su delspinigių ir palūkanų skaičiavimu) neginčijo nė viena iš sutarties šalių, todėl apeliantės nurodomi motyvai, kurie nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismo turi būti atmesti.Nesutiktina su apeliantės reikalavimu išdėstyti priteistą skolą 60 mėnesių laikotarpiui, kaip nepagrįstą jokiais įrodymais, nors Šiaulių apygardos teismas sprendime nurodė, kad UAB „TELAUTA“, teikdama tokį prašymą, privalo įrodyti jo pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos, pagal apeliacinį skundą, nagrinėjimo apimties
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. ir UAB „TELAUTA“ 2012-07-10 sudarė sutartį, pagal kurią, be kita ko:UAB „TELAUTA“ pripažino, kad R. G., esant įmonės apyvartinių lėšų trūkumui, per 2008-2010 metus įmonei paskolino 374 200 Lt (sutarties 1 p.);Šalys pripažįsta, kad UAB „TELAUTA“ 2012 m. birželio 29 d. R. G. skolinga 374 200 Lt (sutarties 2 p.);UAB „TELAUTA“ įsipareigoja 374 200 Lt sumokėti R. G. tokiais terminais: iki 2013-04-01 - 70 000 Lt; iki 2013-10-01 – 70 000 Lt; iki 2014-02-01 – 70 000 Lt; iki 2014-07-01 – 70 000 Lt; iki 2014-12-20 – 94 200 Lt (sutarties 3 p.).Neįvykdžius prievolės sutartyje numatyta tvarka UAB „TELAUTA“ įsipareigoja mokėti delspinigius, kurie sudaro 0,02 proc. už kiekvieną prievolei įvykdyti praleistą dieną, juos skaičiuojant nuo visos negrąžintos sumos;Iki visiško įsipareigojimų įvykdymo UAB „TELAUTA“ įsipareigoja R. G. mokėti po 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos.Tai, kad UAB „Telauta“ yra skolinga 374 200 Lt patvirtina ir byloje esantis 2012-06-29 tarpusavio suderinimo aktas (t. 1, b. l. 137);Iš byloje esančių mokėjimo pavedimų matyti, kad UAB „TELAUTA“ R. G. laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2014-04-30 pervedė 100 000 Lt (28 962 Eur) pagal 2012-07-10 sutartį (2013-05-07 mokėjimo nurodymu Nr. 12741 – 20 000 Lt, 2013-09-20 mokėjimo nurodymu Nr. 13204 – 10 000 Lt, 2013-10-30 mokėjimo nurodymu Nr. 13359 – 10 000 Lt, 2013-11-07 mokėjimo nurodymu Nr. 13389 - 10 000 Lt; 2013-11-18 mokėjimo nurodymu Nr. 13433 - 10 000 Lt; 2013-12-09 mokėjimo nurodymu Nr. 13515 – 10 000 Lt; 2014-01-06 mokėjimo nurodymu Nr. 13608 – 10 000 Lt; 2014-04-30 mokėjimo nurodymu Nr. 13905 – 20 000 Lt) (t. 1, b. l. 139-146). R. G. 2014-09-22 kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 274 200 Lt skolos, 34 087,6 Lt delspinigių ir palūkanų priteisimo iš UAB „TELAUTA“ pagal 2012-07-10 sutartį. Taigi, kaip matyti, į teismą buvo kreiptasi dėl likusios pagal 2012-07-10 sutartį negrąžintos sumos (374 200 Lt – 100 000 Lt). 2014-09-25 priimtas teismo įsakymas, o atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 274 200 Lt skolos, 34 087,6 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, taip pat įpareigojimo V. Z. vykdyti 2012-07-10 sutarties 5 ir 8 punktus, kuriais buvo susitarta dėl sutarties vykdymo užtikrinimo.Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovas R. G. pakeistas į ieškovę UAB „Teisninkas“ pagal šalių 2014-12-03 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-503-267/2015, patvirtino UAB „Teisininkas“ ir UAB „TELAUTA“ 2015 m. sausio 16 d. sudarytą Taikos sutartį, kurioje, be kita ko, šalys sulygo, kad:UAB „TELAUTA“ sumoka 274 200 Lt (79 413,81 Eur) skolą, o ieškovė su tokia pinigine suma sutinka (Taikos sutarties 1 punktas);UAB „TELAUTA“ skolą, kuri nurodyta sutarties 1 punkte, grąžina mokėdama dalimis pagal tokį grafiką: 1) iki 2015-03-31 – 74 000 Lt (21 432 Eur); 2) iki 2015-06-30 – 100 000 Lt (28 962 Eur); 3) iki 2015-10-30 – 100 000 Lt (28 962 Eur) (Taikos sutarties 2 p.);UAB „Teisininkas“ atsisako nuo reikalaujamų priteisti 34 087,6 Lt (9 873 Eur) delspinigių (Taikos sutarties 8 p.);UAB „Teisininkas“ atsisako nuo reikalaujamų priteisti 5 proc. metinių palūkanų (Taikos sutarties 9 punktas);Atsakovams nevykdant Taikos sutarties sąlygų ar jas pažeidus, atsakovai ne ginčo tvarka sumoka Taikos sutarties 8 punkte nurodytą delspinigių sumą ir Taikos sutarties 9 punkte nurodytas palūkanas.Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-02-03 iki 2015-08-13, t. y. po teismo nutarties, kuria buvo patvirtina Taikos sutartis, UAB „TELAUTA“ R. G. sumokėjo 29 432 Eur (2015-02-03 mokėjimo nurodymu Nr. 14457 – 20 000 Eur; 2015-04-08 – 1 432 Eur; 2015-06-30 – 4 000 Eur; 2015-07-01 – 1 000 Eur; 2015-08-11 – 1 500 Eur, 2015-08-13 – 1 500 Eur) (t. 1, b. l. 147-152); mokėjimo paskirtis – 2015-01-16 sutartis. Taigi, šie mokėjimai atlikti pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį.Ieškovė 2015-08-21 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodant, kad UAB „TELAUTA“ pažeidžia Taikos sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, t. y. nors 21 432 Eur iki 2015-03-31 sumokėjo, tačiau netinkamai vykdė Taikos sutarties sąlygą iki 2015-06-30 sumokėti 28 962 Eur.Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi UAB „Teisininkas“ išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties dalies dėl 49 924 Eur, 9 873 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „TELAUTA“, nustačius, kad atsakovė ne visiškai įvykdė Taikos sutarties sąlygą dėl 28 962 Eur sumokėjimo iki 2015-06-30 (sumokėjo tik 8 000 Eur) bei neįvykdė Taikos sutarties sąlygos iki 2015-10-30 sumokėti 28 962 Eur. Teismas taip pat išdavė vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties punkto, kuriuo buvo užtikrintas Taikos sutarties vykdymas. Minėta nutartis panaikinta 2015-11-19, o klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjant 2016-01-08 posėdyje, civilinė byla Nr. 2-503-367/2015 sustabdyta iki įsiteisės priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-478-372/2016, pagal pareiškėjos J. Z. prašymą atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-503-267/2015.Šiaulių apygardos teismui 2016 m. sausio 6 d. atnaujinus procesą byloje Nr. 2-503-367/2015 (kuri patvirtinus Taikos sutartį buvo nutraukta ir kurioje ieškovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo), ir išnagrinėjus civilinę bylą pagal UAB „Teisininkas“ ieškinį atsakovams UAB „TELAUTA“ ir V. Z. dėl skolos priteisimo bei J. Z. savarankiškus reikalavimus dėl 2012-07-10 sutarties pripažinimo negaliojančia, skundžiamu sprendimu ieškovės UAB „Teisininkas“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atsakovės pusėje J. Z. reikalavimus tenkino iš dalies: 1) UAB „Teisininkas“ iš UAB „TELAUTA“ priteisė 49 924 Eur skolos, 7 000 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 56 924 Eur sumos, taip pat 1 601,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) pagal J. Z. savarankiškus reikalavimus R. G. ir UAB „Telauta“ 2012-07-10 sudarytos sutarties 4 ir 5 ir 8 punktus pripažino negaliojančiais (žr. į šios nutarties 10 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, kuria teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio pagrįstumą, jai iš atsakovės priteisė 49 924 Eur skolos ir 7 000 Eur delspinigių, taip pat atsisakė skolą išdėstyti 60 mėnesių laikotarpiui.
Dėl priteistos skolos dydžio
Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą iš atsakovės ieškovei priteisdamas 49 924 Eur dydžio skolą, vietoje 19 803,41 Eur. Taigi, iš esmės skunde neginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė yra skolinga atsakovei, tačiau nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog atsakovė ieškovei įstatinio kapitalo didinimui pervedė 270 000 Lt (78 197,4 Eur), nesutiktina su priteistos skolos dydžiu, nes, pasak apeliantės, ji R. G. (kuris savo reikalavimo teisę yra perleidęs ieškovei UAB „Teisininkas“) iki 2016-05-05 sprendimo priėmimo yra sumokėjęs 28 962 Eur ir 29 432 Eur, o tai patvirtina byloje esantys įrodymai (mokėjimo pavedimai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Kaip nustatyta prie bylos faktinių aplinkybių (šios nutarties 26 p.), apeliantės nurodoma 28 962 Eur suma sumokėta iki pradinis ieškovas R. G. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau – ir su su ieškiniu, dėl 274 000 Lt skolos su delspinigiais ir palūkanomis priteisimo t. y. pagal 2012-07-10 sutarties nuostatas, kurios siejo šalis ir skundžiamu sprendimu nebuvo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis). Nustatyti byloje duomenys taip pat patvirtina, kad po pradinio ieškovo kreipimosi į teismą dienos atsakovė yra sumokėjusi 29 432 Eur, t. y. atlikusi mokėjimus jau pagal Taikos sutartį, patvirtintą teismo 2015-01-20 nutartimi, kuri skundžiamu sprendimu buvo panaikinta (žr. į šios nutarties 30 p.). Atsižvelgiant į tai, kad į teismą buvo kreiptasi dėl konkrečios skolos likučio (274 200 Lt) priteisimo pagal 2012-07-10 sutartį, mokėjimai, atlikti iki minėto momento (2014-09-22), negali būti vertinami kaip mokėjimai, atlikti tenkinant ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismui konstatavus, jog pirminis ieškovas UAB „TELAUTA“ įstatiniam kapitalui didinti pagal byloje esančius rašytinius įrodymus pervedė 270 000 Lt, 2012-07-10 sutartyje šalių apibrėžtas 374 000 Lt skolos dydis buvo nuginčytas (paneigtas) ir visi atsakovės atlikti mokėjimai turi būti skaičiuojami nuo 270 000 Lt sumos, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atnaujinus procesą byloje, šalių ginčas spręstas ieškovės ir J. Z., įstojusios į bylą Šiaulių apygardos teismui 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-478-372/2016, atnaujinus procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu (žr. į šios nutarties 5 ir 6 p.), pareikštų reikalavimų ribose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas suklydo iš 270 000 Lt (78 197,41 Eur) sumos neatimdamas ir mokėjimų, atliktų laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2014-04-30 (28 962 Eur), tokiu būdu priteisdamas didesnę nei 19 803,41 Eur sumą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl priteistinų delspinigių dydžio
Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės vietoj ieškinyje prašytų 9 873 Eur delspinigių sumos, priteisė 7 000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „TELAUTA“ ieškovei yra grąžinusi žymią skolos pagal 2012-07-10 sutartį dalį tiek iki pradinio ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo dienos, tiek po to, kai buvo patvirtinta Taikos sutartis.Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu delspinigių paskaičiavimu, nurodo, kad delspinigiai apskritai neturėjo būti skaičiuojami teismui taikius restituciją (ABĮ 49 str. 7 d., CK 6.222 str. 1 d.). CK 6.222 str. 1 d. įtvirtinta, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.Pirmosios instancijos teismas nustatė (šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai neginčijami), kad 2009-09-24 įvykusiame UAB „TELAUTA“ akcininkų susirinkime akcininkai nutarė padidinti esamą įstatinį kapitalą nuo 210 000 Lt iki 510 000 Lt, papildomai išleidžiant 300 paprastųjų vardinių akcijų po 1 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad R. G. pervesti 270 000 Lt (pagrįsti mokėjimo pavedimais), turėjo būti panaudoti būtent įstatinio kapitalo didinimui. Teismui nustačius, kad UAB „TELAUTA“ direktorius V. Z. per ABĮ nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą dienos, nesikreipė į Juridinių asmenų registrą dėl pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo, sprendė, kad pagal teisinį reguliavimą akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, laikomas negaliojančiu, o įnašai už pasirašytas akcijas jas pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turi būti nedelsiant grąžinti be jokių atskaitymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad 2012-07-10 sudarytoje sutartyje (kuri iki pradinio ieškovo kreipimosi į teismą dienos buvo iš dalies įvykdyta ieškovui sumokant 28 962 Eur ir dėl šių sumų pervedimo ginčas nekilo) buvo įformintas ir 270 000 Lt sumos, pervestos įstatinio kapitalo didinimui, grąžinimas nustatytais terminais, dėl kurios nevykdymo (netinkamo vykdymo) pradinis ieškovas kreipėsi į teismą. Šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kuri apeliaciniame skunde neginčijama. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, restitucijos institutas netaikytinas, nes 2012-07-10 sutarties punktai, kuriais UAB „TELAUTA“ įsipareigojo sumokėti R. G. atitinkamą pinigų sumą, yra galiojantys ir nepanaikinti, todėl atitinkamai ieškovė turėjo teisę į delspinigių, sulygtų 2012-07-10 sutartimi, priteisimą už pradelstas dienas.Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime spręsdamas dėl priteistinų delspinigių dydžio, kaip pagrindą ėmė 9 873 Eur sumą, kuri buvo apskaičiuota nuo 2012-07-10 sutartyje nurodytos 374 200 Lt (108 975,81 Eur dydžio sumos), nors, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvaciją dėl ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos dydžio, pati konstatavo, kad R. G. UAB „TELAUTA“ mokėjo tik 78 197,41 Eur, todėl ir delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo 78 197,41 Eur sumos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kad atsakovė ieškovei iš viso buvo skolinga 78 197,41 Eur, o tik konstatavo, kad tokio dydžio suma R. G. buvo pervesta įstatiniam kapitalui didinti, kuri ir turėjo būti grąžinta, naujų įstatų per įstatyme nustatytą terminą neįregistravus Juridinių asmenų registre (žr. į. šios nutarties 41 p.). Priešingai, iš teismo sprendimo matyti, kad jis vadovavosi 2012-07-10 sutarties nuostatomis, kurių pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, ne tik apskaičiuodama skolos likutį (49 924 Eur), bet ir mažindama priteistinų delspinigių dydį. Todėl nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas, delspinigių dydį turėjo skaičiuoti nuo 78 197,41 Eur sumos, ir tokiu būdu, galėjo priskaičiuoti ne daugiau kaip 6 613,18 Eur delspinigių.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas priteistinų delspinigių dydį, atsakovei paprašius, turėjo taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).CK 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtinta, kad sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.Kaip minėta, 2012-07-10 sutarties 9 p. šalys sulygo, kad, neįvykdžius prievolės sutartyje numatyta tvarka, UAB „TELAUTA“ įsipareigoja mokėti delspinigius, kurie sudaro 0,02 proc. už kiekvieną prievolei įvykdyti praleistą dieną, juos skaičiuojant nuo visos negrąžintos sumos. Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma ir sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2013 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.-3K-3-364/2013; kt.).Remiantis 2012-07-10 sutarties 3 ir 9 p. nuostatomis, ieškovė į bylą pateikė delspinigių skaičiavimo lentelę, pagal kurią paskaičiuota 34 087,6 Lt (9 873 Eur) delspinigių. Iš jos matyti, kad pradinis ieškovas nuo 374 200 Lt sumos už 37 dienas (laikotarpis nuo 2013-04-01 iki 2013-05-07) paskaičiavo 2 769,08 Lt delspinigių; nuo 354 200 Lt sumos už 136 dienas (laikotarpiu nuo 2013-05-08 iki 2013-09-20) paskaičiavo 9 634,24 Lt delspinigių; nuo 344 200 Lt sumos už 40 dienų paskaičiavo 2 753,6 Lt delspinigių; nuo 334 200 Lt sumos už 8 dienas (laikotarpiu nuo 2013-10-31 iki 2013-11-07) paskaičiavo 534,72 Lt delspinigių; nuo 324 200 Lt sumos už 11 dienų (laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2013-11-18) paskaičiavo 713,24 Lt delspinigių; nuo 314 200 Lt sumos už 21 dieną (laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2013-12-09) paskaičiavo 1 319,64 Lt delspinigių; nuo 304 200 Lt sumos už 28 dienas (laikotarpiu nuo 2013-12-10 iki 2014-01-06) paskaičiavo 1 703,52 Lt delspinigių; nuo 294 200 Lt sumos už 114 dienas (laikotarpiu nuo 2014-01-07 iki 2014-04-30) paskaičiavo 6 707,76 Lt delspinigių; nuo 274 200 Lt sumos už 145 dienas (laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-09-22) paskaičiavo 7 951,8 Lt delspinigių. Kaip nustatyta prie bylos faktinių aplinkybių, pagal 2012-07-10 sutarties 3 p. atsakovė R. G. turėjo sumokėti 374 200 Lt tokiais terminais: 1) iki 2013-04-01 70 000 Lt (20 273,4 Eur); iki 2013-10-01 – 70 000 Lt (20 273,4 Eur); iki 2014-02-01 – 70 000 Lt (20 273,4 Eur); iki 2014-07-01 – 70 000 Lt (20 273,4 Eur); iki 2014-12-20 – 94 200 Lt (27 283 Eur) (sutarties 3 p.). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė, vykdydama 2012-07-10 sutarties nuostatas R. G. 2013-05-07 mokėjimo nurodymu Nr. 12741 sumokėjo - 20 000 Lt, 2013-09-20 mokėjimo nurodymu Nr. 13204 – 10 000 Lt, 2013-10-30 mokėjimo nurodymu Nr. 13359 – 10 000 Lt, 2013-11-07 mokėjimo nurodymu Nr. 13389 - 10 000 Lt; 2013-11-18 mokėjimo nurodymu Nr. 13433 - 10 000 Lt; 2013-12-09 mokėjimo nurodymu Nr. 13515 – 10 000 Lt; 2014-01-06 mokėjimo nurodymu Nr. 13608 – 10 000 Lt; 2014-04-30 mokėjimo nurodymu Nr. 13905 – 20 000 Lt) (t. 1, b. l. 139-146).Teisėjų kolegijai, įvertinus 49 p. ir 50 p. nurodytus skolos mokėjimo terminus su faktiškai atliktų mokėjimo pavedimų laikotarpiais ir sumomis, taip pat lentelėje pateiktus paskaičiavimus už pradelstas dienas sumokėti skolą nustatytais terminais, taip pat atsižvelgus į 2012-07-10 sutarties 3 ir 9 p. nuostatas (CK 6.193 str.) bei ieškovo kreipimosi į teismą dieną (2014-09-22), daro išvadą, kad ieškovas delspinigių dydį skaičiavo nepažeisdamas CK 1.125 str. 1 d. 5 p. nuostatų, t. y. neskaičiuodamas delspinigių už ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį. Dėl nurodytų motyvų apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą netesybų, atmestinas kaip nepagrįstas, juolab kad teismas, įvertinęs atsakovės atliktus mokėjimus, delspinigių dydį netgi sumažino.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
CPK 284 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti priteisiamos skolos mokėjimą 60 mėnesių laikotarpiui, motyvuojant tuo, kad atsakovė, turėdama pareigą, neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra sudėtinga ir sprendimo neišdėstymas gali lemti neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str. 1d.), tačiau tai nereiškia bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo iš esmės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė tinkamai nepagrindė sprendimo išdėstymo aktualiais įmonės finansinę atskaitomybę patvirtinančiais įrodymais, o argumentas, susijęs su kito akcininko teise taip pat atgauti lėšas, sumokėtas siekiant padidinti įstatinį kapitalą, vertintas kaip neturintis teisinės reikšmės, apeliantė skunde remiasi tais pačiais argumentais, teismui neteikiant aktualių įmonės finansinės atskaitomybės duomenų ir (ar) kitų įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius apie sunkią įmonės finansinę padėtį (CPK 314 str.), taip pat nenurodo pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje esančių balansų, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.). Į bylą yra pateikti atsakovės balansai ir pelno nuostolių ataskaitos už 2008, 2009, 2010, 2013 ir 2014 metus. Iš 2008 metų balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 4 151 072 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 136 961 Lt; įmonė gavo 6 393 Lt pelno; 2009 m. balansas patvirtina, kad įmonė turėjo turto už 3 310 900 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 858 558 Lt, įmonė patyrė 62 927 Lt nuostolių; 2010 m. įmonė turėjo turto už 2 534 086 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 734 177 Lt, įmonė gavo 3 251 Lt pelno; 2013 metais įmonė turėjo turto už 1 095 712 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 420 229 Lt, įmonė patyrė 26 738 Lt nuostolių; 2014 metais įmonė turėjo turto už 810 419 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 394 679 Lt, įmonė patyrė 189 563 Lt nuostolių. Aktualesnių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį byloje nėra, o esami balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog apeliantė įrodė CPK 284 str. įtvirtintos sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo būtinybę (CPK 178 str.). Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis ir vykdymo procese.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą sprendimo dalį pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.