Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) vadybininku, anksčiau teistas 4 kartus: 1999-01-27 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 201-1 str. 2 d.; 1999-12-22 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 4 d.; 2002-09-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d.; 2011-07-29 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 216 str. 1 d., 213 str. 2 d. 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2013-08-29 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, 2016-11-15 nutrauktas prieš terminą probuojamojo priežiūros vykdymas, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumai buvo išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei S. Š., o būtent: 2023-06-16, apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini)., žodinio konflikto metu, tyčia pargriovė ant lovos S. Š. ir suėmęs rankomis jai už kaklo spaudė, bei sudavė nemažiau keturių kartų rankomis S. Š. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. Š. fizinį skausmą bei padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje.

Kaltinamasis M. Š. kaltu neprisipažino bei parodė, kad nukentėjusioji S. Š. yra jo žmona. Susituokę dvejus metus, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023-06-16 vakare buvo kartu su nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini). Vakare buvo išgėręs vieną taurę 0,2 procentų stiprumo kokteilio. Nuo išgerto alkoholio nebuvo apsvaigęs. Namuose svetainėje, apie 22 val., tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Nepamena konflikto priežasties. Konflikto metu apsistumdė. Pirma jį pastūmė nukentėjusioji. Tuo viskas ir baigėsi, nieko daugiau neįvyko. Jis išėjo iš namų ir nuvažiavo nakvoti į viešbutį. Nežino, ar konflikto metu buvo suėmęs nukentėjusiąją už kaklo. Gal stumdymosi metu galėjo nukentėjusiąją suimti už kaklo. Viskas vyko spontaniškai. Gal ir buvo nukentėjusiąją suėmęs už rankos, lemens. Suėmė išvengdamas smūgio į galvą, nes tą dieną jis jau buvo gavęs smūgį į viršugalvį. Nukentėjusiajai jis nesmogė. Savo veiksmais nukentėjusiajai negalėjo sukelti fizinio skausmo. Nežino, ar savo veiksmais galėjo nukentėjusiajai padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus. Ar nuo jo pastūmimo nukentėjusioji buvo parkritusi ant žemės, tiksliai nepamena. Gal nuo pastūmimo ir galėjo atsisėsti ant lovos, bet ant žemės tikrai nebuvo nugriuvusi. Su nukentėjusiąja susitaikė, pastarosios atsiprašė. Nukentėjusiajai nesmūgiavo, pastarosios nesmaugė.

Nukentėjusioji S. Š. parodė, kad kaltinamasis M. Š. yra jos sutuoktinis. Su kaltinamuoju susituokę dvejus metus. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, apie 19 val., ji su draugėmis buvo išėjusi pasivaikščioti prie ežero. Kaltinamasis, likęs vienas namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji į namus grįžo apie 20:30 val. Kaltinamasis jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Grįžusi namo, ruošiausi eiti miegoti, nes 4 val. ryto turėjo keltis į darbą. Apie 21 val. Svetainėje kaltinamasis jai pradėjo priekaištauti, kad ji per trumpai nusikirpo plaukus ir jos kolegės nešioja per trumpus sijonus. Ji nenorėjo kalbėtis tokiomis temomis ir konflikto metu, reaguodama impulsyviai, apipylė kaltinamąjį vandeniu iš taurės, trenkė kaltinamajam delnu per žandą. Kaltinamasis puolė ją, smaugdamas pargriovė ant lovos. Smogė ranka į krūtinės ląstą. Po to ji nuėjo į vaiko kambarį bei užsirakino duris. Kaltinamasis apie valandą laiko ją terorizavo prie durų aiškindamas, kokia ji bloga. Kai suprato, kad bus kviečiama policija, kaltinamasis pasišalino iš buto. Po to ji nuėjo miegoti. Sekančios dienos ryte pastebėjo, kad ant mano kūno atsirado mėlynės ir kraujosruvos. Iki minėto įvykio jokių sužalojimų ant jos kūno nebuvo. Apie dvi dienas jautė balso stygų skausmą, kuris atsirado po minėto smaugimo veiksmo. Apgalvojusi visą situaciją, susidėliojusi mintis, ji po dviejų dienų kreipėsi pareiškimu į policiją. Šiuo metu kaltinamasis jos atsiprašė, ji kaltinamajam atleido. Konflikto metu ginantis nuo kaltinamojo ant lovos, ji pastarąjį galėjo subraižyti nagais. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi.

Liudytoja J. Z. parodė, kad ji dirba Šiaulių AVPK tyrėja. Ji atliko nukentėjusiosios pakartotinę apklausą. Nukentėjusioji teigė, kad šeimyninio konflikto metu kaltinamasis ją smaugė. Fizinio skausmo negalėjo įvardinti, nes yra pakanti skausmui. Nukentėjusioji teigė, kad nuo smaugimo ant kaklo buvo atsiradusios mėlynės, paraudo nosis. Po konflikto atsirado mėlynės ant rankų. Mėlynės atsirado nuo kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusioji teigė, kad smaugimo metu ji gynėsi. Apklausoje yra tiksliai užfiksuota, ką pasakojo nukentėjusioji. Nukentėjusioji susipažino su protokolo turiniu ir jį pasirašė. Nepamena, ar nukentėjusioji minėjo, kad sudavė kaltinamajam. Pamena, kad minėjo apie kaltinamojo apipylimą vandeniu.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 14-21).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant nukentėjusiosios S. Š. kūno matosi sužalojimai: mėlynės ant dešinės rankos dilbio, ant kaklo, ant krūtinkaulio, ant kairės rankos dilbio. Ant nosies matosi paraudimas. (t. 1 b.l. 50-61).

Specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad S. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai – kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje. Sužalojimams padaryti reikėjo 4-5 trauminių poveikių. (t. 1 b.l. 67).

Dėl nusikalstamos veikos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2023-06-16, apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas dėl nukentėjusiosios išvaizdos, kurio metu nukentėjusioji išpylė kaltinamajam į veidą stiklinę vandens bei sudavė delnu per veidą. To pasėkoje kaltinamasis suėmė nukentėjusiąją už kaklo ir pargriovė ant lovos. Besipriešindama lovoje, nukentėjusioji nagais subraižė kaltinamojo kūną. Kaltinamasis ranka smogė pastarajai į įvairias kūno dalis. Būtent kaltinamojo veiksmų pasėkoje ant nukentėjusiosios kūno atsirado kaltinime nurodyti kūno sužalojimai. Savo veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, asmens apžiūros duomenys, specialisto teismo mediko išvada. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės. Pripažino galimai atlikęs kaltinime jam inkriminuojamus veiksmus, t.y. suėmimą už kaklo, suėmimą už rankų, lemens, tačiau neigė smogęs nukentėjusiajai. Neigė, kad jo veiksmai nukentėjusiajai galėjo sukelti fizinį skausmą. Nežino, ar savo veiksmais galėjo padaryti kaltinime nurodytus kūno sužalojimus. Teismas atmeta šiuos kaltinamojo parodymus, nes jie prieštarauja minėtiems bylos įrodymams.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamąjį baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nepripažįsta baudžiamąja atsakomybe sunkinančia aplinkybę – girtumą, nes kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu nors ir buvo pavartojęs alkoholio, tačiau nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra jokių objektyvių duomenų, kiek promilių girtumo įvykio metu buvo kaltinamajam. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

M. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau baustas administracine tvarka, neteistas, dirba, atsiprašė nukentėjusiosios todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Siekiant pataisyti, kad kaltinamasis daugiau nebenusižengtų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu paliktina prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei skirti bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d., 2 d. 9 p., 3 d., 4 d., 72-2 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiuose programose. Baudžiamojo poveikio priemonę įpareigoti įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.