- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2-1986-1137/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00792-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- M. P., S. B.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius
- Advokatai
- Jolanta Činčikienė, Inga Radinienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. P. ieškinį atsakovėms M. P. ir S. B. dėl skolos, trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 3 600 Eur skolą. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 Ieškovas dirba ir gyvena Norvegijoje, todėl informavus M. P. ir bendrai nusprendus, R. P. kreipėsi į Norvegijos valstybės institucijas, kad gauti Norvegijos valstybės skiriamas išmokas vaikams (toliau vaiko pinigai). Norvegijos valstybės mokama išmoka vaikams buvo pervedama R. P., o R. P. vaikų pinigus, taip pat ir aukščiau paminėtu teismo sprendimu priteistas vaikų išlaikymo lėšas pervesdavo vaikų motinai M. P. į pastarosios nurodytą jos mamos S. B. banko sąskaitą.
1.2 Ieškovui nežinant ir ieškovo neinformavusi atsakovė M. P., gaudama vaikų pinigus iš Norvegijos valstybės, kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su prašymu mokėti vaiko pinigus atsakovei taip pat ir Lietuvoje. Taigi, vienu metu atsakovė gavo vaiko pinigus iš Norvegijos valstybės, kuriuos persiuntė ieškovas, ir vaiko pinigus iš Lietuvos valstybės pagal atsakovės individualų prašymą pateiktą Lietuvoje Panevėžio savivaldybės administracijai.
1.3 Norvegijos valstybės institucija NAV Kvinnherad (toliau NAV), sužinojusi apie vaiko išlaikymo lėšų mokėjimo Lietuvos valstybėje faktą, 2021-10-29 priėmė sprendimą dėl klaidingai išmokėtų vaiko pinigų grąžinimo. NAV 2021-10-29 sprendime nurodyta, kad ieškovas turi grąžinti vaiko pinigus už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., suma 41 916 NOK.
1.4 Apie aplinkybes, kad atsakovė M. P. Lietuvoje kreipėsi dėl išmokų vaikams mokėjimo, kad gauna išmokas vaikams iš Lietuvos valstybės, pastaroji ieškovo neinformavo, atitinkamai ieškovas negalėjo informuoti NAV apie atsakovės gaunamas vaiko pinigų sumas Lietuvoje.
1.5 Teismo posėdžio metu savo ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad Norvegijoje susitvarkė dokumentus, kad gauti vaikų pašalpą. Atsakovė tuo metu turėjo skolą Lietuvai dėl išmokėtų vaiko pinigų. Buvo gauti pinigai iš Norvegijos ir persiųsti atsakovei pasidengti tą skolą Lietuvos, o likusius pinigus sutarė pasidalinti per pusę (garso įrašo 10 min. 14 sek.). O likusias mokamas sumas sutarė kad siųs atsakovei į Lietuvą. Atsakovė Lietuvoje susitvarkė dokumentus, kad Lietuvoje gautų vaikų pinigus, ieškovui dėl to padarė skolą Norvegijai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė M. P. atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašo ieškinį dėl 3600 Eur skolos priteisimo iš atsakovės M. P. atmesti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1 Jokios skolos atsakovė M. P. ieškovui neturi. Savo piniginį reikalavimą ieškovas įvardija kaip skolos, nors faktiškai iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas reikalauja jam sugrąžinti “vaiko pinigus” ar diferencinį skirtumą, kuriuos ieškovui, iki atsakovė neįsidarbino Lietuvoje, privalėjo mokėti Norvegijos institucija, o atsakovei pradėjus gauti darbo pajamas Lietuvoje, toks mokėjimas ieškovui buvo (turėjo būti) nutrauktas. Visas permokas Norvegijos institucijai, jeigu tokių yra likę, privalo sugrąžinti pats ieškovas, nes atsakovė savo ruožtu jau yra sugrąžinusi jai permokėtus pinigus, kurie iš jos buvo išskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos ir Norvegijos institucijų sprendimu.
2.2 Atsakovė M. P. prašo teismą S. B. atsakove šioje byloje nepripažinti, nes S. B. pinigų iš ieškovo nesiskolino, todėl jokios skolos neturi, S. B. sąskaita naudojasi atsakovė M. P., šioje sąskaitoje yra laikomi vaikams išlaikyti skirti pinigai.
2.3 Atsakovė M. P. po teismo 2020-08-18 sprendimo iš ieškovo nėra gavusi jokių pinigų, skirtų vaikų išlaikymui ar ieškovo siunčiamų atsakovei “vaiko pinigų”, ar diferencinio skirtumo tarp dviejų valstybių “vaiko pinigų”. Ieškovas R. P. savo įsipareigojimą pagal teismo 2020-08-18 sprendimu patvirtintą sutartį mokėti išlaikymą vaikams vykdė nenuosekliai, pinigus iš pradžių pervesdamas ne kas mėnesį, tačiau šiuo metu galima konstatuoti, kad ieškovas savo trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui pervedė visą reikiamą sumą, tai yra, už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2022-03-31, už 21 mėnesį, pervedė atsakovei po 450 Eur, iš viso 9450 Eur išlaikymo sumą, be to pervedė atsakovei 1200 Eur diferencinio skirtumo tarp Norvegijos skiriamų vaiko pinigų ir vaiko pinigų, kuriuos turėjo teisę gauti šeima iš EEE šalies (Lietuvos), kurioje gyvena ieškovo vaikai.
2.4 Ieškovo argumentai, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita 3600 Eur, todėl atsakovė privalo grąžinti 3600 Eur skolos ieškovui, yra nepagrįsti bylos duomenimis.
2.5 Teismo posėdžio metu (garso įrašo 35 min. 48 sek.) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, nurodydama, kad ji liko jam skoloje 1324 eurų ir 25 ct sumą ir šią sumą sutinka grąžinti. Su likusia ieškinio dalimi nesutinka. Nurodo, kad išskaičiavus kiek ieškovas gavo iš Norvegijos Karalystės paramą vaikams (93 738 kronas), jis iš šių pinigų M. pervedė 72 554,76 ct Norvegijos kronų, ir liko kita suma nepervesta. Jis liko skoloje 21 183,04 kronų. Šie pinigai gali būti panaudoti grąžinant Norvegijos Karalystei skolą.
3. Atsakovė S. B. pateiktu atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašo ją šioje byloje pripažinti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ieškovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl 3600 Eur skolos priteisimo iš atsakovės S. B. ir atsakovės M. P. atmesti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
3.1 S. B. leidžia savo sąskaita, esančia Swedbank AB, naudotis atsakovei M. P.. Jai yra žinoma, kad šioje banko sąskaitoje yra laikomi ieškovo R. P. pervedami pinigai, skirti jo ir atsakovės M. P. nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Per laikotarpį nuo 2020-11-02 iki 2022-03-31 R. P. pervedė į jos sąskaitą 10650 Eur, visų pervestų pinigų mokėjimo paskirtyje yra nurodyta mokėjimų paskirtis: “elementai+vaikų pinigai, vaikų pinigai, alimentai, vaikų ir elementai, elementai”.
3.2 Visi šie 10650 Eur yra skirti ne S. B., o jos vaikaičiams A., T. ir N. P., ji į šiuos pinigus asmeniškai niekada nepretendavo ir nepretenduoja, šių pinigų savo asmeninėms reikmėms nenaudojo, šiais pinigais gali laisvai disponuoti M. P.
3.3 Kadangi S. B. jokių pinigų iš ieškovo niekada nesiskolino, todėl jokios skolos ieškovui neturi ir neprivalo jam nieko sugrąžinti. Ieškovo argumentai, kad atsakovė S. B. nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita yra nepagrįsti.
4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo teismo prašo priimti sprendimą savo nuožiūra. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
4.1 2020-02-20 gautas SĖD iš Norvegijos kompetentingos institucijos, kad R. P. nuo 2016-11-01 paskirtos išmokos vaiku. Lietuvoje išmokos vaikui mokėjimas stabdomas nuo 2020-03-01 ir skaičiuojama permoka 5634,10 Eur nuo 2016-11-01 iki 2020-03-01 už laikotarpius, nes pirmumo teisę mokėti išmoką vaikui turėjo Norvegija. Norvegija apie tai informuojama SĖD 2020-05-15. Atsakyme iš Norvegijos SĖD 2020-06-05 nurodyti patikslinti Norvegijos pirmumo teisės mokėti išmoką vaikui laikotarpiai. Permoka peržiūrėta. Liko permoka sumoje 4077,90 Eur. M. P. informuojama apie permoką raštu.
4.2 Iš Norvegijos 2021-05-18 gautas paklausimas (SĖD) dėl M. P. teisės gauti išmoką Lietuvoje. Todėl tikrinami registrų duomenys. Paaiškėja, kad M. P. 2020-07-20 įsidarbino. Tokiu būdu įgijo teisę gauti išmoką vaikui Lietuvoje nuo 2020-08-01. Pagal M. P. 2021-06-10 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos universalios išmokos vaikui už T., A. ir N. nuo 2020-08-01 iki kiekvieno vaiko pilnametystės ir papildomos išmokos vaikui nuo 2020-08-01 iki 2028-08-10. Norvegija apie paskirtas išmokas informuojama 2021-08-27 SĖD. Iš paskirtų už praeitą laiką išmokų pagal M. P.
4.3 2021-06-10 el. paštu gautą prašymą išskaityta visa permoka sumoje 4077,90 Eur. M. P. ir toliau dirba Lietuvoje, vaikai gyvena ir mokosi Lietuvoje. Lietuva turi pirmumo teisę mokėti ir moka išmoką vaikui M. P. nuo 2020-08-01 iki dabar.
4.4 Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnį savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias (šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais) ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) (tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus). Savivaldybė vykdo tik tas funkcijas, kurios aiškiai nurodytos įstatyme. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai apie kitas aplinkybes ir Ieškovo ir atsakovių susitarimus nėra žinoma. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, įstatymų leidėjas nesuteikė įgaliojimų spręsti ginčų, dėl skolos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių teikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė, būdami santuokoje susitarė, kad ieškovas kreipsis į Norvegijos atsakingas institucijas dėl vaiko pinigų gavimo Norvegijoje. Ieškovas tą ir padarė. Norvegijos valstybės institucija NAV Kvinnheard 2020 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui pervedė 93 738 Norvegijos kronas vaiko išlaikymui skirtas lėšas apskaičiuotas už laikotarpį iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Posėdžio metu šalys patvirtino, kad ieškovas bendru sutarimu su atsakove M. P. iš šių gautų lėšų pervedė atsakovei M. P. 72 554, 96 NOK (6800 eurų). Ieškovas patvirtino, kad sutarė su atsakove M. P. aukščiau minėtus 93 738 NOK pasidalinti taip: 6800 eurų perveda atsakovei, kad ji atsiskaitytų su Lietuvos institucijomis už turimą skolą dėl vaiko pinigų, o likusią sumą jis pasilieka sau.
6. Atsakovė M. P. 2020 m. liepos 20 d. įsidarbino. Tokiu būdu įgijo teisę gauti išmoką vaikui Lietuvoje nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. M. P. 2021 m. birželio 10 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai Lietuvoje buvo paskirtos universalios išmokos vaikui už T., A. ir N., nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės ir papildomos išmokos vaikui nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2028 m. rugpjūčio 10 d. Tiekdama minėtą prašymą nepažymėjo apie tai, kad jos sutuoktinis analogiškos paskirties paramą gauna kitoje Europos Ekonominės Erdvės narėje - Norvegijoje.
7. Norvegijos valstybės institucija NAV Kvinnherad, sužinojusi apie vaiko išlaikymo lėšų mokėjimo Lietuvos valstybėje faktą, 2021-10-29 priėmė sprendimą dėl klaidingai išmokėtų vaiko pinigų grąžinimo. NAV 2021-10-29 sprendime nurodyta, kad ieškovas turi grąžinti vaiko pinigus už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., suma 41 916 NOK.
8. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, t. y. dėl 1324 eurų ir 25 ct sumos ir šią sumą sutinka grąžinti.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo
9. Šioje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, kaip faktinį pagrindą nurodo aplinkybes, kurios, jo nuomone, pagrindžia teisę reikalauti iš atsakovės priteisti lėšas, gautas be teisinio pagrindo, ir aplinkybes, pagrindžiančias deliktinės atsakomybės taikymo pagrindus bei iš to kylančią teisę į žalos atlyginimą.
10. Civilinės atsakomybės taikymas ir nepagrįstas praturtėjimas yra du atskiri civilinės teisės institutai. Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra CK XXII skyriuje, o nepagrįstą praturtėjimą – CK XX skyriuje. Šių teisės institutų tikslai ir taikymo sąlygos yra skirtingi.
11. CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
12. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
14. Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
16. Vienas iš civilinės atsakomybės taikymo tikslų – kompensacinis, t. y. grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo. Be to, civilinės atsakomybės taikymu siekiama neleisti pažeidėjui pasilikti iš pažeidimo gautos naudos. Nepagrįsto praturtėjimo instituto tikslas – neleisti asmeniui be teisinio pagrindo praturtėti ir pašalinti nepagrįstą jo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 81 punktas). Viena iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra pažeidėjo kaltė, o nepagrįsto praturtėjimo atveju pažeidėjo kaltė nėra būtina sąlyga, nes pareiga grąžinti be teisinio pagrindo gautą naudą atsiranda neatsižvelgiant į kaltę. Kitaip nei taikant civilinę atsakomybę, pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą ieškovo patirta žala nėra būtina šio instituto taikymo sąlyga ir atitinkamai įrodinėtina byloje aplinkybė.
17. Civilinės atsakomybės ir nepagrįsto praturtėjimo institutų esminiai skirtumai lemia, kad, byloje nagrinėjant reikalavimus dėl civilinės atsakomybės taikymo ir įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, nėra pagrindo nuspręsti, kad iš pažeidimo gauta nauda turėtų būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu, ir šią gautą naudą priteisti taikant nepagrįstą praturėjimą reglamentuojančias teisės normas. Kita vertus, šių institutų skirtingumas nereiškia, kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda apskritai negali būti priteisiama nepagrįsto praturtėjimo teisiniu pagrindu. Tačiau, kaip minėta šioje nutartyje, nepagrįsto praturtėjimo institutas vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas ir taikomas tik tuomet, kai asmens civilinių teisių negalima apginti kitais teisių gynimo būdais.
18. CK 6.263 straipsnio, įtvirtinančio pareigą atlyginti padarytą žalą deliktinės atsakomybės atveju, 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitiems asmenims; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (to paties straipsnio 2 dalis).
19. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ir teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų, šalys buvo susitarusios dėl Norvegijos vyriausybės ieškovui skiriamų pinigų paskirstymo ir šių lėšų siuntimo į atsakovės S. B. sąskaitą, tiek ir dėl pinigų siuntimo M. P., kaip ieškovo vaiko motinai, tvarkančiai vaiko pinigus uzufrukto teise 2020 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. e2YT-7048-902/2020 pagrindu, tad ieškovo siunčiami, o atsakovių gaunami pinigai neatitinka nepagrįstam praturtėjimui keliamų sąlygų, o būtent šios nutarties 13 punkte nurodytos 4 sąlygos - atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
20. Tačiau ieškovas taip pat mano, kad atsakovė jam galėjo padaryti žalą, kadangi neinformavusi ieškovo, jam šaliu sutarimu tebegaunant vaikui skiriamus pinigus iš Norvegijos Karalystės, atsakovė 2020 m. liepos 20 d. įsidarbino Lietuvoje ir 2021 m. birželio 10 d. pateikė prašymą Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai Lietuvoje buvo paskirtos universalios išmokos vaikui už T., A. ir N. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės ir papildomos išmokos vaikui nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2028 m. rugpjūčio 10 d. Tiekdama minėtą prašymą nepažymėjo apie tai, kad jos sutuoktinis analogiškos paskirties paramą gauna kitoje Europos Ekonominės Erdvės narėje - Norvegijoje.
21. Vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo 7.1 papunkčiu, jei vienas iš vaiko tėvų vienoje valstybėje narėje užsiima darbine veikla, o kitas iš vaiko tėvų gyvena kitoje valstybėje narėje, neužsiima darbine veikla ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijos, pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi valstybė narė, kurioje užsiimama darbine veikla, neatsižvelgiant į tai, kad kiti šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje.
22. Vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamento nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo 7.4. papuknčiu. jeigu abu vaiko tėvai užsiima darbine veikla skirtingose valstybėse narėse ir vaiko gyvenamoji vieta yra vienoje iš šių valstybių narių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė narė, kurioje gyvena vaikas. Jeigu kito iš tėvų darbo vietos valstybėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, ši valstybė narė moka diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir vaiko gyvenamosios vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio.
23. Kaip jau byloje buvo nustatyta, atsakovė M. P. gyvenanti Lietuvoje su vaikais, 2021 m. birželio 10 d. pateikė prašymą Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai Lietuvoje buvo paskirtos universalios išmokos vaikui už T., A. ir N. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės ir papildomos išmokos vaikui nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2028 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau ji apie tai ieškovo neinformavo, o Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui nenurodė, kad išmokos šeimai yra mokamos kitoje ES ar EEE šalyje (pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai).
24. Kadangi ieškovui išmoką mokančiai Norvegijos valstybės institucijai NAV Kvinnherad tapo žinoma, kad atsakovė Lietuvoje dirba ir gauna išmokas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., ji pareikalavo ieškovą grąžinti anksčiau jam išmokėtą 41 916 NOK suma (sprendimo surašymo dieną oficialus kursas yra 4 014,87 eurų) (yra padaryta turtinė žala). Priežastinis ryšys tarp šių įvykių yra akivaizdus, kadangi ieškovas pareigą grąžinti minėtą sumą Norvegijos institucijos įgijo tik dėl to, kad Norvegijos institucijų neinformavo apie atsakovės esančios Lietuvoje su vaikais įsidarbinimą ir atsakovės pateiktą prašymą dėl universalių ir papildomų išmokų vaikams gavimo. O to jis nepadarė, nes pati atsakovė M. P. jo apie tai neinformavo. Tai gi, tokiais savo veiksmais atsakovė M. P. sukėlė žalą ieškovui. Kita vertus, pati atsakovė ir neginčija žalos susidarymo fakto, tik nesutinka su jos dydžiu. Savo nesutikimą motyvuoja netinkamu ieškovo pareigos teikti išlaikymą vaikams vykdymu ir dalies anksčiau gautų pinigų pasilikimu sau. Tačiau, teismas pažymi, kad šios atsakovės nurodytos aplinkybės nešalina jos kaipo žalą sukėlusio asmens atsakomybės ir jos nemažina, todėl nedaro įtakos aukščiau išdėstytiems teismo motyvams, dėl atsakovės kaip žalą sukėlusio asmens atsakomybės. Įvertinus išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl 3600 eurų žalos iš atsakovės M. P. priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl šio, ieškovo reikalavimas pritiesti iš atsakovės M. P. 5 procentų dydžio metines procesines palūkana už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) yra tenkinamas.
26. Teismas atsižvelgęs į atsakovės S. B. reikšmę kilusiame ginče, t. y. ji kilus ginčui tarp ieškovo ir M. P. užėmė tik siunčiamų pinigų priėmėjos ir saugotojos rolė, dėl jos veiksmų iš esmės ginčas byloje nekilo, ji žalos atsakovui savo veiksmais nesukėlė, todėl sprendžia, kad atsakovė S. B. neturi pareigos atlyginti ieškovui kilusios žalos ar jo patirtų bylinėjimosi išlaidų šiame procese.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie jo patirtas 1000 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokato teikiamą pagalbą. Teismas įvertinęs nagrinėtos civilinės bylos sudėtingumą, posėdžio trukmę bei atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau - Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, sprendžia, kad šios 1000 eurų ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija, Rekomendacijose nurodytų dydžių, nėra net artimos jų vidurkiui, yra pagrįstos, todėl ieškinį tenkinus visiškai, yra priteisiamos ieškovui iš atsakovės. Be to, už ieškinį šioje byloje ieškovas sumokėjo 81 Eur žyminį mokestį, kuris ieškinį patenkinus visiškai taip pat yra pritiestinas ieškovui iš atsakovės.
28. Nagrinėjant bylą susidarė 22,40 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos Valstybei iš atsakovės (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3600 eurų žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1081 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui, 2022 m. birželio 21 d. teismui pateiktos M. P. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) du (abu) tomus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.