Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, vertėjai Galinai Tijūnėlienei

dalyvaujant pareiškėjai H. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. Š. pareiškimą dėl teismo leidimo primti palikimą ir praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad 2016-09-12 mirė palikėja A. Š. (b.l. 8). Po palikėjos mirties su pareiškėja liko gyventi trys palikėjos nepilnamečiai vaikai: A. Š., gim. 2003-10-05, E. Š., gim. 2005-04-22 ir K. Š., gim. 2006-03-23 (b.l. 5-7). Vaikų tėvas L. Š. yra miręs 2009-05-08 (b.l. 9). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-302-860/2017 nepilnamečiams vaikams nustatė nuolatinę globą, globėja ir gaunamų lėšų tvarkytoja paskyrė nepilnamečių vaikų senelę H. Š. (b.l. 10-12). Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog palikėja turėjo kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 13), nekilnojamo turto nuosavybės teise neturėjo, tačiau kaip paaiškino pareiškėja teismo posėdyje galima jį įgis.

5. Lietuvos Respublikos CK 5.2 str. 2 d. nustato, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Testamentą nuginčijus, paveldima pagal įstatymą bendra tvarka (CK 5.8 str., 5.17 str. 1 d.). Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Tai reiškia, kad teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

6. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos A. T. 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.).

7. A. Š., mirusios 2016-09-12, palikimą įpėdiniai turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, tačiau pareiškėja dėl teisinių žinių stokos, sveikatos būklė, užklupusių rūpesčių bei patirto streso po vaikų motinos mirties laikinoji globėja H. Š. palikimo vaikų atžvilgiu per šį laikotarpį nepriėmė. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą teismas pripažįsta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikėjos palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą vaikų motinos A. Š. palikimui priimti (CK 5.57 str. 1 d.).

8. Kadangi pareiškėjos globojami vaikai yra nepilnamečiai, vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jų globėja (pareiškėja), atstovaujanti nepilnamečius įpėdinius, turi gauti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

9. Duomenų apie tai, kad pareiškėja netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje numatytus reikalavimus, teismas neturi. Nesant duomenų apie tai, kad bus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai bei atsižvelgiant į teigiamą Vilniaus rajono VTAS išvadą dėl pareiškėjos prašymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, tuo atveju jei priimamas palikimas nėra apsunkintas kreditiniais įsipareigojimais, viršijančiais priimamo palikimo vertę, yra pagrindas leisti pareiškėjai priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą, kuris atsirado po jų motinos mirties (CK 3.188 str.).

10. Atsižvelgiant į tai, kad palikimas priimamas nepilnamečių vaikų vardu, teismas daro išvadą, kad, siekiant pilna apimtimi apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus, tikslinga palikimą leisti priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Byloje nėra duomenų, kad tokiu būdu palikimo priėmimas nepilnamečių vaikų vardu pažeistų jų teises ir interesus, be to, byloje yra duomenys, kad palikėja turėjo skolų.

11. Visus duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti – apie palikėjo turtą, kreditorius, skolininkus ir kt. (CK 5.53 straipsnio 4 dalis), pareiškėja privalo pateikti apyrašą sudarančiam antstoliui. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis turi kreiptis pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai H. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-09-12, palikimui priimti nepilnamečių vaikų A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu termino pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjai H. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) priimti po A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-09-12, mirties atsiradusį palikimą nepilnamečių vaikų A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu pagal paveldimo turto apyrašą.

Nurodyti pareiškėjai, kad ji privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo ir notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, jam pateikti visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad jei po palikimo apyrašo sudarymo pareiškėja sužinos apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdama kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.