Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1-73-462/2011

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-12-02
Bylos Nr.: 1-73-462/2011
Teisminio proceso Nr.: 1-33-1-00853-2010-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Remigijus Preikšaitis (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
Nukentėjusysis: A. L., T. L.
Kaltinamasis: A. B.
Advokatai: Edvardas Staponkus

Kategorijos

1.2.3.2.9Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.)

Baudžiamoji byla Nr.1-73-462/2011Proceso Nr. 1-33-1-00853-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.9.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Stasio Valužio ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,nukentėjusiesiems A. L., T. L. ir jų atstovui advokatui Edvardui Staponkui,vertėjai Anželai Tyščukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, LR pilietis, vedęs, gyv. Klaipėdos r., Priekulėje, Klaipėdos g. 9, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

2001-10-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 45 str. 1 d., 42 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė,

2003-09-01 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė,

2008-09-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., paskirta 10 MGL bauda ir konfiskuota 100 Lt į valstybės pajamas,

2010-03-02 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., paskirtas 45 parų areštas, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nužudė žmogų dėl savanaudiškų paskatų, būtent:

A. B., 2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., Klaipėdos m., prie įėjimo į Taikos pr. 97-ą namą tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. L. į veidą, nuo suduoto smūgio, įgavus pagreitį, V. L. nukrito pakaušiu ant laiptinės grindinio, dėl to įvyko pakauškaulio lūžis ir kaukolės pamato lūžis, buvo sumuštos galvos smegenys, tai sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą, suspaudimą ir smegenų komą bei komplikavosi galvos smegenų kairės pakaušinės skilties išemija. Nuo stipraus galvos smegenų sumušimo 2010 m. liepos 20 d. V. L. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Sunkiai sužalojęs V. L., A. B. pagrobė iš jo pinigus ir nukentėjusiojo turtą už 482 Lt sumą bei pasikėsino pagrobti 12 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, A. B. padarė plėšimą, būtent:

A. B., 2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., Klaipėdos m., prie įėjimo į Taikos pr. 97-ą nam, turėdamas tikslą apiplėšti V. L., tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. L. į veidą, nuo smūgio, įgavus pagreitį, nukentėjusysis nukrito pakaušiu ant laiptinės grindinio. Taip panaudodamas fizinį smurtą ir atėmęs galimybę V. L. priešintis, A. B. pagrobė iš jo 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230“, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės lagaminėlį su įvairiais dokumentais ir raktų ryšuliu, neturinčiais materialinės vertės, 30 litų, 50 Lt vertės odinę piniginę, kurioje buvo V. L. „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelė Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pensininko pažymėjimas Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo pažymėjimas „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Kilena“ darbo pažymėjimas Nr. 91, IKI Premija, NORFA, Maxima AČIŪ, SENUKAI, NESTE Lietuva įmonės, EURO vaistinės MEDUS, „Ermitažas“, Baltijos vaistinių grupės nuolaidų kortelės, „Maxima“ didmenininko kortelė, įvairūs mokėjimo kvitai, neturintys materialinės vertės, Teleloto bilietas Nr. 0518543 2 Lt vertės. Taip pat pasikėsino pagrobti prie Taikos pr. 97 namo stovėjusį V. L. priklausantį 12000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. B. valios, nes nežinojo, jog automobilyje įrengtas slaptas elektroninis užraktas, todėl nesugebėjo užvesti automobilio variklio. Iš viso pagrobė V. L. priklausančio turto už 482 litų bei pasikėsino pagrobti turto už 12 000 Lt.

Be to, A. B. neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:

2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., Klaipėdos m., prie įėjimo į Taikos pr. 97-ą namą, turėdamas tikslą apiplėšti V. L. tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. L. į veidą, nuo smūgio, įgavus pagreitį, nukentėjusysis nukrito pakaušiu ant laiptinės grindinio. Taip panaudodamas fizinį smurtą ir atėmęs galimybę V. L. priešintis, A. B. pagrobė iš V. L. „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, A. B. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis neteisėtai atliko finansines operacijas ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, būtent:

A. B. panaudodamas 2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., plėšimo metu pagrobtą svetimą V. L. išduotą mokėjimo instrumentą – AB „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, nuo V. L. sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. LT „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2010-06-18 pinigų likutis buvo 34 385,12 Lt, iš bankomato HO58/HB, adresu Debreceno g. 61, Klaipėdoje, 2010-06-19 02.00.37 val. paėmė 200 litų, 02.01.7 val. paėmė 500 litų, 02.02.14 val. paėmė 1 000 litų, 02.03.19 val. A. B. paėmė 500 litų, 02.04.05 val. paėmė 600 litų, 02.04.52 val. paėmė 100 litų, 02.05.57 val. paėmė 100 litų. Iš viso A. B. apgaule įgijo V. L. priklausantį turtą – 3 000 litų.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas, jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., – pagrobė fizinio ir juridinio asmens dokumentus:

2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., Klaipėdos m., prie įėjimo į Taikos pr. 97-ą namą, turėdamas tikslą apiplėšti V. L., tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. L. į veidą, nuo smūgio, įgavus pagreitį, nukentėjusysis nukrito pakaušiu ant laiptinės grindinio. Taip panaudodamas fizinį smurtą ir atėmęs galimybę V. L. priešintis, A. B. iš V. L. pagrobė V. L. pensininko pažymėjimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Kilena“ darbo pažymėjimą Nr. 91.

2010 m. lapkričio 22 d. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad eidamas Taikos pr. link stotelės pamatė einantį V. L., kuris rankose laikė lagaminėlį. V. L. buvo išgėręs, todėl jam kilo mintis atimti lagaminėlį. Prie įėjimo į namą, prie laiptinės durų pavijo V. L., puolė jį iš nugaros. V. L. jau buvo palipęs laipteliais. Norėjo atimti lagaminėlį, todėl su viena ranka griebė lagaminėlį už šono. V. L. pasipriešino, patraukė lagaminėlį į save. Tada sudavė ranka V. L. vieną smūgį į žandą. Po smūgio V. L. parkrito ant grindų laiptų aikštelėje. Negirdėjo jokio garso nuo griuvimo. V. L. nekalbėjo, bet po griuvimo sąmonės nebuvo praradęs. Lagaminėlį apžiūrėjo netoli tos vietos, gal 30–40 metrų atstumu. Lagaminėlyje buvusius daiktus paėmė. Jame rado vieną mobiliojo ryšio telefoną ir dokumentus. Automobilis buvo atrakintas. Piniginė buvo automobilyje. Kortelę ir PIN kodą rado piniginėje. Iš piniginės daugiau nieko neėmė. Prie baro „Medinava“ bankomate pinigų nepaėmė, kadangi nepavyko, todėl ėjo į kitus bankomatus. Atėjo iki parduotuvės „Juodkrantė“, esančios Nidos gatvėje. Bandė dar kelis kartus iš bankomato paimti pinigus, bet nepavyko, tada kortelę išmetė į šiukšlių dėžę prie parduotuvės. Kokią sumą paėmė iš bankomato, negali nurodyti, ėmė tiek, kiek davė bankomatas. Kiek buvo sąskaitoje pinigų, nežinojo, nes nematė tokios informacijos. Negali tiksliai pasakyti, kiek paėmė pinigų, bet virš 2 000 Lt. Galėjo paimti tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Nuo alkoholio apsvaigęs nebuvo. Gėrė tik nealkoholinį alų kavinėje. Automobilio pagrobti nenorėjo. Nežino, kodėl automobilio raktelius įdėjo į spynelę. Neprisimena, kur išleido paimtus pinigus. Pagrobtą iš V. L. mobiliojo ryšio telefoną padovanojo draugei V. Stengsis pagal galimybes atlyginti ieškinį.

2011 m. vasario 22 d. teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. B. pakeitė ankstesnius parodymus ir parodė, jog prisipažinti padarius nusikaltimus buvo Klaipėdos AVPK SNTT pareigūnų priverstas fiziškai. Pareigūnai sakė, kad jis nužudė jų mokytoją. Kai pareigūnai iš namų jį paėmė ir nuvežė į areštinę, jau pirmoje apklausoje buvo pavartotas fizinis smurtas prieš jį. Smurtavo pareigūnai, kurie sulaikė jį prie namų. Jų pavardžių nežino. Smurtavo ir jų viršininkas, jo pavardės neatsimena, kuris liepė pareigūnams dar jį pakankinti, kad raštiškai duotų prisipažinimus. Jį mušė rankomis į korpusą ir į nugarą. Sumuštas pareigūnų prisipažino padaręs nusikaltimus. Tai gali paliudyti Ž. G., nes parvedė sumuštą į kamerą pas jį. Areštinėje budėjusi medicinos seselė pasakė, kad gali duoti vaistų nuo skausmo, bet kai paprašė, kad jį apžiūrėtų, tai ji nieko neatsakė. Po sumušimo buvo mėlynės, skaudėjo. Jo sumušimas niekam nerūpėjo, niekam nebuvo įdomu, todėl ir ekspertas nematė kūno sužalojimų. V. L. tikrai nemušė, nieko jam nepadarė. Jis su Ž. S. buvo kartu toje vietoje. Jie rado tą žmogų gulintį prie Taikos pr. 97 namo laiptinės durų. Prie jo stovėjo žmogus, paskui jis pabėgo, kai pamatė jį besiartinantį. Jiems einant, gal 2 ar 3 žmonės bėgo link parkelio, o 1 stovėjo prie to gulinčio žmogaus. Jo nuomone, jie buvo kartu. Jis priėjo prie gulinčio žmogaus, o Ž. S. nuėjo namo. Jis paėmė išmėtytus daiktus ir nuėjo link Žvejybos uosto. Jis paėmė lagaminėlį. Rado telefoną, piniginę. Prie tos mašinos jis visai nelindo. Nuėjo link Minijos g. 129 namo, sutiko sugyventinę Ž. ir liudytoją A. Ten viskas pasibaigė. V. V. padovanojo telefoną. Koks buvo telefonas, neatsimena. Paėmė iš V. L. tik vieną telefoną. Banko kortelę su PIN kodu ištraukė iš piniginės. Banko kortele paėmė pinigus bankomate prie „Vaikų pasaulio“. Norėjo paimti gal 100–200 Lt. Gal 1 ar 2 bankomatus aplankė, paskui Žvejybos uoste prie parduotuvės išmetė kortelę, nes bankomatas pinigų neišdavė. Gal 3–4 kartus bandė paimti pinigus iš bankomatų.

2011 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje kaltinamąjį A. B. apklausus dėl pakeisto kaltinimo, kaltinamasis kaltu prisipažino tik dėl to, kad jis pagrobė banko kortelę ir iš banko sąskaitos paėmė 2 900 Lt. Dėl kitų pareikštų kaltinimų jis kaltu neprisipažino ir liko prie ankstesnių savo duotų parodymų.

Remiantis 2010 m. liepos 1 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis A. B. įvykio vietoje parodė, kokius veiksmus atliko prieš nukentėjusįjį V. L., kokioje vietoje ant laiptų aikštelės V. L. nukrito po jo suduoto smūgio. Taip pat parodė, kur stovėjo automobilis, iš kurio išlipo nukentėjusysis ir iš kurio jis pavogė piniginę su banko kortele, parodė vietas, kur apžiūrėjo lagaminėlį – diplomatą – bei jį išmetė. Taip pat A. B. prisipažino, jog prieš padarydamas nusikalstamas veikas buvo vartojęs alkoholinius gėrimus (t. 2, b. l. 17–19).

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad tą dieną su tėvu bendravo, buvo kavinėje „Kilena“. Tėvas atvažiavo po 12-tos valandos, jie pasikalbėjo, parūkė. Jis išgėrė brendžio, alaus, dar brendžio. Jam sakė, kad namo nevažiuotų, liktų nakvoti, bet jis norėjo namo. Sėdo į savo automobilį, jo draugas sėdo už vairo į tėvo automobilį ir gal 1.15 val. naktį išvažiavo. Parvežė tėvą namo. Jis pats kieme pastatė automobilį, išlipo. Galėjo būti apie 1.30 val. Grįžęs namo 2.55 val. sulaukė mamos skambučio. Ji pasakė, kad tėvas sumuštas, kieme be sąmonės. Paskambino draugui, nes pats buvo išgėręs. Draugas atvažiavo apie 3 val. ir nuvežė į Klaipėdą. Pakeliui paskambino mama, pasakė, kad tėvą veža į ligoninę, užsiminė, kad automobilis neužrakintas. Sutarė, kad jis važiuos į kiemą. Atvažiavęs automobilį rado atidarytą, vairuotojo durelės buvo atidarytos, viskas išversta, daiktinė atidaryta, rakteliai spynelėje. Pabandė užvesti, bet akumuliatorius buvo „nusodintas“, variklio nebeužvedė. Raktelius ištraukė, signalizacija sudirbo, durys užsirakino. Iš kavinės „Kilena“ parvažiavo normaliai, automobilio akumuliatorius buvo tvarkingas. Gal kieme „nusodino“ akumuliatorių, kai bandė užvesti. Nakties 3 val. nebeužvedė automobilio. Slapukas buvo automobilyje, jį žinojo. Vėliau draugas nuvežė į ligoninę. Ten tėvo būklės negalėjo suprasti. Nuo jo sklido lengvas alkoholio kvapas. Ant kojų jis nestovėjo, galva buvo prakirsta, labai ištinusi viršutinė lūpa. Visas buvo kruvinas. Kol jam nesuleido raminančių, jis savęs nekontroliavo, neatpažino nei jo, nei mamos. Tėvą išvežė į reanimaciją, daktaras pasakė, kad būklė ypatingai sunki. Reiškia civilinį ieškinį. Mėnesį kasdien po du kartus važinėjo į ligoninę iš Gargždų. Padaryta 24 372,12 Lt turtinė žala, 100 000 Lt neturtinė žala. Nenori tikėti, kad tėvas piniginę ir automobilio raktelius būtų palikęs automobilyje, o automobilio neužrakinęs.

Nukentėjusioji T. L. parodė, kad žiūrėjo pro langą, iš pradžių nesuprato, kas vyksta, buvo didelis triukšmas. Nematė, kaip sūnus vyrą parvežė, jis jai nepaskambino. Laukė, kad tuoj turi grįžti. Išgirdo girtus balsus, ne vienas ir ne du žmonės barėsi. Nematė, kiek jų buvo. Nuo laiptų pusės sklido garsai, muštynės ar kažkas buvo girdėti. Išeiti bijojo. Nepagalvojo apie savo vyrą. Kai pritilo barniai, jos vyras sudejavo, sušaukė, jos šuniukas pradėjo loti. Išbėgo lauk. Rado vyrą gulintį, negalintį pasikelti. Jis nesuprato, kad tai ji, stengėsi apsiginti, mojavo. Visas buvo kruvinas, pakaušyje plaukai buvo išplėšti iki kraujo. Atrodė, kad jam per pakaušį beisbolo lazda smogė arba nuo laiptų numetė. Jis visas buvo purvinas. Prie durų buvo kraujo bala, ant laiptų kraujo nebuvo. Jokiu būdu vyras negalėjo kieme persirenginėti. Raktelių automobilyje jis negalėjo palikti. Kai vyrą rado, jo kišenės buvo išverstos. Ligoninėje bandė su vyru kalbėti apie įvykį, bet jis nieko nesuprato, kad buvo sumuštas. Reiškia 500 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Dėl turtinės žalos ieškinį reiškia tik sūnus. Po vyro mirties teko butą parduoti, liko be išlaikymo. V. L. ją išlaikė. Jos pensija tik 500 Lt, o vyro pensija buvo 3 000 Lt.

2010 m. birželio 28 d. Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog nukentėjusioji T. L. parodė prie Taikos pr. 97-o namo, netoli įėjimo durų pastebėjo raudonos spalvos dėmes, panašias į kraujo dėmes. Nulipus nuo laiptų netoli namo prie šiukšlių konteinerio pastebėjo gulintį sužalotą vyrą V. L. Taip pat parodė vietą, kur įvykio naktį stovėjo ir tebestovi automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint automobilio saloną matyti, kad ant automobilio grindų, ant sėdynių išmėtyti įvairūs užrašai, kompaktiniai diskai, rūbai (švarkas, palaidinė), kurie priklausė V. L. (t. 1, b.l. 78–86).

Liudytoja L. T. parodė, kad prie savo namo, kur yra kirpykla, visada 6 val. vaikšto. Tą rytą lietus lijo. Ant suoliuko, prie laiptų gulėjo atidarytas „čemodaniukas“ ir popierius. Priėjusi pamatė, kad dokumentai. Pavaikščiojo su šunimi, daiktai dar gulėjo. Paėmė tą „čemodaną“, parnešė namo. Ten buvo raktai, dokumentai. Nunešė visus daiktus į policiją.

Liudytojas A. V. parodė, kad ryte, apie 6.30 val. prie „Balticum“ televizijos rado piniginę, kai ėjo su šunimi pasivaikščioti. Pažiūrėjęs pamatė pažįstamą kaimyno nuotrauką. Parnešė tą piniginę ir atidavė kaimynei. Nežiūrėjo, ar joje buvo pinigų.

Liudytojas A. Š. parodė, jog 2010-06-19 dirbo bare „Medinava“, esančiame Taikos pr. 97 B, Klaipėdoje, barmenu. L. iš matymo žinojo, nes jis užeidavo į barą. Pareigūnas atėjo į barą, rodė L. nuotrauką, klausė, ar pažįsta šį žmogų, ar jis užeina į barą, ar yra buvę su juo konfliktų. Atsakė, kad jis užeina į barą, kad konfliktų nebuvo. L. sėdėjo prie baro, 50 g degtinės ir sulčių kokteilį tada išgėrė. Padavė 10 Lt, o iš kur juos ištraukė – nematė. Atidavė 4 Lt grąžos. Nematė, neprisimena, ar jis turėjo kokius nors daiktus su savim. Tą kartą jis nebuvo labai girtas.

Liudytoja A. M. parodė, jog anksčiau gyveno Minijos g. 129 name. Kaltinamąjį pažįsta, nes jis buvęs jos kaimynės sugyventinis. Bendrabutyje yra rūbų džiovykla. Joje vieną vakarą sėdėjo, buvo atvažiavusi draugė V., kuri gyveno Mokyklos gatvėje. Buvo vėlu tą vakarą, bet ne 2 val. nakties, gal kiek po 24 val., nors tiksliai laiko negali pasakyti, nes į laikrodį nežiūrėjo. A. su savo drauge irgi ten sėdėjo ir žaidė tamsios spalvos telefonu „Nokia“. Jos draugė paklausė jo, gal jis turi kokį telefoną pasinaudoti, nes jos ar sugedęs buvo, ar išvis neturėjo telefono. A. B. atsakė, kad gali jai duoti tą, su kuriuo žaidė. Nežino, ar vėliau jis draugei atidavė tą NOKIA telefoną.

Ekspertas D. V. teismo posėdyje paaiškino, jog kaltinamąjį A. B. apžiūrėjo išsamiai, visas kūno dalis, nes apžiūrint kaltinamasis buvo nusirengęs. Išskyrus senus rankų sužalojimo pėdsakus, kitų sužalojimų nebuvo rasta. Viršutinės lūpos vidinėje pusėje buvo senas randas. Buvo nustatyta: krūtinės ląstos kairėje pusėje meninė tatuiruotė – vilko atvaizdas, kairio žasto dalyje tatuiruotė su arabiškais rašmenimis, kairės rankos alkūnės sąnario priekiniame paviršiuje senas randas su siūlių žymėmis, penki siauri įstriži lygiagretūs randai, būdingi susižalojimams aštriu įrankiu. Kairio dilbio viršutinio trečdalio poodinės venos pakitusios, sustorėjusios, sukietėjusios, su trombozės požymiais, kairės rankos alkūnės įlinkyje buvo keletas taškinių kaip injekcijų žymių. Tokie pakitimai būna intraveninius narkotikus vartojantiems asmenims. Apžiūrėtas buvo visas kaltinamojo kūnas, visas paviršius. Jokių šviežių kūno sužalojimų nebuvo surasta. Jis pats niekuo nesiskundė, nors jį tiesiog primygtinai klausinėjo, kuo skundžiasi, kas negerai.

Liudytoja D. S., dirbanti Klaipėdos AVK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniąja tyrėja, parodė, jog nuo pradžios iki galo atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. A. B. sulaikė, pareiškė įtarimą, apklausė kaip įtariamąjį. Kai pareigūnas V. M. jai į kabinetą pristatė A. B., jis nebuvo sumuštas ir nesiskundė. Po apklausos teismo medicinos ekspertas jį apžiūrėjo. Nieko, išskyrus seną rankos sužalojimą, nerado. Per apklausas ir parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo advokatas J. K. A. B. nebuvo sumuštas, jis buvo visiškai sveikas žmogus, jis niekuo nesiskundė. Pirminės apklausos metu jis neprisipažino, neigė padaręs tą nusikalstamą veiką, dėstė savo aplinkybes, kaip jis pamatė tą žmogų, mušamą kito asmens. Po teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo jis pats pareiškė, kad nori savanoriškai duoti parodymus, kad anksčiau neprisipažino, nes norėjo išvengto baudžiamosios atsakomybės. Grįžęs iš teismo davė parodymus, buvo skubėta jį apklausti. Tada jis išsamiai išdėstė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir, berods, tą pačią dieną buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Pirma apklausa buvo jos kabinete, o paskui areštinėje, dalyvaujant advokatui. Tada kaltinamasis A. B. ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Apklausoje pašalinių kitų asmenų nebuvo, tik įtariamasis, ji ir advokatas. Jokių duomenų apie tai, kad A. B. bandė kažką sau pasidaryti, žalotis, neturėjo. Jei tai atsitinka, jai, be abejonės, apie tai praneša. A. B. niekada nesiskundė, kad yra mušamas.

Liudytojas V. M., dirbantis Klaipėdos AVPK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, parodė, jog Priekulėje prie A. B. motinos namų trys pareigūnai sulaikė kaltinamąjį byloje dėl nužudymo. Jis, Nepilnamečių skyriaus viršininkas B. ir skyriaus viršininko pavaduotojas J. D. dalyvavo A. B. sulaikyme. Sulaikė ramiai, uždėjo antrankius, nuvedė į tarnybinį automobilį. Kadangi A. B. giminaičių ten buvo daug, apie 10 žmonių, ir jie pradėjo plėšti automobilio rankenėles, todėl pareigūnai skubiai išvažiavo. Atvežė į AVPK, Jūros g. 1, paskui nuvedė jį pas tyrėją į kabinetą. Su kaltinamuoju kalbėjosi, po vieną nepasilieka, būna po 2, po 3. A. B. neprisipažino iš pradžių, visokias versijas pasakojo, sakė, kad rado, bet konkrečiai nieko nesakė. Bendraujant su kaltinamuoju galėjo pasakyti, kad įtariamas nužudžius policijos pareigūną, bet kad mokytoją, tikrai ne, nes tas žmogus net nebuvo jo mokytojas.

Liudytojas A. S. parodė, jog vadovavo Klaipėdos AVPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriui, dabar yra pensijoje. Su kaltinamuoju nebendravo, matė jį įvykio vietoje, kai jis parodė tą vietą, kur viskas vyko, ką rado, ką paėmė, kur nunešė, parodė, jog apžiūrėjo diplomatą su daiktais, bankomato korteles, kitus dokumentus. Parodė, kur su ta kortele pinigus paėmė, iš vieno, kito bankomato, sumas nurodė. Kaltinamasis taip pat parodė, kaip pamatė nukentėjusįjį, kaip trenkė jam kumščiu, kaip tas nugriuvo ant cemento prie laiptų, kaip apieškojo nukentėjusiojo kišenes, pasiėmė diplomatą, jį apžiūrinėjo, kad bandė mašiną su rakteliais užvesti, bet buvo saugiklis ir neužvedė. Kai kaltinamąjį sulaikytą atvežė, gal ir buvo į kabinetą pas tyrėją užėjęs, nes užsukdavo į kabinetą pasižiūrėti, kuo užsiima darbuotojai. Jokio smurto – nei psichologinio, nei fizinio – prieš kaltinamąjį nevartojo. Tokių dalykų negali būti, kad jis duotų savo pavaldiniams nurodymą kankinti kaltinamąjį, kad jis prisipažintų. Jokių skundų iš kaltinamojo nebuvo, kadangi dalyvavo ir advokatas, jokių kalbų apie sumušimą nebuvo. Pareigūnai B., D., M. yra baigę aukštąją mokyklą, todėl jie negalėjo būti V. L. mokiniai. Kad V. L. vadovavo policijos mokyklai, tą visi žinojo, bet jis negirdėjo, kad pareigūnai būtų sakę, kad nužudė jų mokytoją, ir pats tokių žodžių nesakė.

Liudytojas D. B. parodė, jog dirba Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininku. Kaltinamąjį A. B. teko Priekulėje prie namų sulaikyti. Tada dirbo Nepilnamečių nusikaltimų kontrolės skyriaus viršininku. Kai sulaikė, pasakė jam, kad jį sulaiko dėl apiplėšimo ir galimo sunkaus kūno sužalojimo. Po sulaikymo ten daugiau čigonų atsirado. Tik sulaikyme dalyvavo, daugiau šioje byloje jokiuose veiksmuose nedalyvavo. Buvo žmonių trūkumas, tai jo paprašė padėti. Sulaikymo metu uždėjo antrankius kaltinamajam ir į mašiną įsodino. Jam kažkokį daiktą norėjo perduoti, tai to neleido. Parvažiavo tiesiai į kabinetą, niekur nebuvo sustoję. Gal 10–15 minučių užtruko, kol iš Priekulės į Klaipėdos m., Jūros 1, parvažiavo. Į 102 kabinetą jį pristatė, pasodino ant minkšto kampo ir iškvietė tyrėją. Prasidėjo procesiniai veiksmai. Po to jis išėjo. Šiek tiek kalbėjo su kaltinamuoju apie įvykio aplinkybes: darė, nedarė. Nemušė jo, dar paklausė, kodėl jo rankos krumplys yra trūkęs ir net supūliavęs. Jis pasakė, kad susimušė. Mokėsi policijos akademijoje, Klaipėdos policijos mokykloje nesimokė, todėl V. L. nebuvo jo mokytojas.

Liudytojas J. D. parodė, jog trys pareigūnai – jis, V. ir D. – važiavo kaltinamojo sulaikyti į Priekulę. Sulaikė Priekulėje prie namų. Jam uždėjo antrankius. Jokio mušimo nebuvo. Jis nesipriešino, tik daug triukšmo iš paskos buvo. Gyventojai iš to paties namo prisistatė kaip jo giminaičiai. Pristatė kaltinamąjį į Klaipėdos apskrities VPK. Bylą tyrė tyrėja S., surašė protokolą ir uždarė į areštinę. Kai A. B. sulaikė, vežė, paaiškino jam, už ką jis sulaikytas. A. B. iš pradžių nieko nesakė, paskui pasakė, kad kažkokius daiktus rado. Apklausoje jis nedalyvavo. Kai jį perdavė tyrėjai S., jokių veiksmų su A. B. neatliko ir nebendravo, į areštinę pas jį nėjo. Vėliau girdėjo, kad A. B. per apklausą prisipažino. Kaltinamojo net nematė iki dabar. Jis Klaipėdos policijos mokykloje nesimokė, nes baigė policijos akademiją. V. L. jo mokytojas nebuvo.

Liudytoja Ž. S. parodė, jog ji yra A. B. sugyventinė ir iki jo sulaikymo apie mėnesį kartu gyveno pas ją Klaipėdoje. Sėdėjo su A. B. bare „Plius minus“. Į barą atėjo apie 23 val. Kai ėjo į barą „Plius minus“, buvo užėję į kazino, esantį prie „Jūratės ir Kastyčio“. Ji ten trumpai pažaidė. Tą vakarą buvo dviese. Bare ji gėrė šampaną, o A. B. sultis, kavą. Bare išbuvo gal tris valandas. Per tą laiką ji bare gal porą taurių šampano išgėrė. Paskui išėjo namo, pakeliui A. B. užėjo į naktinę parduotuvę cigarečių nusipirkti, nes bare nebuvo cigarečių. Norėjo su A. B. eiti į Baltijos pr. pas B. dėdę. A. B. sugalvojo pas dėdę eiti. Baltijos prospekte 13 name dėdė gyvena. Priėjo prie baro „Medinava“. Ten stovėjo 3 ar 4 jaunuoliai ir vyras kažkoks gulėjo prie 9 aukštų namo. Ji kaip ėjo, taip ir nuėjo, o A. B. pasiliko. Ji dar A. B. pasakė, kad eitų su ja kartu, o jis atsakė, kad eitų, o jis pasivys. Taip ir ėjo po truputį. Ji nuėjo namo į bendrabutį Minijos g. 129, o po 5 ar 10 minučių sugrįžo A. B. Tada jie abu nuėjo pas vieną kaimynę. Pamatė, kad ji dar nemiega ir užėjo. A. B. tą vakarą turėjo telefoną. Kaimynės draugė, vardas D. ar V., paprašė telefono ir jis jai jį padovanojo. Ji pati jokio telefono neturėjo. Pas A. B. rankos buvo sužalotos dar iki to įvykio. Jis buvo labai stipriai sumuštas prie namų daugiau negu prieš savaitę, gal prieš 10 dienų.

Liudytojas Ž. G. parodė, jog 2010-06-28–2010-07-01 Klaipėdos areštinėje buvo su B. dvivietėje kameroje. Kažkur jį turėjo vežti, neatsimena, kur, kažkur už Klaipėdos. Iš tardymo B. grįžo vienu žandu pakilusiu, matėsi patinimas. Jis sakė, kad „prasileido nuo policijos“. Kitų mėlynių jis nerodė. Atsimena, kad kažkas buvo su žandu, jį trynė ir dar su ranka kažkas buvo. A. B. kvietė medicinos seselę. Ji atvyko, dėl veido skausmo jam, atrodo, nieko nedavė, o ant sužalotos rankos uždėjo pleistrą. Tai buvo tikrai ne prieš kaltinamojo A. B. prisipažinimą. Pradžioj A. B. vežė kažkur į namus, kažkokių daiktų ieškoti. Neprisimena, kur, bet kažkur už Klaipėdos, minėjo ar Priekulę, ar Plungę. Jis sakė, kad ten važiuos, nes ten yra kažkoks pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, kažkas tokio, dabar nebeprisimena tiksliai. Tas A. B. veido sužalojimas nebuvo toks ryškus. Jis negali pasakyti, kad sužalojimą padarė policija, nes galima ir pačiam kažkur atsitrenkti. Neprisimena, kad A. B. būtų skundęsis, kad dėl sumušimų negali nei sėdėti ar gulėti. A. B. sakė, kad kaltina jį žmogaus sumušimu. Prie jo kameroje prisipažinimo A. B. nerašė. Buvo ten visokiausių diskusijų kameroje. A. B. tada labai norėjo išeiti į laisvę, o iš savo praktikos jis A. B. pasakė, „kad jei esi kažką padaręs ir neprisipažįsti, tai niekada neišleis į laisvę. Jei prisipažinsi, tai gal“. Atsimena, kad A. B. nuėjo pas policininkus, parėjęs sakė, kad prisipažino ką padaręs. Sakė: „prisipažinau, gal paleis“. Sakė, kad prisipažino dėl to, kuo jį kaltina, bet detalių jokių neaiškino.

Remiantis 2010 m. birželio 19 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje prie Taikos pr. 97-o namo, Klaipėdos m., apžiūrėtas automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis V. L. priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio salone išmėtyti įvairūs dokumentai, vizitinės kortelės. Prie įėjimo į namo laiptinę yra aikštelė, kurią apžiūrint jokių grumtynių, kraujo pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 6–7).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2010 m. birželio 19 d., apie 3.13 val., apžiūrint prie Taikos pr. 97-o namo gulintį V. L. nustatyti nosies, viršutinės lūpos ir pakaušio sumušimai, sunkus apsinuodijimo alkoholiu laipsnis (t. 1, b.l. 19).

Specialisto išvadoje Nr. M 375/10(03) nurodyta, kad V. L. mirė 2010-07-20 9.50 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo stipraus galvos sumušimo tiesiogiai kontaktuojant pakaušiu su kietu buku daiktu įvykus kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiui bei kontrasmūgio metu įvykus galvos smegenų sumušimui abiejų kaktinių ir abiejų smilkininių skilčių poliuose bei kairėje kaktinėje skiltyje kairio šoninio skilvelio priekinio rago apatinės sienos srityje, tai sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, smegenų komą, komplikavosi galvos smegenų kairės pakaušinės skilties išemija, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai viršutinėje lūpoje atsirado nuo tiesioginio ne mažiau kaip vieno trauminio kontakto su kietu buku daiktu, galbūt ir sudavus, o visi kiti galvos sužalojimai pakaušiu tiesiogiai kontaktuojant įgavus pagreitį su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu galbūt ir dėl griuvimo (t. 1, b.l. 31–34).

2010 m. birželio 28 d. Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, jog V. V. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6230“, IMEI Nr. „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. 2010 m. birželio 29 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad šio telefono IMEI numeris sutampa su iš V. L. pavogto telefono IMEI numeriu. Telefono aparatas tyrimo metu grąžintas nukentėjusiajam A. L. (t. 1, 143–145).

Atsakyme, gautame iš „Swedbank“, nurodyta, kad V. L. buvo nemokamai išduota mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Bankas pateikė informaciją, jog iš V. L. sąskaitos AB „Swedbank“ LT „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2010-06-18 pinigų likutis buvo 34 385,12 Lt, iš bankomato HO58/HB, adresu Debreceno g. 61, Klaipėdoje, 2010-06-19 02.00.37 val. paimta 200 litų, 02.01.27 val. paimta 500 litų, 02.02.14 val. paimta 1 000 litų, 02.02.57 val. pasikėsino paimti 3 000 litų, bet pinigai nebuvo išmokėti dėl viršyto dienos grynųjų pinigų paėmimo limito. 2010-06-19 02.03.19 val. paimta 500 litų, 02.04.05 val. paimta 600 litų, 02.04.52 val. paimta 100 litų, 02.05.41 val. pasikėsino paimti 500 litų, bet pinigai nebuvo išmokėti dėl viršyto dienos grynųjų pinigų paėmimo limito. 2010-06-19 02.05.57 val. paimta 100 litų. 2010-06-19 02.09.49 val. iš bankomato H182/HB, adresu Nidos g. 5, Klaipėdoje, pasikėsinta paimti 300 litų, 02.10.04 val. pasikėsinta paimti 100 litų, 02.10.19 val. pasikėsinta paimti 40 litų.

Banko pateiktose bankomato H058, esančio Debreceno g. 61, Klaipėdoje, geros kokybės nuotraukose atpažįstamas kaltinamasis A. B., kuris atliko neteisėtas finansinės operacijas su V. L. banko kortele (t. 1, b. l. 194–197, 199).

Kaltinamasis A. B. 2010-06-30 parašė prisipažinimą, kuriuo prisipažino pamatęs netoli baro „Medinava“ prie namo einantį išgėrusį vyriškį. Iš jo norėjo pagrobti rankinuką. Prie laiptinės durų sudavė vieną smūgį į žandikaulį. Nuo smūgio vyriškis nukrito ir atsitrenkė galva į betoninius laiptus. Iškrito daiktai: telefonas ir raktai, raktai nuo automobilio. Pasiėmęs raktus, nusprendė pasidomėti, kas yra automobilyje. Automobilyje rado piniginę ir ją paėmė. Bandė užvesti automobilį, kad nuvežtų vyriškį į ligoninę (t. 2, b. l. 12).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. numatytos dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, prašymai, skundai, laiškai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. 1 d. 3 p.). Šis kaltinamojo A. B. prisipažinimas pripažintinas įrodymu, nes tokias pat aplinkybes ir dar detalesnes nusikaltimo padarymo aplinkybes kaltinamasis parodė 2010 m. lapkričio 22 d. teisiamajame teismo posėdyje ir 2010 m. birželio 30 d. teismo posėdyje, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą (t. 2, b. l. 21–22), bei 2010 m. liepos 1 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu.

Kaltinamojo A. B. parodymus, jog prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra išgauti Klaipėdos AVPK policijos pareigūnų, panaudojant fizinį smurtą, paneigia teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Liudytojai D. S., V. M., A. S., D. B., J. D. kategoriškai paneigė, jog prieš kaltinamąjį vartojo fizinį smurtą. Šie pareigūnai nesimokė nukentėjusiojo V. L. vadovaujamoje Klaipėdos policijos mokykloje, todėl paneigta kaltinamojo versija, jog pareigūnai vartojo fizinį smurtą prieš jį ir liepė prisipažinti, nes jis užmušė jų mokytoją. Paneigia kaltinamojo A. B. parodymus, kad jį pareigūnai sumušė, ir objektyvūs įrodymai – tai specialisto išvada ir eksperto D. V. parodymai teisiamajame posėdyje, vaizdo įrašas, atliktas parodymų patikrinimo vietoje metu. Ekspertas D. V. teismo posėdyje parodė, jog jis kaltinamąjį apžiūrėjo visiškai išrengtą, kaltinamasis nesiskundė dėl sužalojimų. Jis rado tik senus kūno sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, sumušimo požymių nebuvo rasta.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas atliekant parodymų patikrinimą vietoje su kaltinamuoju A. B., įrodo, jog kaltinamasis A. B. laisva valia, neverčiamas pareigūnų, išsamiai papasakojo ir parodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nurodė net tokią aplinkybę, jog antras mobiliojo ryšio telefonas yra namuose Priekulėje. Nors policijos pareigūnai atliekantys ikiteisminį tyrimą neatlikto kratos ir nesurado A. L. pagrobto telefono, bet šias aplinkybes patvirtino liudytojas Ž. G., kalėjęs vienoje kameroje su kaltinamuoju A. B. Kaltinamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje ant laiptų parodyta vieta, kurioje jis sudavė smūgį V. L. ir kur nukentėjusysis nukrito, sutampa su vieta, kurioje nukentėjusioji T. L. rado didelę kraujo dėmę. T. L. parodė, jog palipus ant laiptų, aikštelėje arčiau laiptinės durų buvo matyti didėlė kraujo dėmė. Be to, iš šio vaizdo įrašo matyti, jog kaltinamasis A. B. nebuvo sumuštas. Jo veidas nesužalotas. Be to, kaltinamojo prašymu iškviestas liudytojas Ž. G. pažiūrėjęs vaizdo įrašą patvirtino, jog A. B. įraše gražiai atrodo, nesumuštas, ir patikslino savo ankstesnius parodymus, jog mėlynių dėl sumušimo nebuvo, tik A. B. žandas buvo paraudęs.

2011 m. lapkričio 23 d. teisiamojo posėdžio metu po liudytojo Ž. G. apklausos kaltinamasis A. B. parodė, jog jį pareigūnai sumušė po parodymų patikrinimo vietoje. Šie kaltinamojo parodymai prieštarauja jo ankstesniems parodymams dėl pareigūnų fizinio smurto pavartojimo ir visiškai nelogiški, nes jokio tikslo pareigūnams vartoti fizinį smurtą, kai jis parašė prisipažinimą apie nusikalstamą veiką, nurodė detalias aplinkybes apklausos metu ir tai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta padaręs klaidą, jog 2010 m. lapkričio 22 d. teisiamajame teismo posėdyje po kaltinamojo A. B. apklausos ir jo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 str. ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 73 p., A. B. buvo leista skambinti mamai O. B. ir tėvui N. B. nuo 2011 m. sausio 25 d. iki vasario 24 d. (t. 3, b. l. 12). Po šių skambučių kaltinamasis A. B. kitame 2011 m. vasario 22 d. teisiamajame teismo posėdyje pateikė kitą įvykių versiją, jog su juo įvykio naktį buvo Ž. S., jog jie eidami pro šalį rado gulintį sumuštą vyriškį ir matė 3 ar 4 vaikinus, nubėgančius nuo sumušto V. L., jog jis prisipažino, nes buvo sumuštas policijos pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. S. parodė, jog A. B. 2010 m. iš birželio 18 į 19 naktį buvo Priekulėje, miegojo namuose su ja (t. 1, b. l. 148–149), o teisiamojo posėdžio metu parodė jau kitas aplinkybes, jog ji buvo kartu su A. B. Klaipėdoje, buvo bare, ėjo Taikos prospektu, matė jaunuolius netoli baro „Medinava“, matė gulintį vyrą.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, darytą atliekant liudytojos Ž. S. parodymų patikrinimą vietoje ir peržiūrėjus vaizdo įrašą, darytą atliekant parodymų patikrinimą vietoje su kaltinamuoju A. B., akivaizdžiai matyti, kad jų parodymai nesutampa. Ž. S. parodė, jog vyras gulėjo ant laiptų apačioje, o kaltinamasis A. B. parodė, jog nukentėjusysis parvirto ant laiptų aikštelės viršuje. Ž. S. parodė, jog A. B. vaikinams, stovėjusiems prie medžio, davė žiebtuvėlį. Pats kaltinamasis tokių aplinkybių nenurodė. Ž. S. parodė, jog su A. B. buvo sutarę eiti pas dėdę, gyvenantį Baltijos prospekte, bet truputį paėjus apsigalvojo ir nuėjo namo į bendrabutį Minijos gatvėje Nr. 129, kuris yra visiškai priešingoje Klaipėdos miesto pusėje. Ž. S. parodė, jog A. B. grįžo už 10 minučių. Teisiamojo posėdžio metu Ž. S. negalėjo paaiškinti, iš kur A. B. sužinojo, jog ji nuėjo ne pas dėdę, gyvenantį Baltijos prospekte, kaip buvo susitarę, o į bendrabutį Minijos gatvėje. Kad A. B. grįžo į bendrabutį už 10 minučių, paneigia objektyvūs įrodymai: A. B. iš bankomato HO58/HB, adresu Debreceno g. 61, Klaipėdoje, 2010-06-19 02.00.37 val. paėmė 200 litų. Prie šio bankomato atliko kelias operacijas. 2010-06-19 02.09.49 val. iš bankomato H182/HB, adresu Nidos g. 5, Klaipėdoje, pasikėsino paimti 300 litų, 02.10.04 val. –100 litų, 02.10.19 val. – 40 litų. Tai įrodo, jog vien prie bankomato A. B. praleido 10 minučių. Be to, pats kaltinamasis nurodė, jog po pinigų paėmimo jis valgė „Lukoil“ degalinėje su pussesere.

Kaltinamojo A. B. parodymus po 2010 m. lapkričio 20 d. teisiamojo posėdžio ir liudytojos Ž. S. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius kitiems įrodymams baudžiamojoje byloje, kaip siekį kaltinamajam A. B. išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. B. pastebėjo girtą nukentėjusįjį V. L. prie 97 namo Taikos prospekte, netoli baro „Medinava“, ir jį kurį laiką stebėjo. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. parodė, jog pastebėjo V. L. prie automobilio persirengiant viršutinius drabužius. Nutaikęs tinkamą momentą, kai nukentėjusysis V. L. ėjo link savo namo laiptinės durų, netikėtai užpuolė nukentėjusįjį siekdamas pagrobti turėtą rankose lagaminėlį. Kaltinamasis turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo V. L. turtą sudavė smūgį, nes nukentėjusysis pasipriešino ir neatidavė lagaminėlio, siekė išsaugoti savo turtą. Pavartojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, tai yra suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, plėšimo būdu kaltinamasis pagrobė V. L. priklausančio turto už 482 litų bei pasikėsino pagrobti turto už 12 000 Lt. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. parodė, jog nuvirtus V. L. jis iš kišenių paėmė 30 Lt ir du mobiliojo ryšio telefonus, raktus. Iš automobilio pagrobė piniginę, kurioje rado banko korteles su PIN kodais, bei pasuko automobilio spynelėje užvedimo raktelį.

Nužudymas, padarytas plėšimo metu, kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio dalį priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių.

Kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis A. B. tyčiniais veiksmais nužudė kitą žmogų. Nužudymas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet veikė siekdamas sutrikdyti žmogaus sveikatą ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kaltinamasis A. B. suduodamas ranka stiprų smūgį (nuo suduoto smūgio nukentėjusysis parvirto ir galva atsitrenkė į betoninius laiptus) nukentėjusiajam V. L. į gyvybei pavojingą vietą – veidą – turėjo suprasti ir privalėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti žmogaus sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui. Kad kaltinamasis A. B. suprato, jog sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, įrodo ir tai, jog prisipažinime jis nurodė tokią aplinkybę, jog norėjo užvesti automobilį ir nuvežti vyriškį į ligoninę.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. B. pagrobė V. L. priklausančio 482 litų vertės turto bei pasikėsino pagrobti prie Taikos pr. 97 namo stovėjusį V. L. priklausantį 12 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. B. valios, nes nežinojo, jog automobilyje įrengtas slaptas elektroninis užraktas, todėl nesugebėjo užvesti automobilio variklio.

Plėšimas laikomas baigtu nusikaltimu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti, atžvilgiu. Todėl kaltinamojo A. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p. ir tik pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. Kaltinamajam A. B. pašalintina iš kaltinimo kaip perteklinė nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta neteisėtai įgijus, laikius svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Svetimo mokėjimo instrumento neteisėtas įgijimas yra pagrobimas – tai užvaldymas vagystės, plėšimo būdu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214, 215 straipsnių prasme elektroninio mokėjimo instrumentai – tai tokie elektroniniai instrumentai, kurie skirti atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Kaltinamasis A. B. plėšimo būdu pagrobė V. L. „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti. „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę neteisėtai laikė, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d.

Svetimos banko kortelės panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas (pinigų išgryninimas ir pan.) kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, nes pasikėsinama apgaule užvaldyti ar užvaldomas svetimas turtas, kadangi asmuo, atlikdamas operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, operacinei sistemai ir bankui save pateikia kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, t. y. užvaldo turtą suklaidindamas elektroninę sistemą, taip pat ir banką.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. B. pagrobęs V. L. priklausančią banko kortelę su ja bankomatuose atliko 7 bankines operacija ir paėmė 3 000 Lt sumą bei bandė 5 kartus atlikti bankines operacijas siekdamas paimti iš bankomato nukentėjusiojo sąskaitoje esančius pinigus. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu yra parodęs, jog jis turėjo tikslą paimti su banko kortele tiek pinigų, kiek duos bankomatas, kiek buvo pinigų sąskaitoje, jis nežinojo. Kaltinime nurodyta, jog nusikaltimų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. B. valios, nes pinigai nebuvo išmokėti dėl viršyto dienos grynųjų pinigų paėmimo limito ir dėl to, kad minėta V. L. piniginė sąskaita 2010-06-19 dieną 06.26.42 val. buvo užblokuota. Ištirtais įrodymais įrodyta, jog paskutinė bankinė operacija su V. L. kortele buvo atlikta 2010-06-19 02.10 val. ir daugiau jokių operacijų nebuvo atliekama, todėl piniginės sąskaitos užblokavimas tik 2010-06-19 06.26.42 val. negali būti traktuojama kaip aplinkybė, nepriklausanti nuo kaltinamojo A. B. valios. Kaltinamasis A. B. iš viso paėmė 3 000 Lt. Pabandęs dar keletą kartų ir negavęs pinigų, jis pagrobtą kortelę išmetė į šiukšlinę. Teismas šiuos kaltinamojo veiksmus vertina kaip atsisakymą toliau tęsti nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamojo A. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Kaltinamasis A. B. dėl pareikšto kaltinimo dėl pasikėsino apgaule įgyti 34 385,12 litų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamasis A. B. pakeitus teismo posėdyje kaltinimą taip pat buvo kaltinamas, jog pagrobė V. L. pensininko pažymėjimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Kilena“ darbo pažymėjimą Nr. 91, tai yra jis pagrobė fizinio ir juridinio asmens dokumentus. Jo nusikalstama veika buvo papildomai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., nors visi šie dokumentai nurodyti, jog buvo pagrobti plėšimo metu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką galima padaryti tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančius dokumentus, numato, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis neteks dokumentų, ir nori tokių padarinių. Teisminio nagrinėjimo metu įrodyta, jog kaltinamasis A. B. pagrobė plėšimo metu nukentėjusiojo V. L. lagaminėlį. Apžiūrėjęs lagaminėlį kaltinime nurodytus dokumentus išmetė, juos su savimi nepasiėmė, todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. B. tyčios kaltinime nurodytus dokumentus pagrobti neturėjo. A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. buvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu pripažino alkoholinių gėrimų vartojimo faktą, bet teisminio nagrinėjimo metu neigė vartojęs alkoholinius gėrimus. Jokių kitų objektyvių įrodymų, įrodančių, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta. Priešingai, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. B. atlikdamas nusikalstamas veikas veikė labai apgalvotai, suplanuotai, sąmoningai palaukė tinkamo momento užpulti kaltinamąjį ir pagrobti turtą. Pagrobęs „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę kaltinamasis atliko keletą operacijų su banko kortele skirtinguose bankomatuose norėdamas paimti iš nukentėjusiojo sąskaitos pinigus. Būtent šios aplinkybės įrodo, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškiniu prašo priteisti iš A. B. 11 037,92 Lt už nukentėjusio V. L. gydymą. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nes pateiktais įrodymais (b. l. 39, t. 1) įrodyta, jog V. L. buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2010-06-19 iki 2010-07-16 ir nukentėjusiojo gydymui išleista 11 037,92 Lt.

Nukentėjusysis A. L. byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš A. B. dėl tėvo mirties padarytos turtinės žalos atlyginimui priteisti 24 372,12 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais, pažyma apie gedulingus pietus, sutartimi ir antkapinio paminklo sąmata bei pinigų priėmimo kvitu (t. 1, b. l. b.l. 62–73) visiškai įrodyta, kad nukentėjusysis turėjo laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidų. Ši suma yra gyvenimiškai reali, atitinka Lietuvoje nusistovėjusias laidojimo tradicijas, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Priteistina iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam A. L. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti 24 372,12 Lt.

Nukentėjusioji T. L. pareiškė ieškinį (t. 2, b. l. 150) ir prašo priteisti iš A. B. 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes po vyro, kuris ją visiškai išlaikė, smurtinės mirties patyrė šoką, didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją ir stresą lankydama mėnesį laiko be sąmonės gulintį vyrą ligoninėje, teko parduoti butą.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6. 250 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis A. L. dėl tragiškos tėvo netekties, o T. L. dėl vyro tragiškos mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais bei susiformavusia teismine praktika ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam A. L. ir nukentėjusiajai T. L. po 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. L. advokatui už atstovavimą ir dokumentų surašymą sumokėjo 2 500 Lt, o nukentėjusioji T. L. advokatui už atstovavimą ir dokumentų surašymą sumokėjo 500 Lt (t. 2, b. l. 148–149). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl iš kaltinamojo A. B. priteistina A. L. 2 500 Lt, o T. L. 500 Lt turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę – teistas 4 kartus, nedirbo, baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neblaiviam, daug kartų baustas už automobilio vairavimą be teisių (b. l. 46–60, t. 2). Kaltinamasis A. B. teistumui neišnykus padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą – kito žmogaus nužudymą – bei tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, gerai apgalvojęs, sulaukęs tinkamo momento, tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimo bausmę, viršijančią sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. 3 p. nurodoma, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. B. panaudodamas elektroninę banko kortelę iš V. L. banko sąskaitos pagrobė 3 000 Lt. Ši suma konfiskuotina valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 str.,

nusprendžia:

A. B. dėl pasikėsino apgaule įgyti V. L. priklausančius 34 385,12 litus, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. dėl fizinio ir juridinio asmens dokumentų pagrobimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu septyniolikai (17) metų.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.

Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą septyniolika (17) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio 2 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam A. L. padarytai turtinei žalai atlyginti 24 372,12 Lt.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiesiems A. L. ir T. L. po 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiesiems A. L. 2 500 Lt, T. L. 500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš A. B. 11 037,92 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuoti iš A. B. 3 000 Lt valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 4 daktiloskopines plokšteles, V. L. kraujo pavyzdį, marškinėlius, velvetines kelnes, trumpikes, kojines, saugomas Klaipėdos AVPK SNTS tarnybinėse patalpose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Stasys ValužisSavinijus Katauskas