Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas:

- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 17 metų;

- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., iš A. B. nuspręsta konfiskuoti 3 000 Lt valstybei.

Iš nuteistojo A. B. priteista: 24 372,12 Lt turtinės žalos, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam A. L., 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai T. L..

Taip pat iš nuteistojo A. B. priteista 11 037,92 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir pagal BK 302 str. 1 d. A. B. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą ir jo metu dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų, taip pat už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis neteisėtai atliko finansines operacijas ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Šias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. B. 2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., Klaipėdos m., prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namą tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. L. į veidą, nuo suduoto smūgio, įgavus pagreitį, V. L. nukrito pakaušiu ant laiptinės grindinio, dėl to įvyko pakauškaulio lūžis ir kaukolės pamato lūžis, buvo sumuštos galvos smegenys, tai sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą, suspaudimą ir smegenų komą bei komplikavosi galvos smegenų kairės pakaušinės skilties išemija. Nuo stipraus galvos smegenų sumušimo 2010 m. liepos 20 d. V. L. ligoninėje mirė. Sunkiai sužalojęs V. L., A. B. pagrobė iš jo pinigus ir nukentėjusiojo turtą už 482 Lt bei pasikėsino pagrobti 12 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, A. B. 2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., Klaipėdos m., prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namą, turėdamas tikslą apiplėšti V. L., tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. L. į veidą, nuo smūgio įgavus pagreitį nukentėjusysis nukrito pakaušiu ant laiptinės grindinio. Taip panaudodamas fizinį smurtą ir atėmęs galimybę V. L. priešintis, A. B. pagrobė iš jo 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230“, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės lagaminėlį su įvairiais dokumentais ir raktų ryšuliu, neturinčiais materialinės vertės, 30 litų, 50 Lt vertės odinę piniginę, kurioje buvo V. L. „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pensininko pažymėjimas Nr. 20728, vairuotojo pažymėjimas JA 019587, UAB „K.“ darbo pažymėjimas Nr. 91, IKI Premija, NORFA, Maxima AČIŪ, SENUKAI, NESTE Lietuva įmonės, EURO vaistinės MEDUS, „Ermitažas“, Baltijos vaistinių grupės nuolaidų kortelės, „Maxima“ didmenininko kortelė, įvairūs mokėjimo kvitai, neturintys materialinės vertės, Teleloto bilietas Nr. 0518543 2 Lt vertės. Taip pat pasikėsino pagrobti prie (duomenys neskelbtini)namo stovėjusį V. L. priklausantį 12000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. B. valios, nes nežinojo, jog automobilyje įrengtas slaptas elektroninis užraktas, todėl nesugebėjo užvesti automobilio variklio. Iš viso pagrobė V. L. priklausančio turto už 482 litų bei pasikėsino pagrobti turto už 12 000 Lt.

Be to, A. B. tuo pačiu laiku ir tomis pačiomis aplinkybėmis pagrobė iš V. L. „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, A. B., neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai atliko finansines operacijas ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, būtent:

panaudodamas 2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., plėšimo metu pagrobtą svetimą, V. L. išduotą mokėjimo instrumentą – AB „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, nuo V. L. sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2010-06-18 pinigų likutis buvo 34 385,12 Lt, iš bankomato HO58/HB, adresu Debreceno g. 61, Klaipėdoje, 2010-06-19, 02.00.37 val., paėmė 200 litų, 02.01.7 val. paėmė 500 litų, 02.02.14 val. paėmė 1 000 litų, 02.03.19 val. A. B. paėmė 500 litų, 02.04.05 val. paėmė 600 litų, 02.04.52 val. paėmė 100 litų, 02.05.57 val. paėmė 100 litų. Iš viso A. B. apgaule įgijo V. L. priklausantį turtą – 3 000 litų.

Išdėstyti liudytojų parodymai paneigia nuteistojo iškeltą versiją kad pareigūnai prieš jį vartojo fizinį smurtą ir liepė prisipažinti. Nuteistojo A. B. parodymus apie jo tariamą sumušimą paneigia ir kiti įrodymai. Iš byloje esančios specialisto išvados (2 t., 10-11 b. l.) matosi, kad jokių sužalojimų, išskyrus senus randus ant rankų bei taip pat senesnę pūliuojančią žaizdą, A. B. nebuvo nustatyta. Apie tai, kad jokių šviežių sužalojimų A. B. kūne nebuvo, patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas D. Vitkus. Jis parodė, kad A. B. apžiūrėjo išsamiai, nuteistasis buvo nusirengęs. Apžiūrimas nuteistasis dėl sužalojimų nesiskundė, nors jo primygtinai buvo klausinėjama, ar kas negerai ir kuo skundžiasi. Be to, ir teisiamajame posėdyje peržiūrint vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2010 m. liepos 1 d. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, jokių sužalojimų ar mėlynių nuteistojo veide taip pat nesimatė.

Teisiamajame posėdyje nuteistajam pateikus jau išdėstytą kitą įvykių versiją, jog įvykio naktį jis buvo su Ž. S. ir eidami pro šalį jie rado gulintį sumuštą vyriškį bei matė nuo sumuštojo nubėgančius 3-4 vaikinus, teisme buvo apklausta liudytoja Ž. S.. Ji parodė, jog yra A. B. sugyventinė, iki sulaikymo apie mėnesį laiko jie gyveno kartu pas ją Klaipėdoje. Įvykio naktį jiedu buvo bare „Plius minus“, ji gėrė šampaną, o A. B. sultis ir kavą. Pakeliui A. B. sugalvojo eiti pas savo dėdę, gyvenantį Baltijos pr. 13 name. Jie priėjo prie baro „Medinava“ ir ten prie 9 aukštų namo pamatė 3-4 stovinčius jaunuolius bei gulintį kažkokį vyrą. Ji kaip ėjo, taip ir nuėjo, o A. B. pasiliko, sakė ją pasivys. Ji nuėjo į bendrabutį (duomenys neskelbtini), kur po 5-10 min. sugrįžo ir A. B.. Abu nuėjo pas kaimynę, kuri dar nemiegojo, pas tą kaimynę buvo atėjusi draugė Daiva ar Vaida, kuriai A. B. padovanojo telefoną.

Šie liudytojos ir paties nuteistojo A. B. pakeisti parodymai nuosprendyje buvo aptarti ir įvertinti juos tarpusavyje sugretinant. Teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad A. B. parodymus pakeisti sumanė po to, kai jam buvo leista paskambinti telefonu savo artimiesiems. Būtent tada A. B. parodė, kad kartu tą naktį ėjo su Ž. S.. Vertinant liudytojos Ž. S. parodymus buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja buvo parodžiusi, jog A. B. 2010 m. iš birželio 18 į 19 naktį buvo Priekulėje ir miegojo su ja namuose (1 t. 1, 148–149 b. l.). Teisme perskaičius šiuos liudytojos parodymus, Ž. S. neigė tyrėjai sakiusi, kad Priekulėje su A. B. buvo 18 d., tyrėja jos klausė visai apie kitą dieną, t. y. birželio 16 dieną. Tokia liudytojos parodymų pakeitimo priežastis neįtikinanti. Be to, jos ir A. B. parodymuose esantys nesutapimai liudija apie tai, jog detalių aplinkybių nurodyti jiedu nesusitarė. Siekiant patikrinti liudytojos Ž. S. teisme duotus parodymus teismas pavedė prokurorui atlikti šios liudytojos parodymų patikrinimą vietoje. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus liudytojos Ž. S. bei nuteistojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu darytus vaizdo įrašus, ir palyginus juose šių asmenų nurodomas aplinkybes, buvo nustatyta neatitikimų. Be to, kad Ž. S. ir A. B. nurodė skirtingas vietas, kur matė gulintį nukentėjusįjį, Ž. S. nurodė tokias aplinkybes, apie kurias A. B. iš viso nieko neparodė, o būtent, kad vienas prie nukentėjusiojo buvęs vaikinas A. B. prašė prisidegti cigaretę. Teismas kritiškai įvertino Ž. S. parodymus ir apie tai, kad A. B. į Minijos g. 129 atėjo už 10 minučių. Per tiek laiko nuteistasis į nurodytą bendrabutį nueiti negalėjo, nes vien tik prie bankomatų bandant paimti pinigus jis užtruko apie 10 min. Tai patvirtina objektyvūs įrodymai: banko pateikti duomenys apie atliktas ir bandytas atlikti operacijas. Liudytoja negalėjo paaiškinti ir to, kaip A. B. sužinojo, jog ji nuėjo ne pas Baltijos prospekte gyvenantį dėdę, kaip buvo nutarę, o į bendrabutį Minijos gatvėje. Be to, nuteistasis buvo parodęs, kad Baltijos pr. Nr. 13 gyvena jo pažįstamas ar draugas, o ne dėdė. Liudytojos Ž. S. teisme duotus parodymus teismas pagrįstai įvertino kritiškai kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams bei siekį padėti A. B. išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu ir nuteistojo versija apie surastą jau sumuštą ir apiplėštą V. L. nepasitvirtino.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, papildomai apklausus nuteistąjį A. B., jis savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs padaręs šį nusikaltimą, o teisme savo kaltę neigė. Dabar jis visiškai prisipažįsta kaltu padaręs nusikalstamas veikas, tik mano, kad jam paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Jis parodė, kad iš tikrųjų su Ž. S. įvykio vakarą buvo kavinėje, ėjo Taikos prospektu, paskui išsiskyrė. Jis atsitiktinai sutiko nukentėjusįjį, kuris buvo išgėręs ir nešėsi kažkokį lagaminą. Jis norėjo tik atimti tą lagaminą, pats nesitikėjo, kad taip pasielgs. Nukentėjusiajam kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, kai šis priešinosi atimant iš jo lagaminą. Matė, kaip V. L. krito ir trenkėsi galva į aikštelės betoną. Pripažino, kad paėmė nukentėjusiojo lagaminą ir kitus daiktus. Žudyti nenorėjo, tik atimti lagaminą. Palikęs tą žmogų gulėti jis apžiūrėjo lagaminą, kuriame buvo kažkokie popieriai, dokumentai, juos paliko. Iš automobilio paėmė piniginę, rado joje banko kortelę, ja pasinaudojęs išėmė iš bankomato pinigus. Taip pat nuteistasis pripažino, kad bandė užvesti automobilį, norėjo pasivažinėti, bet automobilis neužsivedė. Z. G. matė jį sutinusį ir jis buvo sumuštas pirmą dieną, bet dabar tai nieko nekeičia. Jis kaltu prisipažįsta ne dėl to, kad buvo sumuštas, o todėl, kad iš tikrųjų padarė nusikaltimus. Dėl to labai gailisi ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Tokius nuteistojo A. B. parodymus, o taip pat ir jo kaltę padarius nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Nukentėjusysis A. L. teisme parodė, kad įvykio dieną kartu su tėvu buvo kavinėje „K.“, pasikalbėjo, išgėrė brendžio, alaus, o apie 1.15 val. nakties pavežė tėvą namo ir paleido jį namo kieme, tėvas sakė pats pareis namo. Grįžęs namo 2.55 val. sulaukė motinos skambučio, pranešė, kad kieme buvo sumuštas tėvas, jį veža į ligoninę, o kieme tėvo automobilis neužrakintas. Atvykęs į tėvų namo kiemą, automobilio vairuotojo dureles rado atidarytas, automobilio salone viskas išversta, daiktinė atidaryta, rakteliai spynelėje. Pabandė užvesti, bet akumuliatorius buvo „nusodintas“, variklio nebeužvedė. Tėvo automobilyje buvo slapukas, apie kurį jis žinojo. Tėvo būklė buvo prasta, jis buvo išvežtas į reanimaciją. Mėnesį laiko kasdien po du kartus važinėjo iš Gargždų į ligoninę pas tėvą. Padaryta 24 372,12 Lt turtinė žala ir 100 000 Lt neturtinė žala. Nukentėjusioji T. L. parodė, kad tą naktį laukė grįžtančio vyro. Kaip sūnus vyrą parvežė, nematė, sūnus jai nepaskambino. Kieme ji girdėjo kažkokį triukšmą, bet nesuprato, kas vyksta. Nuo laiptų pusės sklido lyg muštynių garsai. Išeiti bijojo, o apie savo vyrą nepagalvojo. Kai pritilo barniai, išgirdo kaip jos vyras sudejavo, sušaukė, pradėjo loti jos šuniukas. Tada išbėgusi laukan rado vyrą gulintį kruviną, pakaušyje buvo išplėšti plaukai, kišenės buvo išverstos. Atrodė, kad jam per pakaušį beisbolo lazda smogė arba numetė jį nuo laiptų. Vyras jokiu būdu negalėjo kieme persirenginėti ir raktelių automobilyje negalėjo palikti. Reiškia 500 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po vyro mirties teko parduoti butą, ji liko be išlaikymo, V. L. ją išlaikė, nes jo pensija buvo 3 000 L, o jos - tik 500 Lt. Dėl turtinės žalos ieškinį reiškia tik sūnus.

Liudytoja L. T. teisme parodė, kad ryte 6 val. vaikščiodama su šuniuku ant suoliuko prie laiptų rado atidarytą „čemodaniuką“, mate jame dokumentus, raktus. Tą lagaminą parsinešė namo, o vėliau nunešė į policiją. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad taip pat ryte, apie 6.30 val., išėjęs su šunimi pasivaikščioti prie „Balticum“ televizijos rado piniginę. Pamatęs joje kaimyno nuotrauką, tą piniginę atidavė kaimynei. Liudytoja A. M. parodė, jog anksčiau gyveno Minijos g. 129 name. Vieną vėlų vakarą pas ją į bendrabutį buvo atėjęs buvęs jos kaimynės sugyventinis A. B.. Tuomet pas ją buvo atvažiavusi draugė Vaida, kuriai A. B. atidavė savo telefoną. Šį telefoną ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. pateikė policijos pareigūnui (1 t., 143–145 b. l.) , jis buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. 2010 m. birželio 29 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad šio telefono IMEI numeris sutampa su iš V. L. pavogto telefono IMEI numeriu. Telefono aparatas tyrimo metu grąžintas nukentėjusiajam A. L..

2010 m. birželio 19 d. apžiūros protokolo (1 t., 6–7 b. l.) duomenys patvirtina, kad Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini)-o namo automobilių stovėjimo aikštelėje apžiūrėjus V. L. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo salone matosi išmėtyti įvairūs dokumentai, vizitinės kortelės.

„Swedbank“ pranešime (1 t. 194-197) nurodyta apie tai, kad V. L. banko išduota mokėjimo kortele „Visa Electron“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 02:00:37 val. iki 02:10:19 val., buvo naudojamasi iš Klaipėdos m. Debreceno g. 61 bei Nidos g. 5 esančių bankomatų išimant arba bandant išimti įvairias pinigų sumas. Per 7 kartus iš nurodytos V. L. banko sąskaitos buvo išimta 3000 Lt, 5 kartus inicijavus pinigų nuėmimą, grynieji pinigai nebuvo išduoti dėl viršyto dienos grynųjų pinigų išėmimo limito. Iš Banko pateiktų bankomato H058 nuotraukų matosi, kad jose yra užfiksuotas neteisėtas finansinės operacijas su V. L. banko kortele atliekantis nuteistasis A. B..

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys (1 t., 19 b. l.) patvirtina, kad V. L. buvo apžiūrėtas 2010 m. birželio 19 d., apie 3.13 val., GMP atvykus prie Taikos pr. 97-o namo, jam nustatyti nosies, viršutinės lūpos ir pakaušio sumušimai, sunkus apsinuodijimo alkoholiu laipsnis. Specialisto išvadoje Nr. M 375/10(03) (1 t. 1, 31–34 b.l.) nurodyta, kad V. L. mirė 2010 m. liepos 20 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo stipraus galvos sumušimo tiesiogiai kontaktuojant pakaušiu su kietu buku daiktu įvykus kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiui bei kontrasmūgio metu įvykus galvos smegenų sumušimui abiejų kaktinių ir abiejų smilkininių skilčių poliuose bei kairėje kaktinėje skiltyje kairio šoninio skilvelio priekinio rago apatinės sienos srityje, tai sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, smegenų komą, komplikavosi galvos smegenų kairės pakaušinės skilties išemija. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai viršutinėje lūpoje atsirado nuo tiesioginio ne mažiau kaip vieno trauminio kontakto su kietu buku daiktu, galbūt ir sudavus, o visi kiti galvos sužalojimai pakaušiu tiesiogiai kontaktuojant įgavus pagreitį su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu galbūt ir dėl griuvimo.

Išdėstyti ir aptarti įrodymai, taip pat ir paties nuteistojo A. B. parodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku A. B., turėdamas tikslą apiplėšti V. L., Klaipėdos m., prie Taikos pr. 97 namo laiptinės užpuolė V. L., o šiam pasipriešinus, kumščiu į veidą sudavė vieną smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ir galva atsitrenkė į kietą laiptinės grindinį, dėl ko patyrė stiprų galvos sumušimą, lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai bei įvyko galvos smegenų sumušimas. Dėl šių sužalojimų išsivysčius komplikacijoms, nukentėjusysis mirė. Pavartojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, A. B. pagrobė kaltinime išvardintą V. L. turtą už 482 Lt bei pasikėsino pagrobti 12 000 Lt vertės jo automobilį. Išdėstyti įrodymai patvirtina ir tai, kad to paties apiplėšimo metu nuteistasis A. B. iš nukentėjusiojo piniginės pagrobė banko kortelę ir jos PIN kodą, t. y. neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šie jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 str. 1 d. Nustačius, kad nuteistasis A. B. neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, t. y. jau nurodytą V. L. priklausančią banko kortelę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai atliko finansines operacijas ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą 3000 Lt. Todėl šie jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

Jau aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad A. B. V. L. nužudė. To neneigia ir pats nuteistasis A. B., kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje prisipažino kaltu ir prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad pagrįstai pripažinęs A. B. kaltu dėl V. L. nužudymo, pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, neteisingai nustatė nuteistojo tyčios rūšį. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė, jog A. B. V. L. nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad suduodamas ranka stiprų smūgį (nuo suduoto smūgio nukentėjusysis parvirto ir galva atsitrenkė į betoninius laiptus) nukentėjusiajam V. L. į gyvybei pavojingą vietą veidą, turėjo suprasti ir privalėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti žmogaus sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui. Kad A. B. suprato, jog sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, įrodo ir tai, jog prisipažinime jis nurodė tokią aplinkybę, kad norėjo užvesti automobilį ir nuvežti vyriškį į ligoninę.

Su tokia teismo išvada kolegija nesutinka ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Pagal galiojančią teisminę praktiką baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Nuteistasis A. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad nenorėjo nužudyti V. L., jo tikslas buvo jį apiplėšti ir pirmiausia užvaldyti nukentėjusiojo rankose turėtą lagaminą. Būtent šiuo tikslu jis ir sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, nuo kurio nukentėjusysis krito ant grindinio ir patyrė mirtį sukėlusį galvos sužalojimą. Byloje tikrai nėra duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad nuteistasis siekė nukentėjusiojo mirties. Taip pat nėra ir duomenų apie tai, kad suduodamas vienintelį smūgį į veidą nuteistasis numatė konkrečius savo veikos padarinius, t. y. nukentėjusiojo gyvybės atėmimą arba sunkų sveikatos sutrikdymą ir vienodai norėjo bet kurių iš šių padarinių atsiradimo. Tačiau suduodamas V. L. smūgį į galvą nuteistasis suprato, kad tokiu būdu kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuo atveju A. B. buvo visiškai abejingas, kokie padariniai kils V. L. po jo suduoto smūgio nukritus ant grindinio. Tokiu būdu nuteistasis A. B. V. L. nužudė veikdamas ne tiesiogine neapibrėžta, o netiesiogine tyčia. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi tai, kad A. B. nukentėjusiajam sudavė tik vienintelį smūgį, tą smūgį jis sudavė ne kažkokiu specialiai žmogui žaloti pritaikytu įrankiu, o kumščiu. Taip pat atsižvelgiama ir į specialisto išvadoje nurodytą mirties priežastį. Nors tarp A. B. padarytos veikos (jo suduoto smūgio) ir atsiradusių padarinių (V. L. mirties) yra priežastinis ryšys, tačiau V. L. mirtinas sužalojimas galvoje buvo padarytas atsitrenkus į kietą pagrindą, o atsitrenkimo metu buvo sumuštas ir lūžo pakauškaulis bei kaukolės pamatas, o kontrasmūgio metu buvo sumuštos smegenys.

Dėl paminėtų aplinkybių nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Keičiant nuosprendį nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatoma, kad nužudymą A. B. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tačiau paminėta aplinkybė nekeičia A. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Byloje nustatyta, kad smūgį į veidą nukentėjusiajam A. B. sudavė siekdamas užvaldyti svetimą turtą, nukentėjusysis V. L. buvo nužudytas plėšimo metu, todėl teismas jo nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir pagal BK 180 str. 1 d.

BK 54 str. 2 d. be kitų aplinkybių, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę, yra nurodyta kaltės forma bei rūšis. Jau vien ta aplinkybė, kad nuosprendis šioje dalyje yra keičiamas, nustatant kitą tyčios rūšį, t. y. netiesioginę tyčią, yra pagrindas A. B. bausmę švelninti. Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę A. B. teismas įvertino tai, jog jis padarė vieną labai sunkų, tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. Nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kad nužudymu buvo sukelti neatstatomi padariniai. Kolegija sutinka su tuo, kad nužudydamas V. L., A. B. padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomus padarinius, padarė didelę žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Vis dėlto vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį kolegija atkreipia dėmesį ir į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jau buvo paminėta, kad V. L. buvo nužudytas sudavus jam į veidą vienintelį smūgį, teismas nustatė tik vieną nužudymą kvalifikuojantį požymį, be to, kolegija nustatė ir kitą nuteistojo tyčios, padarant šį nusikaltimą, rūšį, irgi rodančią mažesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį negu buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Nuosprendyje buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė, kad A. B. anksčiau yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, apie baudų sumokėjimą daugeliu atveju nėra duomenų. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad A. B. yra dar jauno amžiaus, kolegijai taip pat duoda pagrindą nuteistajam pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. paskirtą bausmę švelninti iki artimesnės sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmės. Už kitas šiuo nuosprendžiu pripažintas įrodytomis A. B. nusikalstamas veikas paskirtos artimos įstatymo sankcijos vidurkiui bausmės yra teisingos.

Tenkinant nukentėjusiosios T. L. apeliacinį skundą, nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamo šios nukentėjusiosios civilinio ieškinio klausimo išsprendimo. Iš bylos matosi, kad nužudytojo V. L. žmona nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. L. buvo pareiškusi 500 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nužudytojo sūnus nukentėjusysis A. L. buvo pareiškęs 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 24 372,12 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas pilnai, tuo tarpu neturtinei žalai atlyginti abiems nukentėjusiesiems teismas priteisė vienodas pinigų sumas po 50000 Lt. Kodėl būtent tokio paties dydžio neturtinės žalos atlyginimą priteisė abiems nuketėjusiesiems, teismas nuosprendyje motyvų neišdėstė.

CK 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, bei konstatavo, kad abu nukentėjusieji, vienas dėl tėvo netekties, o kita dėl vyro tragiškos mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nužudytojo sūnaus bei jo žmonos patirtą neturtinę žalą įvertino vienodai.

Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji T. L. yra pensinio amžiaus moteris, po vyro žūties jos gyvenimas staiga iš esmės pasikeitė, ji ne tik patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, bet ir liko senatvėje viena, be artimo žmogaus, su kuriuo gyveno ir dar galėjo gyventi, paramos. Akivaizdu, kad vyro praradimą nukentėjusioji jaus ilgai. Be to, netekusi vyro ji prarado ir didelę finansinę paramą, nes vyras gaudavo pakankamai didelę pensiją, dabar jai teks išgyventi iš savo gaunamos 500 Lt pensijos. Įvertinus šias aplinkybes nukentėjusiajai T. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas. Didesnis priteistinas neturtinės žalos dydis atitinka ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, kolegija įvertina ne tik padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Nors A. B. šiuo metu ir neturi jokio turto, tačiau yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, todėl ateityje gali turėti pajamų ir atlyginti priteistą žalą. Pati nukentėjusioji apeliaciniame skunde konkrečios pinigų sumos nenurodo, o tik prašo jai priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes bei atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į tai, kad iš nuteistojo jau priteistas 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas A. L., kolegija iš nuteistojo priteisiamą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai T. L. didina iki 70000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p., 4 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. B. tyčios rūšies padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p., dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės ir dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. L. civilinio ieškinio klausimo išsprendimo pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad V. L. A. B. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. A. B. paskirti bausmę laisvės atėmimą 15 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., šią bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. B. paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, šią bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. B. priteisti 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai T. L..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.