Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-468/12

Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01658-2010-6

2012 m. sausio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Reginos Pocienės, Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. P. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 09 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 str. 2 d. (A. B. turto pagrobimas) ir nubaustas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 str. 4 d., bausmė subendrinta su 2009 09 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

D. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (A. B. turto pagrobimas) ir nubaustas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 str. 4 d., bausmė subendrinta su 2007 06 08 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

D. S. išteisintas pagal BK 178 str. 2 d. (I. Žemantauskaitės turto pagrobimas) ir pagal BK 306¹ str. 1 d., neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. ir J. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2011 01 03 d. apie 02.30 val. slaptai pagrobė svetimą turtą – A. B. automobilį „Audi Allroad“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), 26000 Lt vertės, stovėjusį prie namo (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

D. S. buvo kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2010 11 09 d. 22.30 val. iki 2010 11 10 d. 08.20 val. iš (duomenys neskelbtini), pagrobė I. Ž. priklausantį automobilį „Audi A3“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), 10100 Lt vertės, su jame buvusiais daiktais: magnetola „Kenwood“, 100 Lt vertės; moteriškais bateliais, 100 litų vertės, skėčiu, 30 Lt vertės; moteriškais akiniais nuo saulės, 15 Lt vertės; žaisliuku – zuikučiu, 8 Lt vertės; vaistinėle su avariniu ženklu, bendros 80 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. Ž. 10433 Lt žalą. Taip pat D. S. buvo kaltinamas pagal BK 306¹ str. 1 d. už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje laikotarpyje nuo 2010 11 10 d. iki 2011 01 03 d. automobilyje „Audi A3“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), perkeliant atskirus simbolius, suklastojo rėmą identifikuojantį VIN Nr. WAUZZZ8LZWA120329 į VIN Nr. WAUZZZ8LZVA122750. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 09 26 d. nuosprendžiu D. S. išteisino pagal BK 178 str. 2 d. (I. Ž. turto pagrobimas) ir pagal BK 306¹ str. 1 d., neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, motyvuotai nepasisakė dėl liudytojos ir eksperto iškvietimo, pažeidė BK ir BPK nuostatas, kas lėmė klaidingo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas tik formaliai patikrino, ar bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad nuteistieji iš tiesų padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Neapklausęs liudytojos L. P. ir eksperto teismo posėdyje apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų, byloje liko neišaiškintų aplinkybių, nebuvo patikrinti visi reikšmingi bylai duomenys. Apelianto nuomone, teismas privalėjo nuosprendyje motyvuotai pasisakyti dėl nuteistojo gynėjo prašymo iškviesti liudytoją ir ekspertą.

Skunde taip pat pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti veiksmai, t. y. nepadarytos kitos ekspertizės. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suinteresuotumo visapusiškai atlikti proceso veiksmus. Tokiu savo neveikimu apylinkės teismas priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. Teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, nes skyrė J. P. didesnę bausmę nei prašė prokuroras.

Aplinkybę, kad D. S. nedalyvavo minėto automobilio vagystėje, įrodo ir tai, kad Kauno Volkswagen centro pažymoje konstatuota, kad automobilyje „Audi Allroad“ yra įmontuota gamyklinė apsaugos sistema ir imobilizatorius, todėl automobilio variklio neįmanoma užvesti naudojant vien tik mechanines priemones. Apeliantas nurodo, kad norint atjungti imobilizatorių reikia tam tikros technikos, kurios apeliantas nemoka.

Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas vienašališkai atsižvelgė į nuteistojo duotus paaiškinimus dėl nepadarytos nusikalstamos veikos, nekreipė dėmesio dėl BPK pažeidimų, paskyrė jam bausmę tik dėl to, kad jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji D. S. ir J. P. nurodė, kad savo skundus jie palaiko tik iš dalies. Pageidauja duoti parodymus dėl A. B. automobilio pagrobimo, jie dėl šio nusikaltimo pripažįsta savo kaltę, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, skunduose nurodytų pažeidimų nepadarė, atsisako savo prašymų dėl liudytojos L. P. ir eksperto apklausų, prašė sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Jų gynėjai prašė nuteistųjų skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistasis D. S. parodė, jog apeliacinės instancijos teisme nori pakeisti savo parodymus, pilnai pripažįsta savo kaltę dėl automobilio „Audi Allroad“ pagrobimo ir nurodė, jog nurodytą dieną jis su J. P. iš Kauno į Vilnių atvežė merginas ir eidami, gatvės nurodyti negali, nes Vilniaus miesto nepažįsta, pamatė stovintį automobilį „Audi Allroad“. Priėję prie šio automobilio, jis turėtu atsuktuvu atidarė vairuotojo pusės durelių spynelę ir taip pateko į automobilį, kur išlaužęs užvedimo spynelę, atsuktuvu užvedė automobilį, atidarė dureles ir į keleivio vietą įsėdo J. P. Jie abu minėtu automobiliu išvažiavo iš kiemo. D. S. nurodė, jog byloje yra pažyma apie tai, jog paprastomis priemonėmis – atsuktuvu negalima automobilio užvesti, tačiau jam pavyko tai padaryti, nes, matomai, sistemoje buvo kažkoks gedimas. Iš kiemo pavažiavę apie pusę kilometro, jie automobilį paliko, nuėjo prie savo automobilio ir ketino važiuoti į Kauną, tačiau prie savo automobilio buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kodėl vogė „Audi Allroad“ negali paaiškinti, kodėl jį paliko pavažiavę kelis šimtus metrų paaiškinti negali, nurodydamas, kad persigalvojo pabijoję rizikuoti ir juo važiuoti iki Kauno. Dėl padaryto gailisi, prašo sušvelninti bausmę. Turi neįgalią motiną, mažametę dukrą, kurioms reikalinga globa.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis J. P. paaiškino, jog jis nori pakeisti savo parodymus, pilnai pripažįsta savo kaltę dėl automobilio „Audi Allroad“ pagrobimo ir nurodė, jog nurodytą dieną jis su D. S. iš Kauno į Vilnių atvežė merginas ir eidami, gatvės nurodyti negali, nes Vilniaus miesto nepažįsta, pamatė stovintį automobilį „Audi Allroad“. Kuriam iš jų kilo mintis pavogti šį automobilį - nepamena. Priėjus prie automobilio, D. S. turėtu atsuktuvu prasuko vairuotojo pusės durelių spynelę ir taip pateko į automobilį, kur išplėšęs spynelę, atsuktuvu užvedė automobilį, atidarė dureles į keleivio vietą įsėdo jis (J. P.). Pavogtu automobiliu išvažiavo iš kiemo ir kiek pavažiavę, jie automobilį paliko, nuėjo prie savo automobilio ir ketino važiuoti į Kauną, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kodėl vogė „Audi Allroad“ negali paaiškinti, kodėl šį automobilį paliko pavažiavę kelis šimtus metrų paaiškinti negali. Pripažįsta, jog būtent jis (J. P.), pamatęs policijos pareigūnus išmetė pirštines ir atsuktuvą. Dėl padaryto gailisi. Prašo sušvelninti bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų D. S. ir J. P. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Atsižvelgiant į nuteistųjų dalinį apeliacinio skundo reikalavimų atsisakymą, kuris neprieštarauja įstatymui, kolegija pasisako tik nuteistiesiems paskirtų bausmių klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo J. P. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Šioje byloje J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tai jog jis apeliacinės instancijos teisme pakeitė parodymus ir savo kaltę pripažino, apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes, teismo nuomone, toks prisipažinimas yra sąlygotas siekiu sušvelninti savo padėtį ir negali būti laikomas visiškai nuoširdžiu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad J. P. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. J. P. praeityje teistas net 6 kartus, ne vieną kartą iš jų - už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas nėra išnykęs. Pažymėtina ir tai, kad J. P. ne kartą nuteistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimą, už kurio padarymą jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, J. P. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu. Jis yra jauno amžiaus, nedirbantis, todėl darytina išvada, kad nuteistasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nustatytos aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra tik šiek tiek didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Be to, subendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, teismas parinko ir palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t.y. bausmes sudėjo iš dalies, todėl tiek šiuo nuosprendžiu paskirtą, tiek ir galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Šioje byloje D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Parodymų pakeitimo apeliacinės instancijos teisme ir prisipažinimo padarius nusikaltimą, kolegija nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes toks prisipažinimas, kolegijos yra vertinamas kaip siekis sušvelninti savo padėtį ir negali būti laikomas visiškai nuoširdžiu. Nurodymas, jog pirmosios instancijos teisme jis nesakė visos tiesos nes nepasitikėjo teismu, nėra įtikinamas, nes D. S. ir ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino nurodydamas, jog automobilio nevogė. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad D. S. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. D. S. praeityje teistas 4 kartus, ne vieną kartą iš jų - už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. Teistumas nėra išnykęs. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimą, už kurio padarymą jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, D. S. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu, praėjus vos mėnesiui po paleidimo. Nustatytos aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Nuteistasis teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad jo motina yra neįgali, taip pat jis turi mažametę dukrą, tačiau, kolegijos nuomone, šios aplinkybės negali nulemti paskirtos bausmės švelninimo, juolab, kad tai nesulaikė apelianto nuo nusikalstamų veikų darymo.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. S. paskirtos bausmės dydį, pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra šiek tiek didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Be to, subendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, teismas parinko ir palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t.y. bausmes sudėjo iš dalies, todėl tiek šiuo nuosprendžiu paskirtą, tiek ir galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų J. P. ir D. S. apeliaciniu skundus – atmesti.