Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-148-361/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-23
Bylos Nr.: AN2-148-361/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-46-3-00186-2021-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)

Teisėjas: Dalius Jocys (pirm.)
Pažeidėjas: E. M.
Institucija: Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-148-361/2022

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00186-2021-7

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.1.7; 21.2.13; 21.11.10; 21.11.11

KLAIPĖDOS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas A. P. 2021 m. spalio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. M. su administraciniu nurodymu pasiūlant iki 2021 m. lapkričio 12 d. sumokėti 30 Eur baudą, už tai, jog ji, 2021 m. liepos 14 d. 14.30 val., Tauragės r. sav., magistralinio kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 157,80 km, vairuodama automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustą AB „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio lenkiančiam, D. S. vairuojamam automobiliui „Mercedes-Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švediški), apdraustą „Folksam“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. E. M. vairavo automobilį, kai jos vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Tokie E. M. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 101 punktų reikalavimus ir atitinkantys administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje požymius.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. K. 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo, nenustatęs E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 75 Eur baudą, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 11 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskyrė E. M. galutinę administracinę nuobaudą – 75 Eur baudą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi paliko policijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. skundo netenkino.

Šalies argumentai

4. Apeliantė E. M. skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

4.1. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, eksperto išvadai dėl įvykio mechanizmo. Paaiškina, jog dvipusio eismo kelyje, ketindama sukti į kairėje esantį žvyruotą kelią, neprivažiavusi iki pasukimo apie 40 metrų, iš anksto, įjungė kairįjį posūkio signalą ir pristabdė tam, kad įsitikintų, jog niekas nelenkia ir sukti bus saugu. Per galinio vaizdo veidrodį, nemažu atstumu nuo jos, pastebėjo jos eismo juosta atvažiuojantį sunkvežimį, todėl visiškai pristabdė automobilį, toliau rodydama kairįjį posūkio signalą. Tuoj po pristabdymo, į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Mercedes-Benz C180“, vairuojamas D. S.. Pastarasis pripažino esąs kaltas dėl atsitrenkimo ir paaiškino, jog aplenkęs sunkvežimį, pamatė stovintį automobilį su įjungtais posūkio signalais, galvojo, kad automobilis suks, pasimetė, todėl ir atsitrenkė. Po įvykio sutarė su D. S. pildyti eismo įvykio deklaraciją. Kadangi abu buvo pasimetę, eismo įvykio deklaracijai užpildyti ji pasikvietė tėvus – R. ir L. M.. Pastarieji betarpiškai bendravo su D. S., kuris ir jiems pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir nurodė jiems tas pačias susidūrimo aplinkybes kaip ir jai. Mama užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurią pasirašė abu eismo įvykio dalyviai. D. S. eismo įvykio deklaracijos grafoje Nr. 14 pasirašė, jog patvirtina, kad yra atsakingas už padarytą žalą.

4.2. Teismas iš esmės vadovavosi policijos nutarimo teiginiais, jog „akivaizdu, kad „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja buvo pradėjusi manevrą, sukdama į kairę, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio lenkiančiam automobiliui „Mercedes-Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švediški), ir su juo susidūrė. Jei automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų stovėjęs dešinėje kelio pusėje, į jį atsitrenkus automobiliui „Mercedes-Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švediški), kairiu kampu, automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nuvažiavęs nuo kelio į dešinę pusę, o ne į kairę“. Iš šių policijos samprotavimų matyti, kad policija delegavo sau eksperto funkcijas ir išėjo už savo kompetencijos ribų. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 24 d. ekspertizės akto Nr. 11-421 (22) išvadoje nurodyta, jog negalima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai, techniniu požiūriu, sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti (5 punktas). Šios išvados l punkte nurodyta: „Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. D. S. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz Cl80“ važiavo kelio važiuojamosios dalie dešine puse, kairės pusės ratais – ties linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir priekinės dalies kaire puse trenkėsi į priekyje buvusio automobilio „Ford Focus“, vairuojamo E. M., užpakalinę dalį. Automobilis „Ford Focus“ prieš pat susidūrimą automobilio „Mercedes-Benz C180“ atžvilgiu buvo pasisukęs į kairę, judėdamas kairio posūkio kreive link kairėje esančio keliuko. Nuo smūgio automobilis „Ford Focus“ ėmė suktis horizontalioje plokštumoje ir nuslydo nuo kelio į kairį griovį“. Todėl teismas, apeliantės manymu, privalėjo vadovautis eksperto išvada, jog šiuo atveju negalima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai, techniniu požiūriu, sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti, remtis eismo įvykio deklaracija, kurioje D. S. pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir pastebėti, kad minėti anksčiau policijos teiginiai yra nepagrįsti.

4.3. Policija, priimdama nutarimą, rėmėsi D. S. paaiškinimais ir nutarime nurodė, kad: nėra pagrindo netikėti pastarojo duotais parodymais; jei automobilis „Ford Focus“ būtų stovėjęs dešinėje kelio pusėje, į jį atsitrenkus automobiliui „Mercedes-Benz C180“ kairiu kampu, automobilis „Ford Focus“ būtų nuvažiavęs nuo kelio į dešinę pusę, o ne į kairę. Tačiau tokia policijos išvada vertintina kritiškai dėl objektyvios priežasties – automobilio Ford Focus“ nuvažiavimą nuo kelio į kairę kelio pusę lėmė automobilio „Mercedes-Benz C180“ atakos kampas ir smūgio į automobilio „Ford Focus“ galinę dalį vieta. Automobilis Mercedes-Benz C180“ kairiu priekiniu kampu įsirėžė į automobilio „Ford Focus‘ galinę dalį, tuo pačiu pasukdamas automobilio „Ford Focus“ priekį kairėn, o tai lėmė šio automobilio nuvažiavimo nuo kelio trajektoriją – į kairę pusę nuo kelio. Dėl to iš esmės pasisakė ir ekspertas – po smūgio automobilis „Ford Focus“ pradėjo suktis horizontalioje plokštumoje (išvados 1 punktas).

4.4. Vertinant įvykio aplinkybes, reikalinga vadovautis KET 126, 127, 128 punktuose nustatytais reikalavimais. Šiuos reikalavimus D. S. pažeidė, nes: atsižvelgdamas į greitį, privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (126 punktas); pasirinkdamas važiavimo greitį, privalėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto būklę, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ( 127 punktas); atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams( 128 punktas). Analogiška teismų praktika suformuota Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų byloje Nr. 1-2461-673/2018. Teismas nesivadovavo eksperto išvada, jog negalima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai, techniniu požiūriu, sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau šiuo atveju šią taisykle nesivadovauta. Iš D. S. parodymų, abiejų automobilių sugadinimų, ekspertizės išvados, matyti, kad D. S. nelenkė apeliantės automobilio, o ji neužtvėrė jam kelio lenkimo manevrui savo automobiliu.

Atsiliepimas

5. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta. E. M. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, paaiškinimais, nuotraukomis, vaizdo įrašais ir kitais byloje esančiais dokumentais. Prašo skundo netenkinti, o policijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, teigdama, jog byloje nėra nustatyta jos kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, esamais byloje įrodymais neatskleista ginčo eismo įvykio situacija, joje dalyvavusių vairuotojų – jos ir D. S., veiksmų turinys.

7. Apygardos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apylinkės teismo iniciatyva paskirtos eismo įvykio ekspertizės ir ją atlikus gauto 2022 m. kovo 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-421 (22) (toliau – Ekspertizės aktas) išvadas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, konstatuoja, jog policija nepagrįstai E. M. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ją nubaudė. Apylinkės teismas, tikrindamas policijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, netinkamai atskleidė ginčo eismo įvykio situaciją, Ekspertizės akto išvadas vertino izoliuotai nuo kitų bylos aplinkybių, nepagrįstai jas sureikšmino ir vertino kaip pagrindžiančias D. S. ir policijos pateiktą eismo įvykio versiją, o kartu patvirtinančias E. M. kaltę dėl eismo įvykio kilimo.

8. Apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog į Ekspertizės akto išvados 1 punkte aprašytą eismo įvykio mechanizmą neįtrauktas sunkvežimis, kurį D. S., jo paties teigimu, matė priekyje važiuojantį ir lenkė. Aplenkęs sunkvežimį ir tik tada pastebėjęs E. M. automobilį, D. S. suko į dešinę kelio pusę, kad išvengtų avarijos, nes E. M., jo teigimu, buvo išvažiavusi į priešpriešinę kelio pusę. D. S. tada pradėjo stabdyti, bet buvo jau per vėlu ir jis atsitrenkė kaire automobilio puse į E. M. automobilio galinę dalį. Tokia D. S. įvykio versija dera su E. M. apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais, jog ji taip pat matė už jos atvažiuojantį sunkvežimį, todėl rodydama kairiojo posūkio signalą ir prieš sukdama į kairėje pusėje esantį keliuką pristabdė.

9. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatęs aplinkybę, jog E. M. jau buvo pradėjusi atlikti sukimo manevrą į kairę pusę ir buvo išvažiavusį į priešpriešinę eismo juostą, nepagrįstai neatsižvelgė į teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog D. S. tuo metu lenkė sunkvežimį, o E. M. buvo jo lenkimo juostoje, suko į kairę, o tokį manevrą jai atlikti objektyviai niekas netrukdė ir ji nei vienam eismo dalyviui nekliudė. D. S. nepavyko saugiai atlikti sunkvežimio lenkimo manevro. Prieš pradėdamas lenkti sunkvežimį, D. S. privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva (KET 136.3. punktas). D. S., beje, kaip matyti iš policijos vaizdo įrašų įvykio vietoje, banguoto reljefo kelyje, elgėsi neatsargiai, lengvabūdiškai. D. S., apygardos teismo vertinimu, neįvertino aplinkybės, kad aplenkus sunkvežimį, toliau lenkimui užbaigti reikalingoje juostos atkarpoje, judriame, intensyvaus eismo magistraliniame kelyje, gali būti tiek sukančių į kairę, tiek stovinčių transporto priemonių. Grįždamas po lenkimo manevro į savo eismo juostą, D. S. išvydo sukantį į kairę „Ford Focus“, tačiau laiko apvažiuoti E. M. iš dešinės arba palaukti, kol ji atlaisvins eismo juostą, nebeturėjo (KET 137 punktas). Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad E. M. važiuodama ir pristabdžiusi sukdama į kairę, rodydama kairiojo posūkio signalą, kartu matydama iš galo atvažiuojantį vien tik sunkvežimį, pažeidė KET 101 punkto reikalavimą – prieš keisdama važiavimo kryptį, privalomai įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

10. Aptarto įvykio situacijoje dalyvavusių vairuotojų veiksmų vertinimo nekeičia Ekspertizės akto 5 punkto išvada, jog negalima nustatyti, kurio iš eismo dalyvių veiksmai, techniniu požiūriu, sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiu kilti. Pažymėtina, kad teisinį eismo dalyvių veiksmų kelyje kvalifikavimą atlieką teismas, o ne ekspertai. Galiausiai eismo įvykio ekspertizės išvados nėra lemiamos asmens (ne)kaltės įrodymas. Tinkamai eismo įvykio situacija atskleistina įvertinus visetą byloje surinktų ir ištirtų teismo posėdyje faktinių duomenų. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, o teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. Apibendrinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti apylinkės teismo nutartį – panaikinti policijos nutarimo dalį, kuria E. M. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį jai nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Be to, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė neginčija nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad vairavo automobilį, kai vairuotojos pažymėjimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Už šį administracinį nusižengimą E. M. teisėtai ir pagrįstai nubausta 11 Eur bauda policijos nutarimu. Todėl ši policijos nutarimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį pakeisti:

panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo (ROIK: 21144915416) dalį, kuria E. M. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jai pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimo (ROIK: 21144915416) dalį, kuria E. M. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį skirta 11 Eur bauda palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys