- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-309-440/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02760-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-218-187/2017 pagal pareiškėjo E. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. D., J. M. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio V. D. veiksmų teisėtumo išieškojimą nukreipiant į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).Pareiškėjas E. K. kreipėsi į antstolį V. D. dėl 2016 m. gruodžio 13 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų iš nuteistojo artimųjų pervestų piniginių lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Nuteistiesiems patiems tenka už savo pinigus susimokėti už elektrą bei telefoninius pokalbius. Skirtingai nei kiti skolininkai, nuteistieji neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje. Nuteistieji už būtiniausias prekes atsiskaito lėšomis, kurias į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą perveda nuteistojo artimieji. Pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Būtina nustatyti naudotis pajamomis, kurios neviršija vienos MMA per mėnesį (b. l. 4–5).Antstolis V. D. 2016 m. gruodžio 28 d. atsisakė tenkinti skolininko E. K. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė teismui (b. l. 2–3).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo E. K. skundą atmetė (b. l. 12–14). Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis V. D. vykdo išieškojimą iš skolininko E. K. pagal Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika. Antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo areštavo skolininkui priklausančias 5 664,08 Eur sumos pinigines lėšas. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, todėl antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju į pareiškėjo sąskaitą, esančią pataisos namuose, pervedama artimųjų parama. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, todėl išskaitos iš tokių pajamų atliekamos pagal CPK 736 straipsnį. Teismas pripažino, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad negalimas skolos išieškojimas iš lėšų, kurių suma neviršija vienos MMA.Teismas nustatė, kad skundžiamu patvarkymu areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA. Taigi iš skolininko neišskaičiuojama 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą yra teisėti ir pagrįsti.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų (b. l. 21). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Neteisėti antstolio veiksmai, kuriais skolos išieškojimas nukreipiamas į lėšas, neviršijančias vienos MMA.Prašo panaikinti areštą lėšoms, esančioms laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, ir išieškojimą nukreipti į darbines pajamas, kurias jis gauna dirbdamas valstybės įmonėje „Mūsų amatai“.Antstolis V. D. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-363/2016 E. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, priteisė iš E. K. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. M. (vykdomoji byla, b. l. 1–5). Antstolio V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojui J. M. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-363/2016 (vykdomoji byla, b. l. 12). Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (vykdomoji byla, b. l. 20), todėl 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 5 664,08 Eur sumą, esančią Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. Patvarkyme nurodoma, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA. Prašoma areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla, b. l. 25, 26). Nesutikdamas su patvarkyme nurodyta išieškojimo vykdymo tvarka, skolininkas E. K. skundė šiuos antstolio veiksmus.Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), tačiau įstatyme nėra išimčių dėl išieškojimo tvarkos bei išskaitų dydžio, kai skola išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išieškant iš skolininko pajamų, būtų pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išieškojimo ribojimą pinigų sumoms, neviršijančioms vienos MMA, tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (iš lot. be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių apelianto pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išieškojimas apskritai negalimas. Išskaitos iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, gautų kaip artimųjų parama, atliekamos ta pačia tvarka kaip ir išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio arba jam prilygintų pajamų, t. y. CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išskaičiuojama 50 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, išskaičiuojama 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš skolininko yra išieškomas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, todėl iš pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o iš lėšų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame patvarkyme numatyti tokie pats išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dydis kaip ir įstatyme, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai, kuriais išieškomas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas iš skolininkui priklausančių lėšų, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl yra teisėti. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisėtais antstolio veiksmus dėl išieškojimo nukreipiamo į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolio V. D. 2016 m. gruodžio 13 d. priimtas patvarkymas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ar yra priimtas ir vykdomas pažeidžiant įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.