- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-779-368/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) R. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6699-1033/2017.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. R. 2017-05-10 kreipėsi į antstolį A. B. skundu, prašė panaikinti antstolio 2017 m. balandžio 27 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdyti vykdymo veiksmus, kadangi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. kovo 8 d. buvo priimtas nagrinėjimui jo kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-207-372/2017, kuria palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-177-650/2016 dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskirtos 100 Eur baudos, kurios išieškojimas 2017 m. vasario 2 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Kadangi skundo antstolis neišnagrinėjo, pareiškėjas 2017-05-18 pakartotinai kreipėsi į antstolį teikdamas tą patį prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje bei manydamas, kad antstolio veiksmas areštuoti jo dvi transporto priemones yra perteklinis, nes išieškojimas vyksta dėl 100 Eur skolos.
Antstolis 2017 m. birželio 1 d. patvarkymu atsisakė skundą tenkinti ir skundą su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad jis neturėjo teisės sustabdyti vykdomosios bylos vykdymo ir atidėti vykdymo veiksmų, nes, esant situacijai, kai pareiškėjo kasacinis skundas priimtas, teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka turi teisę CPK 363 straipsnyje nurodyti subjektai. Papildomai antstolis pažymėjo, kad skolininkas raginimo laikotarpiu skolos nesumokėjo, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Vykdant priverstinį skolos išieškojimas areštuotos skolininkui priklausančios transporto priemonės, tačiau jų vertė nenustatyta, nes skolininkas nevykdė patvarkymo dėl transporto priemonių pateikimo vertės nustatymui. Kadangi skolininkas nepateikė jokių duomenų apie automobilių būklę ir vertę, nemanė, kad areštas yra perteklinis.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo paliko nenagrinėtą, kadangi analogiškas prašymas nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2YT-6545-907/2017. Teismas dėl automobilio arešto nurodė, kad antstolis pagrįstai areštavo abu skolininkui priklausančius automobilius, kadangi neturėjo duomenų apie jų vertę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) prašo ją panaikinti, vykdomąją bylą sustabdyti iki galutinių kasacine tvarka priimtų sprendimų bei panaikinti turto areštą. Atsiliepimą grindžia argumentais, jog antstolis pertekline tvarka areštavo automobilį nurodydamas jį įsivertinti, dėl ko pareiškėjas patirs dar papildomų išlaidų. Be to, antstolis pažeidė išieškojimo iš turto eiliškumą pagal CPK 662, 664 straipsnius.
Atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl pareiškėjo turto arešto, o prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjas pakartotinai kelia klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir nurodo tuos pačius argumentus. Su jais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Pažymėtina, kad CPK 363 straipsnyje yra aiškiai numatyta kas gali sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą. Esant situacijai, kai pareiškėjo kasacinis skundas priimtas, teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva. Kadangi pareiškėjas prašė sustabdyti vykdomąją bylą ne tų subjektų, kurie turi teisę stabdyti, be to, toks pats prašymas 2017 m. birželio 26 d. nutarties priėmimo dienai buvo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6545-907/2017, todėl jo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtu.
Apeliantas teigia, kad antstolis nepagrįstai areštavo jo automobilį BMW, nurodydamas apeliantui (pareiškėjui) imtis priemonių atlikti turto vertinimo ekspertizę, už kurią reikia mokėti 800 eurų. Antstolis taip pat pažeidė CPK 664 str. nustatytą išieškojimo iš turto eiliškumą. Be to, antstolis pažeidė CPK 662 str. 2 dalies normą, kurioje numatyta, kad jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymą antstoliui yra privalomas. Apelianto nuomone, iš išdėstytų aplinkybių seka, kad antstolis vykdo neteisėtus veiksmus. Šie apelianto argumentai ir nurodomas naujas atskirojo skundo teisinis pagrindas, kuriais jis nesirėmė teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, vertinami kritiškai.
Atskirajame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (šiuo atveju naują teisinį pagrindą), kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliantas (pareiškėjas), teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, jo negrindė CPK 662, 664 straipsnių nuostatomis, tik nurodė, kad kilnojamo turto – transporto priemonių areštas yra perteklinis. Esant situacijai, kai pareiškėjas 2017-05-18 dienos skundo negrindė CPK 662, 664 straipsnių pagrindais ir nenurodė su jais susijusių teisiškai reikšmingų argumentų, jie nebuvo analizuoti, vertinami skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu ir dėl jų nepasisakyta 2017 m. birželio 26 d. nutartyje, laikytina, kad apeliantas nurodo naują teisinį pagrindą (CPK 312 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko R. R. atžvilgiu pagal 2017 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2YT-177-650/2016 dėl 100 Eur baudos skyrimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2017-05-05 antstolio A. B. turto arešto aktu, areštuoti skolininkui priklausantys kilnojamieji daiktai – automobiliai Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, 530 D ir priimtas patvarkymas dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui (21-24 vykdomosios b. l.).
CPK 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 str. 1 d. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vykdymo procese ne tik išieškotojui, bet skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.
Nors, viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008), tačiau, kita vertus, teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Apeliantas (pareiškėjas) skundą dėl antstolio veiksmų grindė CPK 662, 664 straipsniuose nustatyto išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo pažeidimu, kas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, nebuvo analizuota. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei neišeidamas už pareiškėjo skundo ribų, sprendė, kad antstolio veiksmai, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto (tame tarpe ir kilnojamojo), buvo teisėti. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė, todėl su tuo susijęs atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.