- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-1309-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08275-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Dariles“
- Atsakovas
- UAB ,,Garvilė“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Dariles“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dariles“ ieškinį atsakovui UAB ,,Garvilė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sumokėtų sumų grąžinimo, nuostolių priteisimo ir vienašalės restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Dariles“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Garvilė“ 20 050,60 EUR skolos, 741,07 EUR palūkanų, 8,40 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovo UAB „Dariles“ prašymą tenkino, t. y. areštavo atsakovui UAB ,,Garvilė“ priklausantį kilnojamą ar nekilnojamą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 20 791,67 EUR sumai. Teismas leido, areštavus pinigines lėšas, atsakovui atsiskaityti su ieškovu, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Juridinių asmenų registro gautų 2013 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, jog UAB ,,Garvilė“ veikla nuostolinga – 2013 m. nuostoliai sudarė 294 657 Lt, o 2012 m. sudarė 489 624 Lt. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrindė tikimybę, jog atsakovui ieškinio 20 791,67 EUR suma yra didelė ir šioje bylos stadijoje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsakovas UAB „Garvilė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį. Nurodė, kad įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teigia, kad byloje ieškovas teismo prašo priteisti skolą už prekes, kurios dėl netinkamumo naudoti buvo utilizuotos (sunaikintos). Ieškovas, kaip pardavėjas, neįvykdęs jam pagrindinės tenkančios pareigos – perduoti tinkamos kokybės prekes, netenka teisės reikalauti iš atsakovo (pardavėjo) sumokėti už prekes ir privalo grąžinti gautą sumą, tačiau ieškovas, perdavęs atsakovui netinkamos kokybės prekes, reikalauja už jas apmokėti. Ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui yra pritaikyti nepagrįsti suvaržymai dėl neva sutarties neįvykdymo, nors sutarties neįvykdė būtent pats ieškovas, kuriam ir turėtų kilti neigiami padariniai. Prekių pripažinimas netinkamomis patvirtina, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį. Nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeista šalių pusiausvyra, nes atsakovui kyla neigiami padariniai už ieškovo netinkamus veiksmus. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra gera, vykdoma veikla yra pelninga, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį ir netenkino ieškovo UAB „Dariles“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad iš atsakovo papildomai pateiktų finansinių dokumentų matyti, jog pagal atsakovo 2014 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovo turimo trumpalaikio turto vertė sudaro 2 442 318 Lt, mokėtinos sumos (įsipareigojimai) 3 159 073 Lt. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą skolininko grynasis pelnas sudarė 667 319 Lt. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtino, kad atsakovo veikla yra nenuostolinga, todėl nekelia didelių abejonių atsakovo finansiniu pajėgumu atsiskaityti su ieškovu priėmus teismo sprendimą. Teismas pripažino, kad ieškinio suma atsakovui laikytina sąlyginai nedidele. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka našta pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog panaikinus ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Dariles“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Dariles“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Garvilė“ atžvilgiu tenkinti. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera. Atsakovo pateikti įrodymai, t. y. 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita bei 2014 m. balansas, negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, nes jie nėra pasirašyti bei patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, o taip pat nėra pateikti Juridinių asmenų registrui. Atsakovo pateikta 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas yra pasirašyti tik atsakovo vadovo (direktoriaus), tačiau jų nepasirašė atsakovo vyriausiasis buhalteris ar kitas asmuo, galintis tvarkyti apskaitą. Tokiu būdu pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimo, t. y. nėra tinkamai pasirašyti. Iš pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad jie nėra svarstyti ir patvirtinti atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo, nes juose esanti grafa „Tvirtinimo žyma“ yra tuščia. Taigi, atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nėra patvirtinti Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 2 d. tvarka. Atsakovo pateikta 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas nėra pateikti Juridinių asmenų registrui, todėl pateikti finansiniai dokumentai nėra išviešinti, t. y. prieinami tretiesiems asmenims, įskaitant ir ieškovą bei teismą. Atsakovo pateikta 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas yra sukurti tik tam, kad panaikinti teismo nutartį, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo nuomone, šiais teikiamais dokumentais buvo siekiama sukurti neva gerą atsakovo finansinę būklę. Tokios išvados darytinos iš pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso sudarymo datos (2015-03-26), t. y. šie dokumentai sudaryti tik gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir rengiant atskirąjį skundą dėl jos. Ieškovas abejoja atsakovo 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje ir balanse pateiktų duomenų teisingumu. Ieškovo nuomone, teismas be pagrindo pateiktą 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą prilygino atsakovo finansiniams dokumentams. Teismas remdamasis nepatikimais įrodymais ir jais grįsdamas savo išvadas dėl atsakovo geros finansinės padėties pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 185 str. Tai, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui yra didelė patvirtina jo 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita. Palyginus su atsakovo turimo turto verte bei esamomis mokėtinomis sumomis ir įsiskolinamais ieškinio suma atsakovui yra labai didelė, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps nebeįmanomu. Atsakovo 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas, kurie yra pateikti Juridinių asmenų registrui, yra laikomi prima facie įrodymais, patvirtinančiais atsakovo finansinę būklę. Tai reiškia, kad esant prieštaravimų tarp juose esančių duomenų ir kitų byloje esančių įrodymų, teismas privalėjo vadovautis duomenimis, kurie yra užfiksuoti Juridiniame asmenų registre, t. y. šiuo atveju 2013 m. atsakovo pelno (nuostolių) ataskaita ir balansu.
Ieškovas UAB „Dariles“ pateikė prašymą prijungti papildomus dokumentus.
Atsakovas UAB „Garilė atsiliepimo į ieškovo UAB „Dariles“ atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 314 str. yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį pagal atsakovo atskirąjį skundą panaikino rašytinio proceso tvarka, nepranešus ieškovui, todėl ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikiami dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo bei ieškovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Pagal CPK 144 str. 1 d. asmenys, teikiantys prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera. Laiko, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė ir laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais. Teidamas skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties atsakovas, be kitų dokumentų, taip pat pateikė 2014 m. balansą ir 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškinio suma atsakovui laikytina didele, vadovavosi minėtuose dokumentuose nurodytais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikto 2014 m. balanso ir 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys neatitinka duomenų 2015-06-01 pateiktų Juridinių asmenų registrui. Atsakovo pirmosios instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateiktame 2014 m. balanse nurodoma, kad atsakovo turtas iš viso sudaro 3 278 192 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 159 073 Lt. Atsakovo teismui pateiktoje 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad įmonės grynasis pelnas sudaro 667 319 Lt. Taigi, šie duomenys rodė nenuostolingą įmonės veiklą. Vis dėlto, kaip matyti iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2014 m. balanso, įmonės turtą sudaro 2 225 751 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 164 288 Lt, o pagal 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 390 337 Lt nuostolių. Šie duomenys patvirtina priešingą, nei atsakovo pateikta informacija situaciją, t. y. atsakovas veikia nuostolingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Juridinių asmenų registrui pateiktais duomenimis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. Nagrinėjamu atveju didžiąją dalį atsakovo turto sudaro trumpalaikis turtas (1 389 877 Lt iš 2 225 751 Lt). Pabrėžtina, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas, todėl net ir realiai šiuo metu egzistuojantis jis iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1941/2014). Vertinant atsakovo turtinę padėtį, turi būti vadovaujamasi ne vienu konkrečiu finansiniu rodikliu, o atsižvelgiama į visumą balanse nurodytų duomenų, iš kurių svarbiausi yra pradelstos skolos bei jų santykis su turimo turto verte, taip pat kitus duomenis, apibūdinančius įmonės ūkinės–komercinės veiklos rezultatus ir galimybes užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kokios atsakovo skolos yra pradelstos, todėl, įvertinant per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumos santykį su įmonės turimo turto verte (2014 m. skolos už turimą turtą didesnės 938 537 Lt, o 2013 m. – 548 200 Lt), taip pat nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera ir kad ieškinio suma jam nėra didelė, taip pat, kad jis yra pajėgus užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovo byloje pateiktos sutartys, turimų finansinių įsiskolinimų kontekste taip pat neleidžia visapusiškai spręsti apie atsakovo gerą finansinę padėtį. Nors atsakovas turi ilgalaikio turto 835 874 Lt sumai, tačiau į bylą nėra pateikti duomenys, kad šis turtas nėra įkeistas ar areštuotas ir būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra paneigta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esant didelei ieškinio sumai prezumpcija, todėl atsakovui taikytinos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina ir tai, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių akivaizdų ieškinio nepagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės suponuoją išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tenkintinas. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d.). Ieškovui išaiškinama, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., 145 str., 147 str. 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,
nutaria:
Ieškovo UAB „Dariles“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Dariles“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
Ieškovo UAB „Dariles“ (į. k. 301742630) reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovo UAB „Garvilė“ (į. k. 125256663) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 20 791,67 Eur (dvidešimties tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt vieno euro 67 ct) sumos.
Areštavus atsakovui priklausančias pinigines lėšas, leisti atsakovui iš jų atsiskaityti su ieškovu pareikšto reikalavimo ribose. Atsakovui taip pat suteikiama teisė iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
Nutarties vykdymą pavesti antstoliui pagal ieškovo pasirinkimą ir jo lėšomis.
Išaiškinti ieškovui, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui, ieškovui ir atsakovui.