Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys T. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir jos vadovė G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria juridinio asmens vadovui už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus, mano , kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtas principas įgyvendinamas vykdant teismo sprendimą, o tais atvejais, kai teismo sprendimas nėra vykdomas gera valia, praktinį teismų sprendimų vykdymą užtikrina antstoliai, dėl ko įstatymas nustato ir antstolių reikalavimų privalomumo principą. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

12. Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik vykdymo proceso dalyviams, bet ir kitiems asmenims. Siekiant užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą, įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijas asmenims, kurie be svarbių priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų. Nuostatos dėl jų skyrimo yra numatytos CPK 585 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jei antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/19/00153, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-648-637/2018 dėl 451,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, 7 631,58 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojo T. P. naudai (v. b. Nr. 0075/19/00153, l. 2–3). Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0075/18/00876, pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. liepos 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)467-117925 dėl 5 155,40 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. Nr. 0075/18/00876, l. 9–10). Antstolė 2019 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-75-3423 „Dėl įpareigojimo pateikti duomenis ir dokumentus“ įpareigojo skolininkę skubiai (per 10 darbo dienų) pateikti duomenis (dokumentus) apie bendrovės turtines teises, turimą kilnojamąjį turtą, išrašytas sąskaitas už paskutiniuosius trejus metus, pateikti kasos knygas, kasos pajamų ir išlaidų orderius už paskutiniuosius trejus metus (v. b. Nr. 0075/19/00153, l. 14). Minėtas patvarkymas 2019 m. balandžio 26 d. išsiųstas registruotu laišku, deklaruotu skolininkės buveinės adresu (v. b. Nr. 0075/19/00153, l. 15). Antstolė 2019 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-75-3423 prašė skolininkės pateikti duomenis ir dokumentus apie įmonės turtinę padėtį remiantis CPK 585 straipsniu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių 2019 m. balandžio 25 d. patvarkymo Nr. S-19-75-3423 „Dėl įpareigojimo pateikti duomenis ir dokumentus“ įvykdymą.

14. Pažymėtina, jog antstolė patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiuntė nepažeisdama CPK 605 straipsnio nuostatos, pagal kurią antstolio patvarkymai nesant galimybės juos iš karto įteikti suinteresuotam asmeniui yra išsiunčiami registruotąja pašto siunta. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo“, CPK 604 straipsnyje numatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Pripažinus, kad antstolės patvarkymas UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas tinkamai, kad minėtas patvarkymas yra teisėtas, galiojantis, laikytina, kad įmonė turėjo pareigą tinkamai ir laiku vykdyti teisėtą ir pagrįstą antstolės patvarkymą.

15. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties pagrįstumo klausimas teigiant, jog bauda paskirta asmeniui, kuris realiai negalėjo įvykdyti antstolės patvarkymo, nes laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. G. V., esančiai UAB (duomenys neskelbtini) vadove, yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. – vaiko priežiūros atostogos. Kaip jau buvo nurodyta, remiantis CPK 585 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, jei antstolio reikalavimų nevykdo juridinis asmuo, bauda gali būti paskirta juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2017 m. gruodžio 21 d. yra G. V., vienasmeniškai veikianti juridinio asmens vardu. Duomenų apie tai, kad viešame registre būtų įregistruoti duomenys apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą arba laikiną jo pavadavimą, nėra, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, pagrįstai rėmėsi Juridinių asmenų registro duomenimis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant antstolės pareiškimo pagrįstumą, nebuvo žinomi duomenys apie tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovei G. V. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Kaip matyti iš prie atskirojo skundo pateiktų duomenų, K. V. nurodytos atostogos yra suteiktos laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 22 d. įsakyme dėl pavadavimo nurodyta, kad direktorės G. V. gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų metu pavedama akcininkui A. N. nuo 2018 m. birželio 22 d. laikinai eiti direktoriaus pareigas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prie atskirojo skundo pateiktus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) vadovės G. V. suteiktas atostogas, į tai, kad antstolės patvarkymas įmonei registruotu laišku deklaruotu skolininkės buveinės adresu išsiųstas 2019 m. balandžio 26 d., t. y. tuo metu, kai G. V. realiai įmonės direktoriaus pareigų nevykdė, mano, jog ji realiai negalėjo įvykdyti ir antstolės patvarkymo dėl įpareigojimo pateikti duomenis ir dokumentus. Nurodytu laikotarpiu G. V. esant vaiko priežiūros atostogose bei dėl to nesant atsakingai už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) antstolės patvarkymo neįvykdė jame nustatytais terminais ir tvarka, spręstina, jog jai negali būti taikoma atsakomybė už antstolės reikalavimo neįvykdymą. Atsižvelgiant į prie atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, į jų pagrindu nustatytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi baudą už antstolės reikalavimo neįvykdymą paskyrė netinkamam subjektui, t. y. asmeniui, kuris nurodytu laikotarpiu negalėjo būti atsakingas už įmonėje gauto antstolės patvarkymo tinkamą įvykdymą.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai baudą už antstolės patvarkymo neįvykdymą paskyrė G. V., dėl to yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo G. V. atmesti.