- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-1032-324/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- R. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2048-736/2016 pagal pareiškėjos R. L. prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei R. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš dalies patenkino ieškovo ieškinį. Iš atsakovės R. L. ieškovui K. B. priteisė 11 959,87 Eur skolą, valstybei – 360,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.2018 m. vasario 21 d. atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė atnaujinti praleistą terminą šio pareiškimo pateikimui, priimti pareiškimą dėl 2016 m. spalio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį nagrinėti. Nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą ir jo turinį sužinojo 2018 m. sausio mėn., kai pamatė areštuotą banko sąskaitą. Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme, nes ieškinio su priedais negavo. Dokumentai buvo siųsti adresu Lietuvoje, kai dar 2016 m. birželio 6 d. ji buvo deklaravusi išvykimą į Didžiąją Britaniją. Ieškovas ieškinyje nurodė neteisingą adresą, nors jam buvo žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Pareiškėja negavo procesinių dokumentų ir negalėjo tinkamai apginti savo teisių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.Sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK nuostatomis. Procesiniai dokumentai atsakovei siųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir grįžo neįteikti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti procesinių dokumentų įteikimu šiuo adresu, kadangi ieškovas su atsakove artimai bendravo, susitikinėjo su ja. Nepavykus procesinių dokumentų įteikti, ieškovo prašymu procesinius dokumentus atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu. Atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti prieštaravimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau tai padarė 2018 m. vasario 21 d., CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą terminą praleidusi beveik 1 metus ir 4 mėnesius. Pareiškėja neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių, nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog ji apie sprendimą už akių sužinojo tik šiais metais. Atmetė pareiškėjos argumentą apie ieškovo žinojimą, jog ji Lietuvoje negyvena. Teismas neprivalo tikrinti, ar ieškovas nurodė tikrąjį atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Pareiškėja šio argumento nepagrindė. Kita vertus, šios aplinkybės nelaikė teisiškai svarbia, nes atsakovė dalyvavo vykdant apklausas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2016 m. vasario 10 d. K. B. kreipėsi į Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK dėl R. L. apgaulės būdu nuo 2014 metų iki 2015 metų iš jo išviliotų 14 000 Eur. Gavus K. B. pareiškimą, buvo apklausti K. B., R. L.. Ikiteisminį tyrimą 2016 m. vasario 18 d. nutarimu atsisakyta pradėti nesant nusikaltimo sudėties, K. B. pasiūlyta kreiptis dėl žalos atlyginimo civiliniu ieškiniu. Tokiu būdu R. L. buvo žinoma apie K. B. pretenzijas dėl pinigų. Dėl to atmetė atsakovės argumentus apie nežinojimą ir negalėjimą žinoti apie vyksiantį procesą. Atsakovė turėjo galimybę sužinoti apie teismo sprendimą už akių ir kitais būdais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutartį, atnaujinti terminą paduoti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jį praleidus dėl svarbių priežasčių, priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad vien tai, jog prieš R. L. buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, įpareigojo ją tikėtis civilinio proceso. Ikiteisminis tyrimas pareiškėjos atžvilgiu nutrauktas, nepritaikytos kardomosios priemonės, todėl pareiškėja neturėjo teisinės pareigos likti Lietuvos Respublikoje ir/ arba domėtis tolesniais K. B. veiksmais, įskaitant ir ieškinio pareiškimą. R. L. nesislapstė, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. K. B. žinojo jos gyvenamosios vietos adresą Jungtinėje Karalystėje, tačiau nepateikė šių duomenų teismui, sąmoningai apsunkino procesą. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas procesinius dokumentus pareiškėjai įteikti viešo paskelbimo būdu, netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas nepatikrino informacijos apie galimą pareiškėjos buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnę informaciją. Pareiškėja ilgą laiką negyvena Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, iki tol gyveno Vokietijoje. Nuo 2016 m. birželio 6 d išsideklaravo iš Lietuvos Respublikos, tad neturėjo jokių realių galimybių sužinoti apie jos atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą. Apie sprendimą už akių sužinojo 2018 m. sausio mėn., apsilankiusi asmeninėje internetinės bankininkystės paskyroje ir pamačiusi, kad jos banko sąskaitą areštavo antstolis. Užsienyje lietuviška banko sąskaita jai buvo neaktuali, naudojosi tik užsienio valstybės banko teikiamomis paslaugomis. Pareiškėjai buvo apribotos teisės ginti savo pažeistas teises, todėl yra pagrįstas pagrindas atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą.K. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pareiškėja neteisingai nurodo, kad ieškovas žinojo apie jos gyvenamąją vietą užsienyje. Bandė ją susirasti ir geruoju išspręsti visus klausimus, tačiau ji pradėjo slapstytis, buvo priverstas kreiptis į policiją. Policijoje R. L. buvo apklausta, žinojo apie jai reiškiamas pretenzijas ir išvyko iš Lietuvos. K. B. nepavyko su ja susisiekti. Pareiškėja nepagrindė, kad tik šiais metais sužinojo apie priimtą teismo sprendimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie prisijungimo istoriją prie elektroninės bankininkystės, todėl neįmanoma sužinoti jos prisijungimo istorijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo
Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Minėtas trijų mėnesių terminas gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3- 551/2012 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams R. P. ir V. D. dėl nuostolių atlyginimo). Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą pateikti procesinį dokumentą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.Iš bylos medžiagos matyti, kad išsiuntus atsakovei procesinius dokumentus ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), šių dokumentų įteikti nepavyko, pašto žymoje neįteikimo priežastis nurodyta „neatsiėmė pašte“. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovės gyvenamąją vietą arba nurodyti kitą būdą, kuriuo teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad, Sodros ir gyventojų registro duomenimis, atsakovė Lietuvos Respublikoje nedirba, 2016 m. birželio 6 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. 2016 m. liepos 25 d. prašymu ieškovas prašė procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovė gali vengti priimti procesinius dokumentus ir imtis kitokių priemonių, kad vilkintų procesą. Tuo tikslu ji galėjo deklaruoti išvykimą iš gyvenamosios vietos, nes buvo iškviesta apklausai į policijos komisariatą. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi nurodė, kad byloje nėra žinoma atsakovės gyvenamoji, darbo vietos (Sodros duomenys), procesinių dokumentų atsakovei įteikti kitu būdu neįmanoma, galimybės paskirti kuratorių nėra, todėl procesinius dokumentus atsakovei nutarė įteikti viešojo paskelbimo būdu. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2016 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą už akių. Civilinio proceso teisės įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos). Vertindamas, ar valstybės valdžios institucijos užtikrino tinkamą asmens teisių apsaugą, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar valstybės institucijos dėjo visas įmanomas (geriausias) pastangas su procesu susijusio asmens buvimo vietai nustatyti. Kitas svarbus kriterijus teismui sprendžiant dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo – tai, ar asmuo, kurio byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi prieinamą gynybos priemonę nacionaliniu lygiu, t. y. ar jis gali veiksmingai ginčyti bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą (EŽTT sprendimas byloje D. O. v. Spain, No. 423/03, 22 June 2006).Sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas yra išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5, 13 straipsniai), užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Vadovaudamasi nutarties 12-13 punktuose nurodytais motyvais, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalus procesinių dokumentų įteikimas laikantis CPK nuostatų negali lemti atsakovės teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas už akių priimtas 2016 m. spalio 3 d., pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė galėjo pateikti iki 2016 m. spalio 23 d. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė pateikė 2018 m. vasario 21 d. Atsakovė nurodė, kad terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pareikšti praleido dėl to, jog Lietuvos Respublikoje negyvena ilgą laiką (šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, iki tol gyveno Vokietijoje). Pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės buvo žinomos (ieškinyje nurodoma apie atsakovės gyvenimą Vokietijoje, bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys iš gyventojų registro), tačiau neišnaudojęs kitų leistinų įteikimo būdų (CPK 117-132 straipsniai), pirmosios instancijos teismas pasinaudojo kraštutine procesinių dokumentų įteikimo priemone – viešu paskelbimu. Atsižvelgiant į tai, kad asmens teisė būti informuotam apie procesą ir išklausytam yra neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, taip pat tai, kad realiai atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, po sprendimo už akių priėmimo atsakovei atsiliepus, pirmosios instancijos teismas turėjo užtikrinti prieinamą gynybos priemonę – teisę ginčyti bylos išnagrinėjimo jai nedalyvaujant teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad R. L. žinojo/ galėjo žinoti apie vyksiantį civilinį procesą, nes Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutarimu atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, K. B. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civiliniu ieškiniu. Teisė inicijuoti civilinės bylos iškėlimą priklauso ieškovui, todėl neteisinga iš atsakovės reikalauti domėtis laike neapibrėžta būsima civiline byla (CK 1.5 straipsnis). Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą 2016 m. vasario 18 d. nutarimu, ieškinys teisme gautas 2016 m. birželio 23 d., t. y. ieškovas į teismą nesikreipė pakankamai ilgai laiko tarpą – ilgiau nei keturis mėnesius. Pažymėtina, kad ieškovui kreipusis į ikiteisminę instituciją su skundu, R. L. bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, buvo apklausta kaip liudytoja. Atsakovė išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo 2016 m. birželio 6 d., beveik po keturių mėnesių nuo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi šios aplinkybės neleidžia spręsti apie jos nesąžiningumą, slapstymąsi nuo ieškovo, ieškovo pretenzijų vengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl yra pakankamas pagrindas patenkinti atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą, nepagrįstai apribojo atsakovės teisę į tinkamą teismo procesą, nes byloje nėra akivaizdžių faktų ar duomenų, jog atsakovė vilkino bylos nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina, terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas. Pareiškimo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl jo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovės prašymą patenkinti, atnaujinti terminą pateikti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.