Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-03-19 · Administracinė byla Nr. A-146-242-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-03-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-03-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-19
Bylos Nr.
A-146-242-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00089-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
R. K.
Advokatai
Linas Meškys
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-242/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00089-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Linui Meškiui,atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei Živilei Karčiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 7-9), prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Kauno skyrius, atsakovas) 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 8.24-493, 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8.24-508, 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8.24-509 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, atsakovas) 2011 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (11.1) I-398.

Pareiškėja paaiškino, kad Fondo valdybos Kauno skyrius 2010 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 8.24-493 nustatė, jog motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 12 d. susidarė 19 325,60 Lt motinystės pašalpos permoka, o 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8.24-509 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. susidarė 21109,77 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoka, kadangi, mokesčių administratoriaus nuomone, šiais laikotarpiais mokesčių mokėtoja turėjo draudžiamųjų pajamų. 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8.24-508 Fondo valdybos Kauno skyrius nusprendė nuo 2010 m. spalio 1 d. išskaityti po 50 procentų iš pareiškėjos bet kokios išmokos 19 325,60 Lt motinystės pašalpos permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 12 d. Pareiškėja apskundė šiuos sprendimus Fondo valdybai, tačiau sprendimai nebuvo pakeisti. Pareiškėjos nuomone, ginčijami sprendimai pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, mokesčių mokėtojų lygybės, turinio viršenybės prieš formą principus, prieštarauja mokesčių įstatymų nuostatoms, todėl yra neteisėti ir naikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, privalomai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodyti asmenys, išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis. Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, ir asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pašalpos skiriamos šiais atvejais: 1) motinystės – pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, išduotą šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka; 3) motinystės (tėvystės) – kol vaikui sueis vieni arba dveji metai.Jeigu asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, mokant šią pašalpą atitinkamai taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad ji užsiima individualia veikla ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. yra privalomai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. gauna pajamų, už kurias skaičiuojamos ir mokamos motinystės socialinio draudimo įmokos. Tačiau motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos pareiškėjai buvo paskirtos ne pagal Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, o pagal to paties straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktus, kaip šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu apdraustajam asmeniui (VSD įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas – asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis). Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad skiriant jai motinystės pašalpą, Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2008 m. gruodžio 18 d. redakcija dar nebuvo priimta ir negaliojo.

Kita vertus tam, kad pareiškėjai būtų taikoma Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalis, ji turėtų gauti draudžiamų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir ligos ir motinystės (abi kartu) socialinio draudimo įmokos. Tačiau pareiškėja (mokesčių mokėtoja) yra draudžiama tik motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, t. y. nedraudžiama ligos pašalpai, todėl moka tik motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo įmokas.

Pareiškėjos nuomone, draudiminio įvykio tęstiniu laikotarpiu gaunamos draudžiamosios pajamos negali (neturėtų) panaikinti jos teisės gauti pašalpas, už kurias yra sumokėtos draudimo įmokos. Nepagrįstas mokestinių įstatymų traktavimas diskriminuoja pareiškėją kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, nes ji yra baudžiama pajamų netekimu už savo aktyvumą, t. y. skatinama tapti pasyvia rinkos dalyve.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 26-29) paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 11 d. pareiškėja pateikė Fondo valdybos Kauno skyriui prašymą skirti motinystės pašalpą, o 2009 m. balandžio 22 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. Pareiškėja jai priklausančią motinystės pašalpą, paskirtą už laikotarpį, pereinantį iš vienų kalendorinių metų į kitus, 2008 m. gruodžio 11 d. prašymu dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo prašė išmokėti 2 dalimis (pirmą dalis už laikotarpį iki gruodžio 31 d. išmokama iki gruodžio 31 d., antra dalis už laikotarpį nuo sausio 1 d. išmokama po sausio 1 d.). Fondo valdybos Kauno skyrius 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 8-37-4742 paskyrė ir išmokėjo pareiškėjai 4 308,17 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., o 2009 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 4742/1 – 19 325,60 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d. Nuo 2009 m. balandžio 13 d. pareiškėjai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Fondo valdybos Kauno skyriaus 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 8.36-4744 pareiškėjai paskirta maksimali 7 475,52 Lt per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis vieni metai ir 6 354,19 Lt per mėnesį – iki vaikui sueis du metai.

Ligos ir motinystės socialinis draudimas yra kompensacinio, o ne kaupiamojo pobūdžio (Ligos ir motinystės įstatymo 2 str.). Asmuo turi teisę rinktis – visiškai ar iš dalies pasinaudoti valstybės suteikiama garantija ar jos atsisakyti. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau – ir Ligos ir motinystės pašalpų nuostatai) neatima galimybės pašalpos gavėjui dirbti nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų metu, tačiau jo draudžiamųjų pajamų dydis turi įtakos pašalpos dydžiui, priešingu atveju būtų pažeistas Ligos ir motinystės įstatyme nurodytas socialinės pašalpos kompensacinis mechanizmas.

2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris nustatė socialinių išmokų, tarp jų motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės), išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius (1 str.1 d.). Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustatė, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo šių draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt vietoje 2009 m. galiojusio – 1 488 Lt. Vadovaudamasis minėtu įstatymo straipsniu, Fondo valdybos Kauno skyrius 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 8-54-638 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki vaikui sueis 1 metai (maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis 278,57 Lt) ir paskyrė 5 877,83 Lt, o nuo vaiko 1 iki 2 metų – 4 996,15 Lt per mėnesį dydžio pašalpą.

Remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsniu, motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos pagal iki 2010 m. birželio 30 d. galiojusias Įstatymo nuostatas ir viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks 2 metai perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai taip apskaičiuota pašalpa viršija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.Vadovaudamasis nurodytomis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, Fondo valdybos Kauno skyrius 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 8.54-1923 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sueis 2 metai paskyrė maksimalią 3 510 Lt dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpą.

Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, Ligos ir motinystės pašalpų nuostatų 41 punktu savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės pašalpa mokama, jeigu jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Pašalpų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos įvertinant asmens draudžiamąsias pajamas. Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis bei Ligos ir motinystės pašalpų nuostatų 48¹ punktas nustato, kad jeigu apdraustasis turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Šiuo atveju į draudžiamąsias pajamas neįskaitomos apskaičiuotos motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos. Remiantis Ligos ir motinystės pašalpų nuostatų 55² punktu, jeigu priskaičiuotos draudžiamosios pajamos didesnės už paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą pašalpų sumą), ši pašalpa nemokama. Remiantis Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui.

Mokant pašalpas Ligos ir motinystės nuostatų 3.1-3.3 punktuose nurodytiems asmenims (3.1 punkte nurodyti savarankiškai dirbantys asmenys) laikoma, kad draudžiamųjų pajamų jie turėjo visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimali mėnesinė alga (800 Lt); priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą (2009 m. gruodžio 8 d. įstatymas Nr.XI-526). Savarankiškais dirbančio asmens 2009 m. gauta pajamų suma dauginama iš 0,3509 dydžio koeficiento, kuris apskaičiuojamas 2009 m. sumažintą socialinio draudimo įmokos tarifą (10 proc.) dalijant iš tų metų bendrojo socialinio draudimo įmokų tarifo (28,5 proc.).

Remdamasis minėtomis Ligos ir motinystės įstatymo ir Ligos ir motinystės nuostatų normomis atsakovas pažymėjo, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimui reikšminga yra tai, ar asmuo nėštumo ir gimdymo ar motinystės (tėvystės) atostogų metu neturi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2001 m. lapkričio 4 d. redakcija Nr. IX-2535) 10 straipsnio 3 dalį tai, ar asmuo motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų, nustatoma pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis. Duomenys apie savarankiškai dirbančių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, veiklos valdymo laikotarpius gaunami iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registro. Vadovaujantis 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr.435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 25.11 punktu teritorinė registro tvarkymo įstaiga (Fondo valdybos teritorinis skyrius) savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis VMI duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka išdėsto ketvirčiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui m ir sumokėtoms įmokoms.

Savarankiškai dirbantys asmenys savo pajamas už praėjusius metus deklaruoja pasibaigus kalendoriniams metams. Pagal Registro duomenis pareiškėja 2009 m. dirbo savarankiškai, vertėsi individualia veikla ir sumokėjo socialinio draudimo įmokas nuo deklaruotos metinės pajamų sumos – 71 424 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Remdamasis Registro nuostatų 25.11 punktu, Fondo valdybos Kauno skyrius išdėstė pareiškėjos pajamas ketvirčiais: I ketvirtį pareiškėja sumokėjo sumažinto tarifo įmokas nuo 17 611,40 Lt sumos, todėl jos mėnesio draudžiamosiomis pajamomis laikoma 2 059,95 Lt ((17 611,40 Lt : 3) x 0,3509), II ketvirtį – nuo 17 807,10 Lt sumos, draudžiamosiomis pajamomis laikoma 2 082,84 Lt ((17 807,10 Lt : 3) x 0,3509), III ketvirtį – nuo 18 002,80 Lt sumos, draudžiamosiomis pajamomis laikoma 2 105,72 Lt ((18 002,80 Lt : 3) x 0,3509), IV ketvirtį – nuo 18 002,70 Lt sumos, draudžiamosiomis pajamomis laikoma 2 105,72 Lt ((18 002,70 Lt : 3) x 0,3509).

Ligos ir motinystės nuostatų 63 punkte nustatyta, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, pateikdami prašymą, įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Pareiškėjos 2008 m. gruodžio 11 d. prašyme skirti motinystės pašalpą ir 2009 m. balandžio 22 d. prašyme skirti motinystės (tėvystės) pašalpą nurodyta, kad pareiškėja pasirašytinai įsipareigojo grąžinti susidariusią pašalpos permoką, taip pat nurodyta, kad pašalpos gavėjas yra informuotas apie tai, kad permokėtos pašalpų sumos bus išieškomos. Be to, pareiškėja gavo minėtų prašymų atplėšiamąją dalį, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pradėjęs dirbti pašalpos gavėjas turi pareigą per 10 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pagal Ligos ir motinystės nuostatų 69 punktą nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos, pašalpos gavėjui išmokant nepriemoką, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos įstatymų bei Ligos ir motinystės nuostatų 70, 71 punktų nustatyta tvarka. Vadovaudamasis minėtomis teisės normomis ir įvertinęs tai, kad pareiškėja laikotarpiu, už kurį jai buvo paskirta motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa, turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, Fondo valdybos Kauno skyrius pagrįstai priėmė 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 8.24-493, kuriuo nustatė 19 325,60 Lt motinystės pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d., o 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8.24-508 nusprendė nuo 2010 m. spalio 1 d. ją išskaityti po 50 procentų iš pareiškėjos gaunamos motinystės (tėvystės) pašalpos. Fondo valdybos Kauno skyrius 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8.24-509 nustatė 21 109,77 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoką ir 2010 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (1.24)V.PN-6038 informavo pareiškėją apie susidariusią permoką bei paprašė grąžinti permokėtą pašalpos sumą. Atsakovo manymu, skundžiami Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 17-20) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi Fondo valdybos Kauno skyrius.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu (b. l. 60-63) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje yra dėl to, ar gali būti mokama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa (jos dalis), jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ir ar susidariusi pašalpos permoka gali būti išieškota.

Šalies argumentai

Ištyręs pateiktus į bylą įrodymus teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio 11 d. pareiškėja pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, o 2009 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (b. l. 47-49). Fondo valdybos Kauno skyrius 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 8-37-4742 paskyrė pareiškėjai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., o 2009 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 4724/1 – už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d., nes pareiškėja pageidavo, kad paskirta pašalpa už laikotarpį, pereinantį iš vienų kalendorinių metų į kitus, būtų išmokėta dalimis (b. l. 43-45). Buvo išmokėtos atitinkamai 4 308,17 Lt ir 19 325,60 Lt dydžio motinystės pašalpos sumos. Fondo valdybos Kauno skyriaus 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 8-36-4744 už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. sausio 24 d. pareiškėjai buvo paskirta maksimalaus 7 475,52 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai ir 6 354,19 Lt per mėnesį dydžio pašalpa iki vaikui sukaks 2 metai (b. l. 40-41). Vykdydamas Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatas, Fondo valdybos Kauno skyrius 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 8-54-638 nuo 2010 m. spalio 1 d. perskaičiavo pareiškėjos motinystės pašalpą pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, o 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 8-54-1923 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą nuo vaiko 1 iki 2 metų taikant 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota (b. l. 36-38).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos pareiškėjai buvo paskirtos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais. Ligos ir motinystės įstatymo 2 straipsnis nustato, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Iš to darytina išvada, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas yra kompensacinio, o ne kaupiamojo pobūdžio. Asmuo turi teisę rinktis – visiškai ar iš dalies pasinaudoti valstybės suteikiama garantija ar jos atsisakyti. Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 31 d.) bei Ligos ir motinystės nuostatų 41 punktu, savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės pašalpa mokama, jeigu jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos motinystės socialinio draudimo įmokos. Pašalpų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos įvertinant asmens draudžiamąsias pajamas. Pagal Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 4 dalį bei Ligos ir motinystės nuostatų 48¹ punktą kai apdraustasis asmuo turi draudžiamųjų pajamų, kurios yra mažesnės už motinystės (tėvystės) pašalpą (kai mokamos dvi pašalpos – už bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas apskaičiuotos pašalpos (šių pašalpų bendros sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Šiuo atveju į draudžiamąsias pajamas neįskaitomos apskaičiuotos motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos. Remiantis Ligos ir motinystės nuostatų 55¹ punktu, jeigu priskaičiuotos draudžiamosios pajamos didesnės už paskirtąją motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą pašalpų sumą), ši pašalpa nemokama. Remiantis Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį. Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas, teismas padarė išvadą, kad Ligos ir motinystės įstatymas bei Ligos ir motinystės nuostatai neatima galimybės pašalpos gavėjui dirbti nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų metu, tačiau jo draudžiamųjų pajamų dydis turi įtakos pašalpos dydžiui. Taigi, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimui reikšminga yra tai, ar asmuo nėštumo ir gimdymo ar motinystės (tėvystės) atostogų metu neturi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos.

Teismas konstatavo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį tai, ar asmuo motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų, nustatoma pagal apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis. Duomenys apie savarankiškai dirbančių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, veiklos valdymo laikotarpius gaunami iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registro. Vadovaujantis Registro nuostatų 25.11 punktu, teritorinė registro tvarkymo įstaiga (Fondo valdybos teritorinis skyrius) savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka išdėsto ketvirčiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms. Savarankiškai dirbantys asmenys savo pajamas už praėjusius metus deklaruoja pasibaigus kalendoriniams metams. Todėl pagal Registro duomenis pareiškėja 2009 m. dirbo savarankiškai, vertėsi individualia veikla ir sumokėjo socialinio draudimo įmokas nuo deklaruotos metinės pajamų sumos – 71 424 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., dėl šios aplinkybės jokio ginčo nėra. Remdamasis Registro nuostatų 25.11 punktu, Fondo valdybos Kauno skyrius išdėstė pareiškėjos pajamas ketvirčiais: I ketvirtį pareiškėja sumokėjo sumažinto tarifo įmokas nuo 17 611,40 Lt sumos, todėl pareiškėjos mėnesio draudžiamosiomis pajamomis laikoma 2 059,95 Lt ((17 611,40 Lt : 3) x 0,3509), II ketvirtį – nuo 17 807,10 Lt sumos, draudžiamosiomis pajamomis laikoma 2 082,84 Lt ((17 807,10 Lt : 3) x 0,3509), III ketvirtį – nuo 18 002,80 Lt sumos, draudžiamosiomis pajamomis laikoma 2 105,72 Lt ((18 002,80 Lt : 3) x 0,3509), ir IV ketvirtį – nuo 18 002,70 Lt sumos, draudžiamosiomis pajamomis laikoma 2 105,72 Lt ((18 002,70 Lt : 3) x 0,3509).

Ligos ir motinystės nuostatų 63 punkte nurodyta, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, pateikdami prašymą, įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Pareiškėjos 2008 m. gruodžio 11 d. prašyme skirti motinystės pašalpą ir 2009 m. balandžio 22 d. prašyme skirti motinystės (tėvystės) pašalpą yra nurodyta, jog pašalpos gavėjas įsipareigoja grąžinti susidariusią pašalpos permoką, taip pat nurodyta, kad pašalpos gavėjas yra informuotas apie tai, jog permokėtos pašalpų sumos bus išieškomos. Vadovaujantis Ligos ir motinystės nuostatų 69 punktu, nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos įstatymų bei Ligos ir motinystės nuostatų 70 punkte ir 71 punkte nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius, įvertinęs tai, jog pareiškėja laikotarpiu, už kurį buvo paskirta motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa, turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, pagrįstai priėmė 2010 m. spalio 15 d. ginčijamą sprendimą Nr. 8.24-493 (b. l. 10), kuriuo nustatė 19 325,60 Lt motinystės pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d., o 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8.24-508 nusprendė nuo 2010 m. spalio 1 d. ją išskaityti po 50 procentų iš pareiškėjos gaunamos motinystės (tėvystės) pašalpos (b. l. 11). Fondo valdybos Kauno skyrius 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8.24-509 nustatė 21 109,77 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoką (b. l. 12) ir 2010 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (1.24)V.PN-6038 informavo pareiškėją apie susidariusią permoką bei paprašė grąžinti permokėtą pašalpos sumą (b. l. 30). Teismas nustatė, kad jokio ginčo dėl matematinio pašalpos permokos dydžio pareiškėja nekelia. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis nustato kaltų asmenų atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, kilusią dėl to, kad Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmoka tam tikras išmokas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Ši įstatymo norma yra perkelta į Ligos ir motinystės nuostatų 71 punktą. Galiojantis teisinis reglamentavimas numato du socialinių išmokų išieškojimo būdus: tuo atveju, kai gavėjas turi kitų išmokų, skola iš jų išskaičiuojama Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus nurodymu, o nesant galimybės to padaryti, Fondo valdyba turi pareigą kreiptis į teismą dėl nesąžiningai gautų pajamų priteisimo. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. 8.24-508 turinį, konstatavo, kad pirmiau paminėti teisės aktai nebuvo pažeisti, nes neginčijamai nustatyta, jog pradėjusi dirbti pareiškėja nevykdė pareigos per 10 kalendorinių dienų apie tai raštu pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, nors tokia pareiga buvo nurodyta prašymo skirti pašalpą atplėšiamojoje dalyje (b. l. 49), be to, ji turi kitų išmokų.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokos buvo nustatytos remiantis Registro duomenimis, be to, turint draudžiamųjų pajamų, kurių pareiškėja turėjo 2009 metais kiekvieną mėnesį, mokamas tik motinystės (tėvystės) pašalpos skirtumas, taip pat į tai, kad pareiškėja buvo informuota apie tai, jog jai deklaravus pajamas už individualią veiklą, susidariusi motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų permoka bus išieškota, teismas padarė išvadą, kad skundžiami Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimai ir Fondo valdybos 2011 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. (11.1) I-398 yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

III.

Pareiškėja R. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 66-68) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju netinkamai taikė įstatymus. Apeliantė akcentuoja, kad ji (mokesčių mokėtoja) buvo draudžiama pagrindinės ir papildomos pensijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, nuo gautų pajamų buvo skaičiuojamos ir mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo draudimo įmokos. Ji nebuvo privalomai draudžiama ligos pašalpai gauti, nuo gautų pajamų nebuvo skaičiuojamos ir mokamos privalomos ligos draudimo įmokos, nors Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose įstatymų leidėjas nustatęs imperatyvią šio straipsnio taikymo prielaidą – privalomą ir ligos, ir motinystės draudimo įmokų skaičiavimą. Todėl apeliantė mano, kad atsakovai netinkamai taikė Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktus bei priėmė nepagrįstus, neteisėtus ir naikintinus sprendimus.

Valstybė laiduoja piliečiams teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str.). Mano, kad valstybė jai, kaip savo pilietei, yra laidavusi Ligos ir motinystės įstatymu nustatytos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos sumokėjimą. Apeliantės nuomone, Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų normų vertinimas ir taikymas taip, kaip savo sprendimuose vertino ir taikė atsakovai bei Kauno apygardos administracinis teismas, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsniui, t. y. pažeidžia jos konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą bei teisę gauti socialinę apsaugą nedarbo atveju. Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 1 d.). Todėl mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas privalėjo atlikti Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų atitikimo Konstitucijai procedūrą (ABTĮ 4 str. 2 d.) ir tik tada spręsti dėl šių įstatymo normų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 73-75) remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Papildomai nurodo, kad socialinio draudimo išmokų gavėjai pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnį socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Pažymi, kad pareiškėja, kaip socialinio draudimo išmokų gavėja, privalėjo informuoti Fondo valdybos Kauno skyrių apie motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos laikotarpiu gaunamas draudžiamąsias pajamas, tačiau to nepadarė. Todėl mano, kad pareiškėjai išmokėtos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos permoka susidarė dėl pačios pareiškėjos kaltės.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 76-79) remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 4 ir 5 dalių bei 10 straipsnio nuostatomis akcentavo, kad individualią veiklą vykdančių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Ar asmuo motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų nustatoma pagal Registro duomenis. Individualią veiklą vykdantys asmenys laikomi neturinčiais draudžiamųjų pajamų tuo laikotarpiu, kai deklaravo veiklos pabaigą (veiklos nutraukimą, veiklos nevykdymą) Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka.

Nei Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose, nei to paties straipsnio 6 dalyje nėra numatyta jokių apribojimų, kad asmuo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ar kol vaikui sukaks treji metai negalėtų vykdyti savo individualios veiklos. Priešingai, individualią veiklą vykdantiems asmenims motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos pateikus vien nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ir vaiko gimimo liudijimą, jiems nėra reikalavimo pateikti įsakymą (potvarkį ar kt.) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėja nagrinėjamoje administracinės teisenos byloje iškėlė ginčą dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo nustatyta motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos permokos ir nuspręsta išskaityti nustatytą permoką iš pareiškėjos pajamų, taip pat dėl Fondo valdybos sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundus dėl šių teritorinio skyriaus sprendimų išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

2010 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 8.24-493 Fondo valdybos Kauno skyrius nustatė 19 325,60 Lt motinystės pašalpos pareiškėjai permoką už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d., 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8.24-509 nustatė 21 109,77 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 8.24-508 Fondo valdybos Kauno skyrius nusprendė nuo 2010 m. spalio 1 d. išskaityti po 50 procentų iš pareiškėjos bet kokios išmokos 19 325,60 Lt motinystės pašalpos permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl šių teritorinio skyriaus sprendimų ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2011 m. sausio 17 d. sprendime Nr. (11.1) I-398 nurodė, kad teritorinis skyrius pašalpos permoką nustatė ir nusprendė išieškoti pagrįstai.

Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad iki motinystės atostogų suteikimo pareiškėja dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Šio darbdavio įsakymu pareiškėjai buvo suteiktos jos vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), priežiūros atostogos nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. sausio 24 d. (kol vaikui sueis dveji metai). 2008 m. gruodžio 11 d. prašyme skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas ir 2009 m. balandžio 22 d. prašyme skirti motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu nurodė šią savo darbovietę. Fondo valdybos Kauno skyriaus 2009 m. sausio 12 d. sprendime Nr. 4742/1, kuriuo pareiškėjai paskirta 19325, 60 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d. ir 2009 m. balandžio 29 d. sprendime Nr.8-36-4744, kuriuo jai paskirta motinystės pašalpa vaiko priežiūrai iki vaikui sueis dveji metai, nurodyta, kad apdraustosios darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini).

Atsakovas pareiškėjos skundžiamais sprendimais nustatė pareiškėjai motinystės pašalpos, kuri mokama nėštumo gimdymo atostogų metu, permoką už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d., taip pat motinystės (tėvystės) pašalpos, kuri mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai, permoką už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. atsižvelgdamas į pareiškėjos 2010 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą pajamų už 2009 metus deklaraciją, kurioje ji pasibaigus mokestiniam metams teisės aktų nustatyta tvarka deklaravo pajamas, gautas iš individualios veiklos. Pagal pareiškėjos pateiktą apeliacinės instancijos teismui 2008 m. rugpjūčio 12 d. subnuomos sutartį, kurios galiojimo terminas treji metai, R. K. (nuomininkė) išnuomojo subnuomininkui UAB (duomenys neskelbtini) negyvenamas patalpas trejiems metams. Taigi byloje yra duomenų apie tai, kad nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. pareiškėja motinystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu turėjo pajamų iš negyvenamų patalpų subnuomos.

Ligos ir motinystės įstatymo (bylai aktuali 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr.XI-71 redakcija) 2 straipsnyje nustatyta, kad Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.

Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktas (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr.XI-71 redakcija) nustatė, kad asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, ir asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, pašalpos skiriamos šiais atvejais: 1) motinystės – pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, išduotą šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu moteris neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos; 2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo; 3) motinystės (tėvystės) – kol vaikui sueis dveji metai. Jeigu asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, mokant šią pašalpą atitinkamai taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismas išsprendė, be kita ko, taikydamas šias Ligos ir motinystės įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 149-5999) 1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad motinystės pašalpa neskiriama, jeigu moteris nėštumo ir gimdymo atostogų metu turi iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime aiškinant Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatytos konstitucinės mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantijos dirbančioms motinoms turinį nurodyta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į konstitucinę mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo paskirtį, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį atostogos būtų apmokamos atsižvelgiant į kitas jomis besinaudojančių moterų pajamas, gaunamas už šių atostogų metu atliktą darbą; įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atostogų iki gimdymo ir po jo apmokėjimui turėtų įtakos pajamos, šių atostogų metu gautos už ne per jas atliktą darbą, nes tokiu darbu niekaip nėra paneigiama šių atostogų paskirtis.

Pareiškėjos pajamos iš negyvenamųjų patalpų subnuomos negali būti traktuojamos kaip darbo pajamos Ligos ir motinystės įstatymo 2 straipsnio prasme. Šių pajamų gavimo pagrindas yra ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. Pajamų pagal negyvenamų patalpų subnuomos sutartį gavimui ir jų dydžiui neturi įtakos tas faktas, kad patalpų nuomininkei (šiuo atveju – apeliantei) nustatyta tvarka buvo suteiktos motinystės atostogos nėštumo ir gimdymo laikotarpiui. Pareiškėjos pajamos iš negyvenamų patalpų subnuomos (ne iš darbo santykių) negali paneigti jos teisės į motinystės pašalpą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos darbovietė, kurioje ji dirbo prieš išeidama motinystės atostogų, buvo UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2009 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 4742/1 paskirdamas pareiškėjai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d. jai kompensavo šiuo laikotarpiu minėtoje darbovietėje dėl nėštumo ir gimdymo atostogų prarastas darbo pajamas. Remdamasi išdėstytais argumentais, taip pat atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiami sprendimai dėl 19325,60 Lt motinystės pašalpos permokos nustatymo ir išieškojimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 12 d. (2010 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. Nr. 8.24-493 ir 2010 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 8.24-508) negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl šie sprendimai naikintini.

Pažymėtina ir tai, kad minėti atsakovo sprendimai, taip pat ir 2010 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 8.24-509 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo negali būti laikomi atitinkančiais esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Sprendimuose dėl pašalpų permokos nustatymo (2010 m. spalio 15 d. Nr. 8.24-493 ir 2010 m. spalio 28 d. Nr. 8.24-509) nenurodytas joks teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimti šie individualūs administraciniai aktai, o sprendime dėl permokos išieškojimo nurodant šio sprendimo priėmimo pagrindus įrašytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pavadinimas, taip pat Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 63 ir 71 punktai. Iš šių aktų yra aišku tik tai, kad atsakovas nusprendė, jog pašalpų mokėjimo laikotarpiu pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, tačiau tokių išvadų faktinis ir teisinis pagrindimas nepateiktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žiūrėti, pavyzdžiui, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žiūrėti, pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime, be kita ko, akcentavo, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtis – inter alia kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dalį dėl motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d., 2008 m. birželio 17 d. redakcijos) vartojama formuluotė „turėtos draudžiamosios pajamos“aiškintina kaip reiškianti apdraustojo asmens iš darbinės veiklos realiai gautas draudžiamąsias pajamas. Kitoks šios formuluotės aiškinimas, būtent kad ji reiškia ir iš darbinės veiklos realiai negautas pajamas (kaip antai privalomų socialinio draudimo įmokų tikslais priskaičiuotas realiai negautas pajamas), paneigtų Įstatymo 2 straipsnyje (2006 m. birželio 8 d. redakcija) įtvirtintą ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtį kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dalį dėl motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje vartojamos formuluotės „turėtos draudžiamosios pajamos“ aiškinimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos pajamos iš negyvenamųjų patalpų subnuomos, kurias ji gavo motinystės atostogų vaiko priežiūrai metu nuo 2009 m. balandžio 13 d. negali būti priskirtos darbinės veiklos pajamoms Ligos ir motinystės įstatymo 2 straipsnio prasme.

Atsakovo 2010 m. spalio 28 d. sprendimas Nr.8.24-509, kaip jau minėta pirmiau, nepagrįstas jokiomis teisės aktų normomis ir nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jį negalima laikyti įrodančiu, kad susidarė motinystės (tėvystės) pašalpos permoka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas (ABTĮ 13 str.) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatų taikymą skiriant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka metinėje pajamų deklaracijoje deklaruoja praėjusiais metais gautas pajamas, yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl šių pašalpų skyrimo ir išmokėjimo bei nustatant ar asmuo atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų turi būti vertinamas susiklosčiusių teisinių santykių turinys, o ne formali jų išraiška (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-2390/201, 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-2657/2011). Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos metine pajamų deklaracija negalima nustatyti kuriais būtent mokestinių metų laikotarpiais savarankiškai dirbantis asmuo gavo draudžiamąsias pajamas, kadangi nurodoma tik bendra mokestiniais metais gautų pajamų suma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų pozicija, kad savarankiškai dirbančio asmens metinėje pajamų deklaracijoje per metus gautų pajamų sumos išskaidymas proporcingai ketvirčiais remiantis poįstatyminiu teisės aktu (Registro nuostatais) gali būti vertinamas kaip patvirtinantis realiai gautas deklaravimo metų konkrečiais laikotarpiais draudžiamąsias pajamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas sprendimą dėl motinystės pašalpos permokos vaiko priežiūros laikotarpiu priėmė nesiaiškindamas Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 2 dalies prasme pareiškėjos draudžiamųjų pajamų struktūros ir konkrečių dydžių šiuo laikotarpiu, t.y. kada būtent ir kokio būtent dydžio draudžiamąsias pajamas gavo pareiškėja pagal patalpų subnuomos sutartį motinystės atostogų vaiko priežiūrai laikotarpiu už kurį konstatuota pašalpos permoka. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2010 m. spalio 28 d. sprendimas Nr.8.24-509 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo laikytinas nepagrįstu. Remiantis išdėstytais argumentais negali būti laikomas pagrįstu ir šioje byloje panaikintiems atsakovo sprendimams pritariantis Fondo valdybos sprendimas.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, taip pat skundžiami atsakovų priimti sprendimai naikintini (ABTĮ 143 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos R. K. skundą patenkinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 8.24-493, 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8.24-508, 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 8.24-509 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (11.1) I-398 panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas