Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. K. (N.K.), gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis N. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t.y.:

2013 m. rugsėjo 8 d., apie 20.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., konflikto metu, norėdamas atimti mobilaus ryšio telefoną, pagriebė žmonai L. K. už dešinės rankos, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis N. K. 2014 m. sausio 8 d., apie 01.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., konflikto metu vadino sutuoktinę L. K. necenzūriniais žodžiais, spjovė jai į veidą, ranka suspaudė kaklą, padarydamas nukentėjusiajai skausmingus odos paraudimus kaklo šonuose, kas sukėlė L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis N. K. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies. Dėl kaltinimo smurtaujant 2013 m. rugsėjo 8 d. prisipažino kaltu visiškai, o dėl kaltinimo smurtaujant 2014 m. sausio 8 d. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad su L. K. santuokoje gyvena dešimt metų. Santuokoje gimė dukra J. K., gim. 2004 m. Su žmona jau senai dvasiškai nebegyvena, bet atskiruose kambariuose gyvena tik nuo spalio mėnesio. Dar 2013 m. gegužės mėnesį, kai jis grįžo iš Norvegijos, buvo padavęs prašymą teismui skyryboms, bet jį vėliau atsiėmė. Žmona pati jam siūlė susirasti meilužę. Jis įtarė, kad žmona jam yra neištikima. 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje tarp jų kilo konfliktas dėl žmonos bendravimo internete su vyriškiu. 2013 m. rugsėjo 8 d. jis anksčiau grįžo namo ir paslėpė kompiuterį namuose, kad žmona jo nerastų. Žmona aptikusi, kad nėra kompiuterio, pradėjo reikalauti grąžinti ir paėmė jo mobilaus ryšio telefoną. Jis reikalavo telefoną grąžinti. Pamatęs, kad žmona dešinę ranką laiko treningo kišenėje, pamanė, kad ji ten turi jo telefoną, todėl priėjęs pagriebė jai už dešinės rankos, norėdamas ją ištraukti, tačiau nepavyko. Tada įkišo ranką į jos kišenę ir paėmė telefoną. Dėl 2014 m. sausio 8 d. įvykio kaltu prisipažįsta iš dalies. Parodė, kad jis tą vakarą išgirdo kaip L. kompiuteriu per „Skype“ programą bendrauja su vyriškiu, kartojo, kad jį mylį. Jis tyliai priėjo jai iš šono. L. tuo metu sėdėjo priešais nešiojamą kompiuterį. Jis pasakė L., kad ji yra „šliundra“ ir apspjovė ją, o ji sudavė jam per veidą, todėl jis negirdi viena ausimi. Tada L. pradėjo klykti, kad „tėvas mamą smaugia“, kelti dukrą, ir bėgioti su kompiuteriu, iškvietė policiją. Jis tą vakarą buvo blaivus. Tą vakarą jokio smurto prieš L. nenaudojo, nekišo rankų prie L. kaklo. Ant kaklo paraudimus L. pasidarė pati spausdama prie savęs kompiuterį. Jis dabar gyvena atskyrai, yra pensininkas, gauna 1800 Lt pensiją, išlaiko dukrą. Po tų įvykių jam pablogėjo sveikata, jis patyrė infarktą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji L. K. paliudijo, kad su vyru N. K. jau senai nesutaria, nebegyvena kaip šeima, jis kelis kartus sakė, kad nori skirtis. Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesį jie gyvena atskirai, tačiau tame pačiame bute, bet skirtinguose kambariuose. Jokio bendro ūkio neveda. Oficialiai nėra išsituokę. 2013 m. rugsėjo 8 d. jie visi trys išvažiavo grybauti į Neringą su dviračiais, kompiuterį paliko ant stalo virtuvėje. Vyras vėl pradėjo priekaištauti dėl neištikimybės, tačiau į konfliktą nesileido. Vyras ją ir dukrą paliko, o pats pirmas dviračiu nuvažiavo namo. Grįžus namo, vyras ją pasitiko prie laiptinės, rūkė. Namuose aptiko, kad ant stalo nėra nešiojamo kompiuterio, kuris priklauso jai asmeniškai, nes jį padovanojo sūnus. Vyro paklausė kur kompiuteris. Jis nieko konkrečiai neatsakė, nieko neaiškino. Ji pradėjo reikalauti grąžinti kompiuterį, tačiau vyras į kalbas nesileido. Paėmusi vyro telefoną, norėjo pažiūrėti kaimyno telefono numerį, nes buvo tikra, kad kompiuteris išneštas pas kaimyną. Tačiau nespėjo, nes vyras pradėjo reikalauti atiduoti telefoną, kaip suprato, jis reikalavo savo telefono. Abu telefonai laisvai buvo įdėti jos treningo kišenėje, todėl N. K. galėjo juos laisvai paimti, bet jis puolė ir čiupo jai už dešinės rankos dilbio, stipriai spausdamas ranką, kita ranka iš treningo kišenės ištraukė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, o savo telefoną paliko jai. Tada ji suprato, kad jo tikslas buvo paimti jos telefoną, tikslu pasižiūrėti jos žinutes ir skambučius. Ji reikalavo grąžinti telefoną. Iš vyro telefono paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, jis ją apkaltino neištikimybe. Dėl 2014 m. sausio 8 d. įvykio L. K. parodė, kad kadangi kaip vyras ir žmona jie jau senai nebegyvena kartu, ji turi daug draugų, su kuriais bendrauja internetu, taip pat internetu bendrauja sus sūnumi, kuris gyvena Airijoje. 2014 m. sausio 8 d. apie 01 val. ji buvo salone ir kompiuteriu per “Skype” bendravo su sūnumi, dukra tuo metu miegojo miegamajame. Tada įpuolė N. šaukdamas, kad ji bendrauja su meilužiu ir griebė jai už kaklo. Ji labai išsigando, nes N. yra buvęs kariškis ir tarnavo Afganistane, o kartą buvo toks įvykis, kai per jos tėčio gimtadienį N. puolė jos tėvo draugą, griebė jam už kaklo, dėl ko šis atsijungė. Dėl išgąsčio ji tiksliai neatsimena, bet atrodo, kai N. jai atleido kaklą, ji pradėjo šaukti dukrai, kad paskambintų į policiją. Kai N. pradėjo šaukti, kad sudaužys kompiuterį, ji tada uždarė kompiuterį ir apsikabino jį rankomis. Tada N. spjovė jai į veidą, o ji automatiškai gindamasi kaire ranka trenkė N. per veidą. Kitą dieną ji pasidarė ekspertizę, kaklas buvo raudonas, jai skaudėjo. 55,55 Lt turtinę žalą ji patyrė po sausio mėnesio įvykių pirkdama vaistus nuo depresijos. O moralinę žalą, kurią įvertina 5000 Lt, ji patyrė, nes po sausio įvykio ji susirgo depresija, nebegali susikaupti, labai jaučia baimę, nerimą, visada apsidairo ar kur nėra N., bijo, kad jis ją užpuls, ji nebėra tokia kokia buvo, visko bijo. Be to, ji jautė pažeminimą, nes prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas. Prašo pilnai patenkinti civilinį ieškinį.

Iš 2013 m. spalio 21 d. nutarimo matyti, kad yra priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.33-1-01628-13, kuris buvo pradėtas 2013 m. rugsėjo 10 d. pagal BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius; 2014 m. sausio 29 d. priimtas nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą.( b.l. 1, 5-6, 8-9).

Iš 2013 m. rugsėjo 10 d. Specialisto išvados Nr. G 1959/13(03) matyti, kad objektyvios apžiūros metu L. K. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje, padaryta kietu buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir spaudžiant rankos pirštais. Sužalojimai (poodinė kraujosruva) L. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 20-21).

Iš 2014 m. sausio 8 d. Specialisto išvados Nr. G77/14(03) matyti, kad L. K. skausmingi odos paraudimai kaklo šonuose galėjo gautis kietų bukų ribotą traumuojantį paviršių turinčių daiktų poveikyje, galimai suspaudus kaklą pirštų galais. Apžiūros metu stebėtas minkštųjų audinių paraudimas kaklo šonuose leidžia teigti, kad sužalojimai įgauti paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, galimai 2014 m. sausio 8 d. paros pirmoje pusėje. L. K. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 43).

Iš 2014 m. sausio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pagal L. K. iškvietimą policijos pareigūnai nuvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes nustatė, jog namuose vyras dėl pavydo pradėjo pulti ant pareiškėjos, ją apspjovė, rankomis smaugė, griebės asmeninį nešiojamą kompiuterį, norėjo jį sudaužyti, išsigandusi pareiškėja išbėgo klykdama į laiptinę. Pareiškėja susijaudinusi, ant kakalo matosi žymės aplinka tvarkinga (b.l.33-37).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. K. sako kaltę pripažino iš dalies. Prisipažino pilnai, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. konflikto metu, norėdamas atimti mobilaus ryšio telefoną, pagriebė žmonai L. K. už dešinės rankos, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bet neprisipažino, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją L. K. 2014 m. sausio 8 d. Nurodė, kad prisipažįsta, jog spjovė L. K. į veidą ir pavadino ją „šliundra“, bet negriebė jai už kaklo, o sužalojimus ant kaklo pasidarė pati L. K. spausdama prie savęs kompiuterį. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai yra paneigti visais kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – tiek nukentėjusiosios L. K. nuosekliais ir aiškiais parodymais teisme, kad N. K. rankomis jai sugriebė už kaklo ir spaudė jį, tiek 2014 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. G77/14(03), kurioje konstatuota, kad L. K. buvo padaryti skausmingi odos paraudimai kaklo šonuose, tiek tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaltinamojo versija, kad sužalojimus ant kaklo šonų nukentėjusioji padarė pati spausdama prie savęs kompiuterį, mažai įtikėtina, nes sužalojimai yra padaryti iš abiejų kaklo šonų, teismo nuomone spaudžiant kopiuterį sužalojimų iš abiejų kaklo pusių nepadarysi.

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios L. K. parodymai teisme, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai leidžia daryti išvadą, kad N. K. kaltė smurtaujant 2013 m. rugsėjo 8 d. ir 2014 m. sausio 8 d. dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta šeimos nario – sutuoktinės L. K., sveikata pilnai įrodyta. Nusikaltimus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: griebdamas už rankos nukentėjusiajai bei ranka suspaudęs nukentėjusiosios kaklą jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš šeimos narį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji L. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 55, 55 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą ji grindžia tuo, kad po sausio mėnesio įvykių ji susirgo depresija, dėl ko pirko vaistus, pateikė receptus ir vaistų pirkimo kvitus. Iš pateikto 2014 m. kovo 13 d. išrašo iš medicininių dokumentų bei 2014 m. kovo 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad L. K. į šeimos gydytoją kreipėsi 2014 m. sausio 24 d. dėl padidėjusios įtampos, nerimo, baimės, nemigos. Buvo nustatyta diagnozė – depresija su nerimu. Iki tol laiko ji lankydavosi tik profilaktiškai arba dėl ūmių virusinių ligų. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dalyje dėl 55,55 Lt turtinės žalos yra logiškas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai. Tuo remiantis, nukentėjusiajai L. K. iš kaltinamojo priteistina 55,55 Lt turtinės žalos atlyginimo (BK 113-115 straipsniai).

Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, jog ją patyrė dėl kaltinamojo N. K. neteisėtų veiksmų, kurie sutrikdė jos fizinę ir psichinę būklę. Ji iki šiol nepamiršta dvasinių išgyvenimų, jaučia baimę, nerimą, yra jautri ir verksminga, kas stipriai įtakoja jos gyvenimo kokybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiąją veikė tiesiogine tyčia, savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Po pirmos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, pripažino, kad elgėsi netinkamai, jie buvo susitaikę, tačiau po antrojo nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, savo veiksmuose neįžvelgė ir nusikalstamų veiksmų požymių, nepripažino, jog elgėsi netinkamai ir peržengė šeimyninio konflikto ribas. Bylos nagrinėjimo metu objektyviai konstatuota, jog nukentėjusioji L. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, buvo pakirstas pasitikėjimas savimi. Tačiau spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas be kitų aukščiau išvardintų kriterijų taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusiosios amžių, socialinę bei gyvenimišką patirtį, į tai, kad kaltinamojo neteisėtus veiksmus iššaukė jo pavydas, manymas, kad nukentėjusioji jam yra neištikima ir bendrauja su kitais vyriškiais. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, jog L. K. padarytai neturtinei žalai įvertinti 5000,00 Lt suma yra per didelė. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 1500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiąją L. K. teisme atstovavo advokatė R.Baranauskienė, dėl ko ji patyrė 1600 Lt išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai L. K. iš kaltinamojo N. K. priteistina 1600 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė ir yra teisiamas už dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs 2013 m. rugsėjo 8 d. nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl padarytų nusikaltimų prisipažino tik iš dalies - dėl vienos veikos prisipažino visiškai, gailėjosi, buvo net susitaikęs su nukentėjusiąją, neprisipažino tik dėl antros veikos, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę - yra teisiamas pirmą kartą, yra pensininkas, turi sveikatos problemų, laikytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6 val. ryto būti namie. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme - nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. sausio 9 d. išbūtas laikas - 2 paros, ir laikytina, kad yra atliktos 4 laisvės apribojimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas nesilankyti Taikos pr. 120b-50, Klaipėdos m., nebendrauti bei neieškoti ryšių su L. K. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2013 m. rugsėjo 8 d. nežymų šeimos nario L. K. sveikatos sutrikdymą ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2014 m. sausio 8 d. nežymų šeimos nario L. K. sveikatos sutrikdymą ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. sausio 9 d. išbūtą laiką - 2 paras, ir laikyti, kad yra atliktos 4 (keturios) laisvės apribojimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš N. K. L. K. naudai priteisti – 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui, ir 55,55 Lt (penkiasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš N. K. L. K. 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nesilankyti Taikos pr. 120b-50, Klaipėdos m., nebendrauti bei neieškoti ryšių su L. K., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.