Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. ( N. K.) pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2013 m. rugsėjo 8 d. nežymų šeimos nario L. K. sveikatos sutrikdymą ir paskirtas laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už 2014 m. sausio 8 d. nežymų šeimos nario L. K. sveikatos sutrikdymą ir paskirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. sausio 9 d. išbūtas laikas - 2 paros, ir laikytina, kad yra atliktos 4 (keturios) laisvės apribojimo dienos.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš N. K. L. K. naudai priteista – 1500,00 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimui, ir 55,55 Lt (penkiasdešimt penki litai) turtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš N. K. L. K. 1600 Lt (vienas tūkstantis šešis šimtai litų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t.y.:

2013 m. rugsėjo 8 d., apie 20.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., konflikto metu, norėdamas atimti mobilaus ryšio telefoną, pagriebė žmonai L. K. už dešinės rankos, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis N. K. 2014 m. sausio 8 d., apie 01.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., konflikto metu vadino sutuoktinę L. K. necenzūriniais žodžiais, spjovė jai į veidą, ranka suspaudė kaklą, padarydamas nukentėjusiajai skausmingus odos paraudimus kaklo šonuose, kas sukėlė L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai.

Apeliaciniame skunde L. K. nurodo, kad apylinkės teismas nurodė, kad spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į jos amžių, socialinę bei gyvenimišką patirtį. Jai visiškai nesuprantama, kaip ir kokiu būdu amžius, socialinė ar gyvenimiška patirtis įtakoja sprendimą priteisti vienokio ar kitokio dydžio neturtinę žalą. Skunde teigiama, jog teismas nurodė "...spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas be kitų aukščiau išvardintų kriterijų taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusiosios amžių, socialinę bei gyvenimišką patirtį, į tai, kad kaltinamojo neteisėtus veiksmus iššaukė jo pavydas, manymas, kad nukentėjusioji jam yra neištikima ir bendrauja su kitais vyriškiais. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, jog L. K. padarytai neturtinei žalai įvertinti 5000,00 Lt suma yra per didelė". Be to skunde nurodoma, kad N. K. nepateikė jokių įrodymų apie jos menamą neištikimybę, todėl teismas šių prasimanymų negalėjo vertinti kaip vieną iš motyvų mažinti neturtinės žalos dydį. Atvirkščiai, byloje yra rašytiniai įrodymai, jog N. K. smurtauja prieš ją ne vienerius metus, tačiau ji, norėdama išsaugoti šeimą, ilgai nesiėmė jokių veiksmų ir vis jam atleisdavo, tai yra norėjusi išsaugoti šeimą. Skunde toliau nukentėjusioji nurodo, kad civilinį ieškinį grindė neginčijamais įrodymais, jog jos savijauta, fizinė ir psichinė sveikata žymiai pablogėjo būtent dėl N. K. nevienkartinių neteisėtų veiksmų. Vienas iš pagrindinių LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra neturtinės žalos pasekmės. Pateiktuose teismui medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad 2014 m. sausio 24 d. jai buvo nustatyta diagnozė - depresija su nerimu. Tai yra tiesioginė N. K. smurto jos atžvilgiu pasekmė, nes iki to laiko pas medikus kreipdavosi tik profilaktiškai arba dėl ūmių virusinių ligų. Taip, N. K. smurtavo prieš ją ir anksčiau, bet po pastarojo karto, kada 2014 m. sausio 8 d. jis bandė ją smaugti, atsirado nepalyginamai didesnė baimė ir nerimas, negu po visų anksčiau buvusių kartų. Taip pat skunde apeliantė nurodo, kad tokį nederamą tėvo elgesį matė ir mažametė dukra J. K., dėl ko pastaroji taip pat labai pergyveno, dėl ko jai teko rūpintis ne tik savo psichine sveikata, bet ir dukros emocine būsena, o tai, be abejonės, prisidėjo prie jos sukrėtimų ir išgyvenimų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į N. K. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai L. K. padarytus sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, įvertinęs nukentėjusiosios patirtą emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybės sumažėjimą, pakirstą pasitikėjimą savimi, taip pat atsižvelgęs į nukentėjusiosios amžių, socialinę bei gyvenimišką patirtį, į tai, kad kaltinamojo neteisėtus veiksmus iššaukė jo pavydas, manymas, kad nukentėjusioji jam yra neištikima ir bendrauja su kitais vyriškiais, nusprendė, jog L. K. padarytai neturtinei žalai įvertinti 5000,00 Lt suma yra per didelė, todėl ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkintino iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisė 1500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija iš aptartų pirmosios teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir konstatuoja, jog priteistas 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ginamoms vertybėms ir atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

Apeliantės argumentas, kad apylinkės teismas spręsdamas neturtinės žalos klausimą atsižvelgė į amžių, socialinę bei gyvenimišką patirtį ir dėl to priteisė mažesnę nei ieškinyje prašomą sumą, neprieštarauja suformuotai teismų praktikai, nes minint nukentėjusiosios amžių, socialinę bei gyvenimišką patirtį pabrėžiami asmens fiziniai bei psichiniai raidos ypatumai, socialinė branda, suvokimo laipsnis. Be to apylinkės teismas į šiuos kriterijus atsižvelgė kaip į papildomus, prieš tai nurodydamas, kad spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis prieš nukentėjusiąją veikė tiesiogine tyčia, savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, po pirmos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, pripažino, kad elgėsi netinkamai, jie buvo susitaikę, tačiau po antrojo nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, savo veiksmuose neįžvelgė ir nusikalstamų veiksmų požymių, nepripažino, jog elgėsi netinkamai ir peržengė šeimyninio konflikto ribas. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu objektyviai konstatuota, jog nukentėjusioji L. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, buvo pakirstas pasitikėjimas savimi.

Nukentėjusiosios argumentas, kad ji ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, akcentavo jog tokį nederamą tėvo elgesį matė ir mažametė dukra J. K. ir dėl to ji taip pat labai pergyveno, o jai ( L. K.) teko rūpintis ne tik savo psichine sveikata, bet ir dukros emocine būsena ir tai prisidėjo prie jos ( L. K.) sukrėtimų ir išgyvenimų, o apylinkės teismas į tai neatsižvelgė, yra aiškiai nepagrįstas, nes kaip minėta auksčiau, apylinkės teismas spręsdamas neturtinės žalos klausimą būtent atsižvelgė į jos patirtą emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus.

Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatyta 1500 Lt piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė L. K. priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajai apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios L. K. apeliacinį skundą atmesti.