Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, kad susitarimo dėl prašomų priteisti 2 896,80 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo, tarp šalių nebuvo. Pažymi, kad ieškovė prašo priteisti pajamas, kurias tik tikėjosi gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, tai yra tikėtinas pajamas, nors pagal teismų praktiką ieškovė turi įrodyti realius nuostolius. Ieškovė patirtų nuostolių neįrodė, be to, reikalavimo teisę įgijo iš kito kreditoriaus, todėl negalėjo tikėtis gauti tokių nuostolių atlyginimo. Priteisiant nuostolius, turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau šiuo atveju ieškovė to neįrodinėja.

6. Į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas ir atsakovas, apie teismo posėdį informuoti tinkamai. Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dalyvavimas bylos nagrinėjime nėra pripažintas būtinu, ieškovė nusprendė jame nedalyvauti ir savo poziciją išdėstyti raštu, atsakovas byloje atstovaujamas advokatės, todėl, esant ieškovės prašymui, byla nagrinėta ieškovės atstovui ir atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021-12-13 pradinė kreditorė UAB „Credit Service“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9763685002 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 10 984,39 Eur vartojimo kreditas (refinansuota skola pagal 2021-12-22, 2022-03-04 vartojimo kredito sutartis Nr. CS9763685002), galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2029-02-13. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, sutartis 2023-01-04 buvo nutraukta.

8. 2022-10-25 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta sutartis dėl paskolos perleidimo, kuria ieškovė perėmė visą pradinio kreditoriaus paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovo sutartį.

9. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę ieškovei, tarp ieškovės ir atsakovo įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Dėl negrąžinto kredito ir administravimo mokesčio priteisimo

10. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.205 straipsnis).

11. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad atsakovas 10 481,85 Eur skolą dėl negrąžinto kredito, 290,01 Eur palūkanas ir 443,35 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2023-01-04), pripažįsta, tačiau dėl pablogėjusios materialinės padėties su ieškove laiku atsiskaityti negali. Duomenų, jog ieškovo prašoma priteisti skola būtų padengta, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

12. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pradinis kreditorius suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinas 10 481,85 Eur dydžio negrąžintas kreditas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti 443,35 Eur paskolos sutarties administravimo mokestį. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatytas sutarties administravimo mokesčio dydis yra 7 435,63 Eur (2022-03-04 vartojimo kredito sutartis Nr. CS9763685002), kuris išdėstytas fiksuota suma per mėnesį visam kredito sutarties laikotarpiui ir įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką (sutarties Bendrųjų sąlygų 6.5 punktas). Ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl iš atsakovo priteistina 443,35 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

14. Ieškovė prašo priteisti 290,01 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023-01-04) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką.

15. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

16. Pagal tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 7,66 procentų dydžio metines palūkanas (2022-03-04 vartojimo kredito sutartis Nr. CS9763685002). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2029-02-13. Sutartį nutraukus, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 290,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis šalių sudarytos sutarties mokėjimo grafiku, ieškovės reikalavimas priteisti 290,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

17. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti 2 896,80 Eur negautų pajamų (nuostolius), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2029-02-13. Atsakovo nuomone, ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, taip pat mano, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra kaltas dėl prievolės neįvykdymo. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo argumentais, nurodo, kad atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

18. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2023-01-04, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

20. Pagal CK 6.221 straipsnį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

21. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės pasirinktas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodas ir terminas yra tinkami, kadangi ieškinyje negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuoti pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma; 2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška.

24. Atsakovas neneigia, kad su sutartimi buvo supažindintas tinkamai, visos sutarties sąlygos jam prieinamu būdu buvo išviešintos ir žinomos, atsakovas pradinės kreditorės pasiūlymą įvertino ir su juo sutiko, nustatyta, kad prieš suteikiant kreditą, pagal nustatytas taisykles buvo vertinama jo finansinė padėtis (mokumas) ir tik pradiniam kreditoriui atsakingai įvertinus atsakovo galimybes, buvo suteiktas kreditas, todėl kreditorius pagrįstai iš anksto tikėjosi bei planavo gauti pajamas, taip pat, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį, ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.

25. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) sutartis buvo nutraukta (priežastinis ryšys). Atsakovo kaltė yra preziumuojama, nes jam, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Finansinės padėties pablogėjimas po sutarties sudarymo nepašalina jo kaltės dėl sutarties nevykdymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro 2 896,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios buvo numatyta vartojimo kredito sutartyje ir kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi per visą sutartą laikotarpį, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs sutarties bei tinkamai ją įvykdęs. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

26. Pažymėtina, kad iš byloje esančių kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (7,66 procentai), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Taigi, pradinė kreditorė, o po teisių perleidimo – ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Aplinkybė, kad kreditorė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 896,80 Eur negautų pajamų suma, apskaičiuota pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas, nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2029-02-13.

28. Kadangi pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimą ieškovei, prievolėje pasikeitė tik kreditorius, o pati prievolė išliko nepakitusi, todėl atmestini atsakovo teiginiai, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti priteisti jai nuostolius pagal ginčo sutartį. 2022-10-25 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudaryta sutartis dėl paskolos perleidimo neprieštarauja įstatymams ar šalis siejusiai sutarčiai, todėl kaip jau minėta, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

29. Tuo atveju, jeigu teismas priteistų ieškovei negautas pajamas, atsakovas prašo šiuos nuostolius mažinti, kadangi jie sudaro 27,63 procentus visos paskolos sumos. Kad atsakovo finansinė padėtis sunki, patvirtina aplinkybė, kad jis kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, jam suteikta valstybės garantuojama pagalba, jis registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

30. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju pagrindo mažinti atsakovo atsakomybės nėra pagrindo, kadangi atsižvelgiant į bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, jis neįrodė, jog pradinė kreditorė arba ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su šalis siejusia sutartimi, prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar yra atsakinga dėl netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo, todėl pagrindo mažinti priteistinų nuostolių dydį nėra.

31. Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pažymėtina, kad ieškovė sutarties pagrindu prašė atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti negautas pajamas, reikalavimo dėl netesybų taikymo atsakovo atžvilgiu nereiškia, todėl atsakovo nurodomos CK 6. 73 straipsnio 2 dalies ir 6. 258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) mažinimo šiuo atveju nėra aktualios.

Dėl procesinių palūkanų

32. Atsakovo nuomone, ieškovės prašymu priteistus procesines palūkanas ir nuostolius, ji nepagrįstai du kartus gautų atlyginimą už naudojimąsi jos pinigais bei praturtėtų atsakovo sąskaita.

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Tuo tarpu negautos pajamos yra civilinės atsakomybės forma, todėl atsižvelgiant į šių palūkanų ir negautų pajamų prigimtį, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad palūkanos dubliuojasi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, su kuriomis atsakovas taip pat sutiko, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Ieškovė už pareikštą ieškinį byloje yra sumokėjusi 317 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 242 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidas.

35. 2013-07-04 Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu atsakovas 15 procentų yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). 2023-11-06 Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos pažyma nustatyta, kad patirta 326,67 Eur valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

36. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 559 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K. 10 481,85 Eur negrąžinto kredito, 290,01 Eur palūkanų, 443,35 Eur administravimo mokesčio, 2 896,80 Eur negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 112,01 Eur (keturiolikos tūkstančių vieno šimto dvylikos eurų 1 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 559 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.