Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2214-415/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-06
Bylos Nr.: A-2214-415/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01207-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
Pareiškėjas: J. Ž.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-2214-415/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01207-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.4.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 46S-94 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai M. Ž.” (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti NŽT Trakų skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjui jo pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini) apylinkėje arba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, šalia pareiškėjo disponuojamo nekilnojamojo turto; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti mirusiosios M. Ž. teisių perėmėjui J. Ž.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. NŽT ginčijamu Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta nuosavybės teises jam, kaip mirusiosios M. Ž. turto paveldėtojui, vieninteliam įpėdiniui, atkurti atlyginant pinigais, o ne natūra. NŽT turi galimybę natūra atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę Trakų rajone. Jo mama M. Ž. buvo išreiškusi valią tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais niekas nebuvo išreiškęs. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų vilkinant atkūrimo procesą, prarandant dokumentus, nesilaikant teisės aktuose numatytų procedūrų ir kitaip pažeidžiant atkūrimo procesą reglamentuojančias normas, M. Ž. prarado galimybę atkurti nuosavybės teises į jai jau suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat ir į bet kurį kitą projektuotiną miško sklypą šalia turimo nekilnojamojo turto.

2.2. M. Ž. 1991 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą Trakų rajono Rūdiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai grąžinti buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą 13,29 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Šio prašymo pagrindu buvo pradėta formuoti žemėtvarkos byla. 1995 m. sausio 6 d. M. Ž. pateikė prašymą suteikti 6,62 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, esantį (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo patenkintas ir nuosavybė (miškas), savininkei pageidaujant, buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimą pagal gyvenamą vietą. 1995 m. rugsėjo 5 d. buvo pamatuotas 5,7 ha ekvivalentinis miško sklypas, projektinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir parengti reikiami dokumentai, įskaitant leidimą miško kirtimui ir ženklinimo darbams. Sklypas buvo paženklintas ir iškirstos ženklinimo linijos, o savininkė M. Ž. sutiko su sprendimu, 1995 m. spalio 18 d. pasirašė žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietos akte, todėl manė, kad nuosavybės teisės yra visiškai atkurtos. Darytina išvada, kad apskrities valdytojo įsakymas ir sprendimas dėl nuosavybės grąžinimo buvo priimti dar 1995 metais.

2.3. Pagal NŽT išaiškinimą 2000 metais, sklypas buvo sumažintas iki 4,42 ha pasikeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) reglamentavimui. Mamai nebuvo paaiškintos aplinkybės, ji nebuvo informuota, kokiu pagrindu tai buvo padaryta. Galbūt atsirado trečias pretendentas į jiems grąžintiną nuosavybę. NŽT pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2003 m. gruodžio 22 d. buvo gautas M. Ž. prašymas gauti išvadą ir patvirtinimą apie jai priklausančią perkeltą žemę (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau archyvinėje nuosavybės grąžinimo byloje minėto 2003 m. M. Ž. prašymo nėra. NŽT pažymėjo, kad 2004 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities Trakų skyriaus vedėjas parengė išvadą Nr. 5538, kurioje apskaičiuota ir įforminta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybes teises į buvusio savininko B. K. turėtą 4,42 ha (sumažintą) žemę, kuri priskirta grąžintinam miškui (vertė – 8 989 Lt / 2 603 Eur). Kadangi dokumento turinys buvo neinformatyvus, dokumente buvo pastebėti grubūs numeracijos taisymai, neišdėstyta perkeliamos nuosavybės vieta, M. Ž. dokumento nepasirašė. Mama pagrįstai manė, kad įsiteisėję dokumentai apie jau perkeltą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai priklausantį tikslų plotą turi būti įforminti teisingai tam, kad galėtų užregistruoti individualų ūkį.

2.4. Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. netikėtai žodžiu informavo savininkę M. Ž., kad yra numatomas suprojektuoti kitas sklypas dar palankesnėmis šeimai sąlygomis visai šalia jų gyvenamosios vietos. Kadangi šis sprendimas mamai buvo netikėtas ir keistas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2005 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą išaiškinti susiklosčiusią situaciją. Taip pat ir pats asmeniškai kreipėsi į tuometinį NŽT Trakų skyriaus vedėją ragindamas oficialiai atsakyti į pateiktą užklausą, tačiau gaudavo tik žodinį patvirtinimą apie numatomą naujo sklypo formavimą. Kadangi turėtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas iš valstybinės žemės fondo, buvo sakoma, kad nebus problemų suprojektuoti naują sklypą šalia gyvenamosios vietos. Tačiau apie tai, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų jiems nebepriklausyti, oficialiai nebuvo informuoti. Metus laiko negavę oficialaus atsakymo, su 2006 m. gruodžio 7 d. ir 2008 m. kovo 28 d. prašymais kreipėsi į žemėtvarką išaiškinti susiklosčiusią situaciją ir atgauti mamai priklausančią nuosavybę, tačiau Trakų rajono žemėtvarkos skyrius atsakymų nepateikė ir toliau primygtinai pradėjo siūlyti rinktis laisvą žemės plotą Ismonių kadastrinėje vietovėje, kuri pagal gyvenamą vietą yra nepalanki. Nuo to laiko, buvo kviečiami į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių rinktis atkurti nuosavybę kitose vietovėse ir buvo traktuojami kaip asmenys, nepasirinkę ir neįgyvendinę savo teisių dėl nuosavybės atkūrimo. Per tą laikotarpį jie buvo kviečiami dalyvauti susirinkimuose ir posėdžiuose. Daugumoje jų dalyvavo išreikšdami savo valią nepasirenkant siūlomo jiems netinkamo žemės sklypo. Keletas posėdžių (2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2012 m. lapkričio 6 d., 2012 m. lapkričio 22 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. kovo 16 d., 2017 m. kovo 7 d.) buvo praleisti dėl objektyvių priežasčių: laiškai, informuojantys apie posėdžių datas, buvo siunčiami neregistruotu paštu, todėl dažnu atveju vėluodavo pasiekti adresatą. Minėtais atvejais kreipėsi telefonu į NŽT Trakų skyrių, kurio darbuotojai išaiškindavo, kad dalyvavimas yra nebūtinas, jei siūlomas žemės sklypas yra jiems nepriimtinas. Bendravimas elektroniniu paštu NŽT Trakų skyriui buvo nepriimtinas. 2016 metais mama sunkiai sirgo, dėl sveikatos problemų deklaruotoje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime negyveno, todėl laiško laiku negavo. 2017 m. posėdyje nedalyvavo, kadangi mama buvo neseniai mirusi, laiškas adresato laiku nepasiekė.

2.5. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 (1993 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 337 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atstatymo įgyvendinimo tvarka) 7 straipsnio nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus tuometinis vedėjas 10 metų vilkino procesą, žodžiu žadėjo, kad nuosavybės teisės bus greitai atkurtos jiems palankiomis ir tinkamomis sąlygomis. M. Ž. pažadais tikėjo ir teisinių veiksmų nesiėmė. M. Ž. (duomenys neskelbtini)mirė, todėl jis, kaip vienintelis paveldėtojas, 2017 m. balandžio 16 d. pateikė skundą NŽT, prašydamas išaiškinti situaciją ir atsakyti į anksčiau pateiktus prašymus. Analizuodamas dokumentus pastebėjo, kad komisija, nagrinėjusi 1937–1939 metų mokestines knygas, apskaitė ne visą jo senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemės valdos plotą bei teisiškai neįtvirtino paveldėtos nuosavybės į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Grubiai pažeisdama įstatymo nustatytus terminus dėl prašymų nagrinėjimo, praėjus daugiau kaip metams ir keturiems mėnesiams, NŽT 2018 m. rugpjūčio 23 d. parengė atsakymą, kuriame nurodė, kad jie negali atsakyti dėl kokių priežasčių Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius nepateikė atsakymų į jų prašymus. Gavęs M. Ž. nuosavybės atkūrimo archyvinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustebintas, kad perkeliamo miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų joje nėra, kaip ir kitos svarbios informacijos apie nuosavybės atkūrimo proceso eigą. NŽT nurodė, kad neturi duomenų, jog būtų buvęs priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Tačiau išanalizavus išsaugotos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, matyti, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas – tai rodo turinio dokumentų rodyklė ir Trakų rajono miškų urėdijos Rūdiškių girininkijos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) miškui kirsti. Aiškindamasis kur dingo dokumentai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo buvo išplėšti iš pagrindinės nuosavybės teisių atkūrimo bylos, su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų valdininkų neteisėtų veiksmų. Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis tuo, kad yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Galutine Vilniaus apygardos teismo nutartimi prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo paliktas galioti nepakeistas. Dėl 29 metus trunkančio nuosavybės teisių atkūrimo proceso, neteisėtų valstybės įgaliotų institucijų veiksmų/neveikimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pareiškėjui nuosavybės teisė į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), negali būti grąžinta (atkurta), kadangi tai yra privačių asmenų nuosavybė ir tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Trakų skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti išvadą ir suprojektuoti pareiškėjui jo pasirinkimu 4,42 ha ploto miško sklypą iš valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini) apylinkėje arba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, šalia pareiškėjo disponuojamo nekilnojamojo turto, suformuotas neaiškiai, netinkamai ir nesuprantamai, kadangi šio reikalavimo įvykdymas priklauso nuo aplinkybių, kurių NŽT negali kontroliuoti arba spręsti, t. y. jeigu visa laisva valstybinė žemė, esanti šalia pareiškėjo disponuojamo nekilnojamojo turto, perleista privačion arba valstybinėn nuosavybėn, tai NŽT teisės aktų nustatyta tvarka neįgaliota spręsti privačios ar valstybinės nuosavybės naikinimo klausimo, tikslu suteikti žemės sklypą pareiškėjui. Žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar jiems prilyginamuose žemės sklypų planuose, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika). Minėto pareiškėjo reikalavimo NŽT negalės įgyvendinti, kadangi vadovaujantis Metodikos 24 punktu pareiškėjas turės galimybę žemės sklypą (-us) rinktis tik iš nustatyto bei patvirtinto laisvos žemės fondo žemės plano.

3.2. NŽT neturi duomenų, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) ir Atstatymo įgyvendinimo tvarkoje reglamentuota tvarka buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. Ž. į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ekvivalentine natūra grąžintas 5,70 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

3.3. Pasikeitus piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentavimui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. rugsėjo 20 d. parengė pažymą Nr. 12609 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. Pažymoje nurodyta, kad pagal M. Ž. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (4,42 ha). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos skyriuje 2003 m. gruodžio 22 d. buvo gautas M. Ž. prašymas už priklausančią 4,42 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo prašoma išvadą persiųsti Vilniaus apskrities Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos specialistams. Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. spalio 14 d. iki 2004 m. kovo 22 d.) 16 straipsnio 2 punktu ir atsižvelgdama į 2003 m. gruodžio 22 d. M. Ž. prašymą, 2004 m. kovo 10 d. parengė išvadą Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje apskaičiuota ir įforminta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. K. turėtą 4,42 ha žemę, kuri priskirta grąžintinam miškui (vertė – 8 989 Lt/2 603 Eur).

3.4. M. Ž. 2005 m. lapkričio 14 d. dalyvavo piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus Ismonių kadastro vietovėje pagal X eiliškumo grupę, susirinkime. Ji iš laisvo valstybinio žemės fondo nepasirinko žemės ploto, kuriame būtų suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas. 2007 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus žemėtvarkos skyriaus projektuojamų žemės miško sklypų pasirinkimo akte pažymėta, kad „<...Atliekant projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) Ismonių kadastro vietovėje į projekto viešą svarstymą buvo iškviesta M. Ž., nes projektavimo metu neapsisprendė dėl sklypo vietos. Atvykusi į viešą svarstymą su anūku M. Ž. atsisakė suprojektuoto sklypo ir pareiškė jeigu ji negaus miško ten kur jai buvo pamatuota anksčiau arba kur buvo tėvų miškas ji niekur nesirinks. Jai buvo paaiškinta, kad jos pageidaujami miško sklypai yra anksčiau suprojektuoti kitiems asmenims...>“.

3.5. M. Ž. ir/ar jos įgalioti asmenys pakartotinai buvo kviečiami atvykti į pretendentų susirinkimus (2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2012 m. lapkričio 6 d., 2012 m. lapkričio 22 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. kovo 16 d., 2017 m. kovo 7 d.) ir pasirinkti laisvos žemės fondo žemės plotą, esantį Ismonių kadastro vietovėje, kuriame būtų suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas. Susirinkimuose pretendentė ir/ar jos įgalioti asmenys nedalyvavo arba nesirinko žemės ploto iš laisvos valstybinės žemės fondo žemėje esančių plotų. Į 2018 m. birželio 29 d. vykusį Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Rūdiškių seniūnijos Ismonių kadastro vietovės teritorijoje 2018 m. rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimą pareiškėjas, kaip M. Ž. turto paveldėtojas, neatvyko. Pareiškėjas kviestas į pretendentų susirinkimus, kuriuose turėjo išreikšti valią dėl M. Ž. vardu projektuojamo žemės sklypo (-ų) vietos ir ribų iš laisvos valstybinės žemės, juose nedalyvavo arba nesirinkdavo žemės sklypų.

3.6. NŽT Trakų skyriaus vedėjas, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1610, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 105 punktu, vykdydamas NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. pavedimą Nr. 1PAV-37-(1.8 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, atsižvelgdamas į tai, kad M. Ž. turto paveldėtojas 2019 m. rugsėjo 16 d. organizuotame Trakų rajono savivaldybės Ismonių kadastro vietovės rengto žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkime žemės sklypo nepasirinko, 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 46VĮ-726-( 14.46.2.) „Dėl 2004 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities išvados Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimo“ panaikino Vilniaus apskrities 2004 m. kovo 10 d. išvadą Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtą M. Ž. vardu. NŽT Sprendimu mirusiajai M. Ž. nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko B. K. 4,42 ha žemės atkurtos atlyginant pinigais – 1 966,30 Eur. M. Ž. ir pareiškėjas jiems siūlomų žemės sklypų nesirinko 15 metų, siūlomi žemės sklypai neva tai neatitiko M. Ž. ir pareiškėjo lūkesčių, todėl NŽT Sprendimas pagristas ir teisėtas, atitinkantis Tvarkos 103 punktą.

Šalies argumentai

3.7. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-112-438/2020 nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo minimos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nesutampančios, t. y. pareiškėjo minimoje byloje asmeniui nebuvo suteikta galimybė pakeisti valią bei pateikti prašymą dėl valios pakeitimo, o nagrinėjamoje byloje M. Ž. 2003 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą pakeisti valią bei parengti išvadą. Pareiškėjo teiginys, jog M. Ž. 2003 m. gruodžio 22 d. nėra teikusi prašymo pateikti išvadą, pateiktas siekiant suklaidinti teismą, kadangi M. Ž. 2003 m. gruodžio 22 d. prašymas yra archyvinėje byloje ir teikiamas teismui.

3.8. M. Ž., 2005 m. lapkričio 21 d. pateikdama prašymą Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, kartu su prašymu pateikė žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalą bei leidimą miško riboms kirsti Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to M. Ž. iki 2005 metų valdė (turėjo) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalą, juo disponavo, dėl ko M. Ž. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, kadangi institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą, neturėjo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalu.

3.9. NŽT, vykdydama M. Ž. bei pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė teisės aktų ribose, vadovavosi M. Ž. pateiktais bei galiojančiais prašymais. Pareiškėjas nepateikė faktų ar duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos faktą. Pareiškėjas reikalavimą grindžia vien savo paaiškinimais, pasvarstymais ir spėlionėmis.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl NŽT 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 46S-94, kuriuo M. Ž. (mirusi (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 4,42 ha žemės (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

6. Teismas nustatė, kad M. Ž. 1991 m. rugsėjo 30 d. Trakų rajono Rūdiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą 13,29 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (pagal tuo metu buvusį administracinį skirstymą). Prašyme nurodė, kad B. K. turto įpėdiniai: M. Ž. ir tretieji asmenys. M. Ž. 1995 m. sausio 6 d. Trakų rajono Rūdiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą suteikti 6,62 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal tuo metu buvusį administracinį skirstymą). Trakų rajono Rūdiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininkas 1995 m. rugsėjo 5 d. pateikė išvadą dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo pilietei M. Ž., kurioje nurodyta, kad tikslinga M. Ž. atstatyti nuosavybės teises į 6,62 ha žemės dalį grąžinant ekvivalente natūra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Trakų rajono Rūdiškių agrarinės reformos darbinė grupė ir rajono ekspertų komisija dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę, nagrinėti pagal 1991 m. rugsėjo 30 d. prašyme nurodytus duomenis 1996 m. vasario 27 d. vertino, ar B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 13,29 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Komisija, išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) kaimų žemės mokesčių 1937–1939 m. knygą, pateikė pasiūlymą atstatyti nuosavybės teisę į bendrą 13,29 ha žemės plotą. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Trakų rajono žemės ūkio valdybos ekspertų komisija 1996 m. kovo 13 d. išnagrinėjo Trakų rajono Rūdiškių agrarinės reformos tarnybos darbo grupės pateiktus dokumentus ir išvadas-siūlymus dėl šių dokumentų tinkamumo nuosavybės teisių į turėtą žemę atstatymo tinkamumo. Komisija nutarė, kad esamų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės mokesčių 1937–1939 m. knygos, pakanka nuosavybės teisėms į buvusio savininko B. K. turėtos žemės bendro ploto 13,29 ha, esančios (duomenys neskelbtini), atstatyti. Kartu pateikė siūlymą Trakų rajono Rūdiškių agrarinės reformos tarnybai parengti ir išduoti M. Ž. bei trečiajam asmeniui pažymą apie buvusio savininko B. K. turėtos žemės valdos plotą. Remiantis Vilniaus apskrities Trakų rajono Rūdiškių apylinkės Ismonių kadastro vietovės preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto grafine medžiaga bei Rūdiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1995 m. rugsėjo 5 d. išvada, 1995 m. spalio 18 d. buvo atlikti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), siūlomo suteikti M. Ž., ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje darbai. Rūdiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos atstovas ir Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierius, dalyvaujant būsimai žemės sklypo savininkei M. Ž., parodė numatomo suteikti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir įtvirtino laikinus riboženklius. Buvo užpildytas žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas (toliau – ir Aktas). Akte nurodyta, kad M. Ž. žemės nuosavybė atstatoma į 5,70 ha žemės sklypą grąžinant ekvivalentine natūra. Su parodytomis-paženklintomis žemės sklypo ribomis būsima savininkė M. Ž. sutiko ir pasirašė Akte. Pasikeitus piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentavimui, Vilniaus apskrities administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. rugsėjo 20 d. parengė pažymą Nr. 12609 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pagal M. Ž. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (4,42 ha). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos skyriuje 2003 m. gruodžio 22 d. buvo gautas M. Ž. prašymas už priklausančią 4,42 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo prašoma išvadą persiųsti Vilniaus apskrities, Trakų rajono, Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos specialistams. Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. spalio 14 iki 2004 m. kovo 22 d.) 16 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į M. Ž. 2003 m. gruodžio 22 d. prašymą, 2004 m. kovo 10 d. parengė išvadą Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje apskaičiuota ir įforminta, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. K. turėtą 4,42 ha žemę, kuri priskirta grąžintinam miškui (vertė – 8 989 Lt/2 603 Eur). Pagal Išvadą, M. Ž. buvo įrašyta į Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus Rūdiškėse išvadų dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai eiliškumo Ismonių kadastro vietovėje pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį sąrašą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8477-79 „Dėl Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo Nr. 12 papildymo Trakų rajone“ (toliau – ir Pretendentų sąrašas). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje 2005 m. lapkričio 14 d. vyko piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus Ismonių kadastro vietovėje pagal X eiliškumo grupę, susirinkimas, kuriame M. Ž. dalyvavo, tačiau iš laisvo valstybinio žemės fondo nepasirinko žemės ploto, kuriame būtų suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas. Byloje pateiktame Vilniaus žemėtvarkos skyriaus projektuojamų žemės miško sklypų pasirinkimo 2007 m. rugpjūčio 3 d. akte pažymėta, kad „<...Atliekant projektavimo darbus Trakų raj., Rūdiškių seniūnijoje Ismonių kadastro vietovėje į projekto viešą svarstymą buvo iškviesta M. Ž., nes projektavimo metu neapsisprendė dėl sklypo vietos. Atvykusi į viešą svarstymą su anūku M. Ž. atsisakė suprojektuoto sklypo ir pareiškė jeigu ji negaus miško ten kur jai buvo pamatuota anksčiau arba kur buvo tėvų miškas ji niekur nesirinks. Jai buvo paaiškinta, kad jos pageidaujami miško sklypai yra anksčiau suprojektuoti kitiems asmenims...>“. M. Ž. ir/ar jos įgalioti asmenys pakartotinai buvo kviečiami atvykti į pretendentų susirinkimus (2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2012 m. lapkričio 6 d., 2012 m. lapkričio 22 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. kovo 16 d., 2017 m. kovo 7 d.) ir pasirinkti laisvos žemės fondo žemės plotą, esantį Ismonių kadastro vietovėje, kuriame būtų suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas. Susirinkimuose pretendentė ir/ar jos įgalioti asmenys nedalyvavo arba nesirinko žemės ploto iš laisvos valstybinės žemės fondo žemėje esančių plotų. NŽT Trakų skyriuje 2018 m. birželio 29 d. vyko Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Rūdiškių seniūnijos Ismonių kadastro vietovės teritorijoje 2018 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas, kaip M. Ž. turto paveldėtojas, neatvyko. NŽT Trakų skyriuje 2019 m. gegužės 9 d. vyko Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Rūdiškių seniūnijos Ismonių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas žemės sklypų iš laisvos fondo žemės nepasirinko. Pareiškėjas pageidavo, kad būtų grąžintas M. Ž. 1995 m. atmatuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) vs. Pareiškėjas teigė, kad šiuo klausimu dėl negrąžinto sklypo kreipėsi į teismą. Susirinkime taip pat buvo svarstyta galimybė iki nacionalizacijos buvusio žemės savininko B. K. žemę grąžinti turėtoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas buvo kviestas į pretendentų susirinkimą, kuriame turėjo išreikšti valią dėl M. Ž. vardu projektuojamo žemės sklypo (-ų) vietos ir ribų iš laisvos valstybinės žemės, posėdžio pirmininkas pasiūlė klausimą dėl žemės grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini)kaime aptarti kitą dieną tarpusavyje suderinus datą ir laiką. NŽT Trakų skyriuje 2019 m. rugsėjo 18 d. vyko Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Rūdiškių seniūnijos Ismonių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas pageidavo rinktis miško sklypus netoli (duomenys neskelbtini) vs., tačiau likę laisvi miško masyvai jo netenkino. Žemės sklypų iš laisvos žemės fondo žemės nepasirinko, žemės sklypas nebuvo suprojektuotas. Posėdžio pirmininkas pareiškėjui paaiškino, kad šio susirinkimo metu nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. NŽT Trakų skyrius 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 46SD-5366-(14.46.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo pareiškėją, kad NŽT Trakų skyrius parengė M. Ž. vardu sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais už pretendentei M. Ž. neatkurtą buvusio savininko B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4.42 ha žemės (duomenys neskelbtini), projektą. NŽT Trakų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1610, Žemės reformos įstatymu, Tvarkos 105 punktu, vykdydamas NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. pavedimą Nr. 1PAV-37-(1.8 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, atsižvelgdamas į tai, kad M. Ž. turto paveldėtojas 2019 m. rugsėjo 16 d. organizuotame Trakų rajono savivaldybės Ismonių kadastro vietovės rengto žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkime žemės sklypo nepasirinko, 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 46VĮ-726-(14.46.2.) panaikino Vilniaus apskrities 2004 m. kovo 10 d. išvadą Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtą M. Ž. vardu. NŽT Sprendimu mirusiajai M. Ž. nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko B. K. 4,42 ha žemės atkurtos atlyginant pinigais – 1 966,30 Eur. Pareiškėjas nesutinka su šiuo Sprendimu, teigdamas, kad NŽT turi galimybę natūra atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę Trakų rajone. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, pagrįstai nuspręsta nuosavybės teises, kaip mirusiosios M. Ž. turto paveldėtojui, atkurti atlyginant pinigais, o ne natūra, kadangi tiek M. Ž., tiek pareiškėjas nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. galėjo pasirinkti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau šia teise nepasinaudojo.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, Tvarkos 105 punkto nuostata (žemėtvarkos skyriaus vedėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo atlieka Tvarkos 29 punkte nurodytus veiksmus), Tvarkos 29 punkto nuostata (kai Tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais), Tvarkos 105 punkto nuostata (jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą tais atvejais, kai pilietis atvykęs į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais).

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, kaip mirusiosios M. Ž. turto paveldėtojas, turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko B. K. 4,42 ha turėtą žemę. Tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Teismas, įvertinęs Nutarties 6 punkte nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad tiek M. Ž., tiek jos įgaliotas asmuo (pareiškėjas) buvo kviečiami į Trakų rajono Ismonių kadastro vietovėje rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus rinktis laisvos valstybinės žemės sklypus suprojektavimui, tačiau vykusiuose projektuose M. Ž. ir jos įgaliotas asmuo arba nedalyvaudavo, arba žemės sklypų suteikimo lygiaverčiais žemės sklypais iš laisvos valstybinės žemės nesirinkdavo. Tą patvirtina su atsiliepimu teikiama žemės reformos žemėtvarkos projektų, rengtų Trakų rajono Ismonių kadastro vietovėje, medžiaga. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. Ž. ir pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka ne kartą buvo suteikta galimybė įgyvendinti savo teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jie ja nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo vilkinamas.

9. Teismas pabrėžė, kad bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, jog NŽT Trakų skyriuje 2019 m. rugsėjo 18 d. vyko Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Rūdiškių seniūnijos Ismonių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas. Pareiškėjas pageidavo rinktis miško sklypus netoli (duomenys neskelbtini) vs., tačiau likę laisvi miško masyvai jo netenkino. Žemės sklypų iš laisvos žemės fondo žemės nepasirinko. Posėdžio pirmininkas pareiškėjui paaiškino, kad šio susirinkimo metu nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. Apie tai, kad nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais, pareiškėjas taip pat buvo informuotas NŽT Trakų skyrius 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 46SD-5366-(14.46.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pasekmes nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, tačiau teisės pasirinkti sklypą neįgyvendino, todėl NŽT, atsižvelgusi į tai, jog 2019 m. rengiant Trakų rajono savivaldybės Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą žemės sklypų planą, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. pretendentų susirinkime, kuriame buvo projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško ar vandens telkinių sklypai, žemės sklypų iš laisvos žemės fondo žemės nepasirinko ir sklypas pretendentės M. Ž. vardu nebuvo suprojektuotas, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, pagrįstai Sprendimu nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais už M. Ž. neatkurtą buvusio savininko B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,42 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir pats pareiškėjas skunde nurodė, jog jo mama ir jis daug kartų buvo kviečiami dalyvauti susirinkimuose ir posėdžiuose, tačiau suprojektuotų miško sklypų nepasirinko, nes jie buvo jiems nepalankiose vietose. Pareiškėjo argumentus, kad M. Ž. neteikė 2003 m. gruodžio 22 d. prašymo išduoti išvadą, paneigia byloje NŽT pateiktas M. Ž. 2003 m. gruodžio 22 d. prašymas, kuriame ji už jai priklausančią žemę 4,46 ha, esančią (duomenys neskelbtini), prašė išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuo prašymu išvadą prašoma persiųsti Vilniaus apskrities, Trakų rajono, Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos specialistams.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo nurodyta LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-112-438/2020 nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo minimos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nesutampančios, t. y. pareiškėjo minimoje byloje asmeniui nebuvo suteikta galimybė pakeisti valią bei pateikti prašymą dėl valios pakeitimo, o nagrinėjamoje byloje M. Ž. 2003 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą pakeisti valią bei parengti išvadą.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde kelia klausimą, kodėl nebuvo atkurtos nuosavybės teisės iki 2005 metų, į tuo metu buvusį suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimu, jog M. Ž., 2005 m. lapkričio 21 d. pateikdama prašymą Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, kartu su prašymu pateikė žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalą bei leidimą miško riboms kirsti Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje pareiškėjas šio fakto nepaneigė. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad M. Ž. iki 2005 metų valdė (turėjo) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalą, juo disponavo, taigi NŽT, neturėdama žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalo, neturėjo galimybių M. Ž. atkurti nuosavybės teises.

14. Teismas dėl pareiškėjo argumentų apie ikiteisminį tyrimą nepasisakė, kadangi tai nėra bylos dalykas, be to, dėl ikiteisminio tyrimo yra priimta Vilniaus apygardos teismo galutinė nutartis.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, atmesti ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

16. Teismui nustačius, jog NŽT, priimdama sprendimą, nepažeidė nei materialiųjų, nei procesinių teisės aktų, t. y. nesant neteisėtiems veiksmams kaip vienam iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą. Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat tinkamai nenurodė ir neįrodė patirtos žalos, o jo skunde nurodyti teiginiai vertintini kaip nekonkretūs. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas atlyginti galbūt patirtą neturtinę žalą – 30 000 Eur, atmestas.

III.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, panaikinti NŽT Sprendimą; įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (pagal 1937–1939 metų Trakų apskrities Onuškio valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimų žemės mokesčių knygų įrašus); įpareigoti NŽT atkurti jo senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal 1937–1939 metų (duomenys neskelbtini) kaimų žemės mokesčių knygų įrašus); priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, 30 000 Eur neturtinę žalą mirusiosios M. Ž. teisių perėmėjui J. Ž. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. M. Ž. buvo išreiškusi valią tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais niekada nebuvo išreiškusi, kadangi šeima siekė steigti privatų ūkį gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), kas yra neginčijama. Teismas pripažino, kad 1995 m. spalio 18 d. buvo atlikti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), siūlomo suteikti M. Ž., ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje darbai. Buvo užpildytas žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas, kuriame nurodyta, kad M. Ž. žemės nuosavybė atstatoma į 5,70 ha žemės sklypą grąžinant ekvivalentine natūra. Šeima gauto sklypo tvarkymo darbus pradėjo ir pagal gautą leidimą vykdė miško ribų kirtimo darbus. Visiškai nesuprantama, kaip už žemės perkėlimo procedūras atsakinga institucija galėjo neturėti originalios sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos ir ją atiduoti sklypo savininkams nepasiliekant originalo. 2017 m. kreipėsi į NŽT dėl situacijos išaiškinimo ir tik 2018 m. rugpjūčio 23 d. gavo atsakymą, kuriame pripažįstama, kad nuosavybės grąžinimo bylos (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentai buvo ruošiami, tačiau neužsimenama, kad NŽT Trakų skyrius nedisponavo minėto sklypo byla. Teismas neturėtų vadovautis tik NŽT pateikta nepagrįsta versija, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bylą gavo iš M. Ž. šeimos tik 2005 m. kartu su jo prašymu išaiškinti nuosavybės atkūrimo proceso eigą. Jo pateiktame 2005 m. prašyme nėra nurodyta, kad Trakų skyriui teikia originalius bylos dokumentus kartu su prašymu, todėl nėra aišku, kuo remiantis NŽT grindžia savo teiginį, kad originalia byla disponavo tik šeima.

17.2. Kitas ginčytinas NŽT aiškinimas yra tai, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2003 m. gavo M. Ž. prašymą, kuris yra traktuojamas kaip vėliausiai ir nepraleidus Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Byloje yra suarchyvuoti visi prašymai, kurie teisėtai gali būti traktuojami kaip M. Ž. išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau 2003 m. prašymo joje nėra. Piliečio paveldima nuosavybė kitiems asmenims gali būti perduodama tik tuo atveju, kai paveldėtojas jos atsisako arba perkelia į kitą vietą. Šis principas buvo šiurkščiai pažeistas. Perkeltas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tiesiog atimtas neinformuojant savininkų, slepiant informaciją, klastojant ar naikinant dokumentus.

17.3. Tiek NŽT, tiek teismas akcentuoja tai, kad M. Ž. bei jos šeimos nariai ne visada dalyvavo NŽT Trakų skyriaus organizuojamuose susitikimuose dėl atkuriamos nuosavybės pasirinkimo Ismonių kadastrinėje vietovėje arba nesirinko sklypo iš siūlomų. NŽT Trakų skyriaus siūlomos vietos atkuriamai nuosavybei buvo visiškai nesulyginamos tiek su paveldimos nuosavybės turėta verte, tiek su naujai suformuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) verte. Kadangi siūlomi sklypai buvo suskaidyti į mažo ploto laukymes, krūmus, šabakštynus ir neturėjo ūkinės vertės bei sklypai buvo išsidėstę toli nuo M. Ž. gyvenamosios vietos, šeima siūlomų sklypų nesirinko. Rinktis naują sklypą šeima buvo verčiama neišaiškinus visų aplinkybių ir nenurodžius sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrimo baigties. Tik vykusio teismo proceso metu išaiškėjo, kad perkelta nuosavybė (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perleista kitiems asmenims 2007 m. Vadinasi, 2005 m., kai buvo parašytas pirmas prašymas NŽT Trakų skyriui, siekiant išsiaiškinti situaciją, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo kitų nuosavybėje, todėl NŽT Trakų skyriaus valdininkai galėjo nesunkiai užbaigti nuosavybės grąžinimo procesą pagal M. Ž. prašymą. Pateiktuose 2005, 2006 ir 2008 m. (priedai Nr. 2, 3, 4) prašymuose yra aiškiai suformuluoti klausimai NŽT Trakų skyriaus valdininkams. Kadangi NŽT Trakų skyriaus valdininkai atsakymų į registruotus prašymus nepateikė bei informaciją slėpė, atsakovas pažeidė Atstatymo įgyvendinimo tvarkos 7 straipsnio nuostatą, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos.

17.4. Teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl neturtinės žalos, kurią jis vertina 30 000 Eur kompensacija. Institucijos valdininkų neveikimas ir piliečių apgaudinėjimas daro didelį poveikį žmogaus jausmams, nervinei sveikatai bei moralei.

Atsiliepimas

18. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, atsiliepime pabrėždamas šias aplinkybes:

18.1. NŽT neturi duomenų, kad Atstatymo įstatyme ir Atstatymo įgyvendinimo tvarkoje reglamentuota tvarka buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. Ž. į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ekvivalentine natūra grąžintas 5,70 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

18.2. LVAT, aiškindamas Atkūrimo įstatymo nuostatas administracinėje byloje Nr. A525-1435/2009, nurodė, kad nuo 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatyme nebelikus nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalente natūra, piliečiai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais privalėjo tikslinti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos skyriuje 2003 m. gruodžio 22 d. buvo gautas M. Ž. prašymas už priklausančią 4,42 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo prašoma išvadą persiųsti Vilniaus apskrities, Trakų rajono, Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos specialistams.

18.3. Kaip matyti iš piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus Ismonių kadastro vietovėje pagal X eiliškumo grupę, susirinkimo vykusio 2005 m. lapkričio 14 d., dalyvių sąrašo bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. lapkričio 14 d. protokolo Nr. 15, M. Ž. dalyvavo pretendentų susirinkime. Ji iš laisvo valstybinio žemės fondo nepasirinko žemės ploto, kuriame būtų suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas. M. Ž. ir/ar jos įgalioti asmenys pakartotinai buvo kviečiami atvykti į pretendentų susirinkimus (2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2012 m. lapkričio 6 d., 2012 m. lapkričio 22 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. kovo 16 d., 2017 m. kovo 7 d.) ir pasirinkti laisvos žemės fondo žemės plotą, esantį Ismonių kadastro vietovėje, kuriame būtų suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas. Susirinkimuose pretendentė ir/ar jos įgalioti asmenys nedalyvavo arba nesirinko žemės ploto iš laisvos valstybinės žemės fondo žemėje esančių plotų. Taip pat į 2018 m. birželio 29 d. vykusį Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Rūdiškių seniūnijos Ismonių kadastro vietovės teritorijoje 2018 m. rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimą pareiškėjas, kaip M. Ž. turto paveldėtojas, neatvyko. 2019 m. rugsėjo 18 d. vykusiame Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Rūdiškių seniūnijos Ismonių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkime pareiškėjas pageidavo rinktis miško sklypus netoli (duomenys neskelbtini) vs., tačiau likę laisvi miško masyvai jo netenkino. Žemės sklypų iš laisvos žemės fondo žemės nepasirinko, žemės sklypas nebuvo suprojektuotas. Faktą, kad pareiškėjas apie nuosavybės teisių atkūrimą pinigais buvo informuotas, patvirtina NŽT Trakų skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. protokolo Nr. 46PRT-22-(14.46.6.) 1 priede esantis pareiškėjo parašas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, NŽT Trakų skyrius 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 46SD-5366-(14.46.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ pakvietė pareiškėją 2019 m. gruodžio 23 d. atvykti į posėdį, kuriame bus svarstomas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. M. Ž. bei pareiškėjas jiems siūlomų žemės sklypų nesirinko 15 metų, siūlomi žemės sklypai neva tai neatitiko M. Ž. bei pareiškėjo lūkesčių, todėl NŽT Sprendimas pagrįstas bei teisėtas, atitinkantis Tvarkos 103 punktą.

Šalies argumentai

18.4. M. Ž. 2003 m. gruodžio 22 d. prašymas archyvinėje byloje yra, prašymas taip pat buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Minėtame prašyme nurodoma, kad M. Ž. už jai priklausančią žemę 4,46 ha, esančią (duomenys neskelbtini), prašo išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuo prašymu išvadą prašoma persiųsti Vilniaus apskrities, Trakų rajono, Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos specialistams.

18.5. M. Ž. iki 2005 metų valdė (turėjo) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalą, juo disponavo, dėl ko M. Ž. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, kadangi institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą, neturėjo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos su žemės sklypo planu originalo.

18.6. Remiantis NŽT Trakų skyriuje esančia archyvine medžiaga bei valstybės įmonės Registrų centro teikiama informacija nustatyta, kad B. K. iki nacionalizacijos valdytą 13,29 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (pagal tuo metu buvusį administracinį skirstymą), šiuo metu nuosavybės teise valdo bei ja disponuoja privatūs fiziniai asmenys. Šių asmenų nuosavybės teise valdomas 13,2236 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), suprojektuotas ir suformuotas Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-11361-(79). Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn. Nuosavybės teisė į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), negali būti grąžinta (atkurta), kadangi tai yra privačių asmenų nuosavybė ir tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei.

18.7. Teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti NŽT atkurti jo senelio B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal 1937–1939 m. (duomenys neskelbtini) žemės mokesčių knygų įrašus), NŽT jo negalės įgyvendinti, kadangi vadovaujantis Metodikos 24 punktu, pareiškėjas turės galimybę žemės sklypą (-us) rinktis tik iš nustatyto bei patvirtinto laisvos žemės fondo žemės plano.

18.8. Šiuo atveju valdžios institucija (NŽT) vykdydama M. Ž. bei pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė teisės aktų ribose, vadovavosi M. Ž. pateiktais bei galiojančiais prašymais. Taip pat pareiškėjas nepateikė faktų ar duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetimo

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir pareiškėjo apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl įrodymų vertinimo

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinkus ir ištirtus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

21. Teisėjų kolegija tokius pareiškėjo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

22. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (ABTĮ 56 str.) patvirtina šias aplinkybes.

22.1. M. Ž. 1991 m. rugsėjo 30 d. Trakų rajono Rūdiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą 13,29 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime (pagal tuo metu buvusį administracinį skirstymą).

22.2. Ši Pretendentė 1995 m. sausio 6 d. Trakų rajono Rūdiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą suteikti 6,62 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, esantį (duomenys neskelbtini) kaime (pagal tuo metu buvusį administracinį skirstymą).

22.3. Remiantis Vilniaus apskrities Trakų rajono Rūdiškių apylinkės Ismonių kadastro vietovės preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto grafine medžiaga bei Rūdiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1995 m. rugsėjo 5 d. išvada, 1995 m. spalio 18 d. atlikti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), siūlomo suteikti M. Ž., ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje darbai. Buvo užpildytas žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas, kuriame nurodyta, kad M. Ž. žemės nuosavybė atstatoma į 5,70 ha žemės sklypą grąžinant ekvivalentine natūra. Su parodytomis-paženklintomis žemės sklypo ribomis M. Ž. sutiko ir Akte pasirašė.

22.4. Nuo 1997 m. liepos 1 d. pasikeitus nuosavybės teisių atkūrimo teisiniam reglamentavimui ir Atkūrimo įstatyme nebelikus nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalente natūra, piliečiai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais privalėjo tikslinti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos skyriuje 2003 m. gruodžio 22 d. buvo gautas M. Ž. prašymas už priklausančią 4,42 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo prašoma išvadą persiųsti Vilniaus apskrities, Trakų rajono, Rūdiškių seniūnijos žemėtvarkos specialistams. Šis M. Ž. 2003 m. gruodžio 22 d. prašymas yra archyvinėje byloje, buvo pateiktas pirmosios instancijos teisme ir teismo tirtas bei įvertintas.

22.5. Vadovaujantis Tvarkos 3 punktu, nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

22.6. Vilniaus apskrities viršininko administracija, remdamasi M. Ž. 2003 m. gruodžio 22 d. prašymu, 2004 m. kovo 10 d. parengė išvadą Nr. 5538 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodoma, kad M. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. K. turėtą 4,42 ha žemę, kuri priskirta grąžintinam miškui (vertė – 8 989 Lt/2 603 Eur) (Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. spalio 14 iki 2004 m. kovo 22 d.) 16 str. 2 d.). Pagal šią Išvadą, M. Ž. buvo įrašyta į Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus Rūdiškėse išvadų dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai eiliškumo Ismonių kadastro vietovėje pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį sąrašą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8477-79 „Dėl Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo Nr. 12 papildymo Trakų rajone“.

22.7. Byloje nustatyta, kad pretendentė daug kartų buvo kviečiama į pretendentų pagal eiliškumą susirinkimus, kad pasirinktų žemės sklypus iš laisvos žemės fondo, tačiau susirinkime, kuriame dalyvavo, to nepadarė, o į kitus neatvykdavo (žr. šios Nutarties 6 p. nurodytas šiuos argumentus patvirtinančias faktines aplinkybes).

22.8. NŽT Trakų skyriuje 2019 m. rugsėjo 18 d. vyko Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Rūdiškių seniūnijos Ismonių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų susirinkimas (bylos I t., b. l. 162–164). Pareiškėjas pageidavo rinktis miško sklypus netoli (duomenys neskelbtini) vs., tačiau iš likusių laisvų miško masyvų miško sklypų netenkino. Kadangi žemės sklypų iš laisvos žemės fondo žemės pareiškėjas nepasirinko, pretendentų susirinkimo posėdžio pirmininkas pareiškėjui išaiškino tokių veiksmų teisinius padarinius, t. y., kad šio susirinkimo metu nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. Apie tai, kad nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais, pareiškėjas buvo informuotas NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 46SD-5366-(14.46.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ (žr. šios Nutarties 9 p. nurodytas šiuos argumentus patvirtinančias faktines aplinkybes).

Dėl ginčijamo atsakovo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

23. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

24. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (ABTĮ 56 str. 7 d.), pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo susiformavusius teisinius santykius ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą ginčijamu Sprendimu nuspręsti atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais už M. Ž. neatkurtą buvusio savininko B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,42 ha žemės (duomenys neskelbtini).

25. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad jam siūlyti miško, žemės sklypai negalėjo prilygti nacionalizuotajai žemei, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byloje nenustatyta tokių faktinių aplinkybių, kad pareiškėjui siūlyti žemės, miško sklypai būtų netinkami naudoti pagal tikslinę paskirtį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teises.

26. Byloje nėra Sprendimo, kuriuo nuosavybės teisės M. Ž. būtų atkūrimo į buvusio savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ekvivalentine natūra grąžintas 5,70 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis tokio fakto įrodyti nėra teisinių galimybių, nes tik pats individualus administracinis aktas ar, esant tam tikroms sąlygoms, tokio akto išviešinimo faktas nekilnojamojo turto registre įrodo nuosavybės teisę. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad NŽT 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme, kuris pateiktas byloje, informavo jį, kad neturi duomenų, jog būtų buvęs priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į sklypą projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai suponuoja, kad pareiškėjas jau 2018 m. žinojo apie tai, jog teisių į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) neturi ir galėjo/turėjo imtis priemonių siekdamas įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą dalyvaudamas pretendentų susirinkime ir pasirinkdamas siūlomą miško ar žemės sklypą/sklypus, tačiau to nepadarė.

27. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai, kurią privalo atlyginti valstybė, kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

28. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasGintaras KryževičiusVirginija Volskienė