Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Institucijos teikiančios byloje išvadą – Šilutės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Laimai Stirbienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž., Institucijos teikiančios byloje išvadą – Šilutės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukroms G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vieną tūkstantį aštuonis šimtus (1800) eurų kiekvienai dukrai už pastarųjų dvylikos mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Paskirti ieškovę G. Ž. ir U. Ž. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti šalių dukrų G. Ž. ir U. Ž., gyvenamąją vietą kartu su ieškove.

Atsakovas bendrauja su savo dukromis kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukras į jų gyvenamąją vietą. Apie numatomą susitikimą su dukromis atsakovas privalo įspėti ieškovę prieš keturiasdešimt aštuonias (48) valandas.

Atsakovas bendrauja su dukromis vieną kartą per savaitę (trečiadieniais) telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis nuo 19 val. iki 20 val.

Sausio 1-ąją-Naujųjų metų dieną;G. ir U. Ž. gimimo dienomis;Sekmadienį – katalikų Šv. Velykų pirmąją dieną;pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną;gruodžio 21 dieną - atsakovo gimimo dieną;gruodžio 25 ir 26 dienomis.

Atsakovas bendrauja su dukromis savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau, kaip dvi savaites dukrų vasaros atostogų metu. Apie numatomą atvykimą pasiimti dukras ieškovas privalo įspėti ieškovę prieš keturiasdešimt aštuonias valandas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje parodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka, tačiau nesutinka su vaikams prašomo išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad yra nepajėgus vaikams mokėti tokio dydžio išlaikymą, kadangi gauna minimalias pajamas, turto neturi, be to turi skolų, kurias taip pat reikia gražinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų: G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) ir U. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 7).

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos, ieškovės pateiktų aplinkybių, atsakovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena daugiau nei vienerius metus. Šalys bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko, nebesprendžia šeimos reikalų, šeimos išsaugoti nėra galimybių, sutuoktiniai taikytis nepageidauja. Darytina išvada, jog santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Tenkinamas ieškovės prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio santykius, abu pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti vienas kitą, remti moraliai bei materialiai, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Esant išvardintoms aplinkybėms, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas tik formalioje santuokoje nebeturi perspektyvų, todėl santuoka nutrauktina, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnis).

Kiekvienas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnis). Ieškovė prašo nutraukus santuoką palikti santuokinę pavardę. Atsakovas dėl pavardės neprieštarauja. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – Ž., atsakovui – Ž. pavardė.

Ieškovė prašo dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji nuo jų gimimo jomis rūpinasi. Abi mergaitės yra neįgalios, turi rimtų sveikatos problemų, todėl ji gali tinkamai užtikrinti vaikų interesus. Atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

Institucija teikianti išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje neprieštaravo, kad G. ir U. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama J. Ž.. Nurodė, kad mergaitėms yra sudarytos geros sąlygos. Mama jomis rūpinasi. Abi mergaitės turi didelių sveikatos problemų, mama užtikrina tinkamą jų sveikatos priežiūrą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. Ž..

Įstatymas nustato, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d. vaikas su kuriuo tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tėvo su vaikais bendravimo tvarką. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad vaikų tėvas A. Ž. yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti mažamečius vaikus, piktnaudžiauja tėvo valdžia, nesidomėdamas vaikų sveikata ir kitais vaikų poreikiais.

Liudytoja M. K. parodė, kad atsakovas nelanko sergančių mergaičių, neremia jų materialiai, tik du kartus pasirūpino mergaičių nuvežimu į ligoninę.

Institucijos teikiančios išvadą - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas ieškovės pasiūlytai bendravimo su vaikais tvarkai neprieštaravo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Įvertinus aptartas aplinkybes ieškovės pasiūlyta tėvo A. Ž. bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus, todėl nustatytina ieškovės pasiūlyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustačius mažamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove išlaikymas priteistinas iš atsakovo A. Ž.. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove jai tenka didesnė pareiga nepilnamečių vaikų išlaikymo kontekste, nes kasdien tenka vaikus prižiūrėti, gaminti maistą, skalbti rūbus, juos auklėti, o taip visiškai materialiai išlaikyti bei pasirūpinti jų sveikatos priežiūra.

Iš pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad G. Ž. nustatytas onkologinis susirgimas, U. Ž. mišrūs raidos sutrikimai (b.l.52-55). Ieškovė nedirba, mergaites išlaikyti jai padeda močiutė, ji taip pat gauna vaiko neįgalumo pensiją, vaiko priežiūros kompensaciją bei išmokas vaikui. Šių pinigų aiškiai nepakanka vaikams išlaikyti. Reikalingos išlaidos ne tik kasdieniniams būtiniems poreikiams patenkinti, bet ir papildomos išlaidos vaistams, kelionėms pas gydytojus, vitaminams, higienos priemonėms ir pan.

Atsakovas nesutinka su išlaikymo vaikams dydžiu, nurodo, kad išlaikymo suma yra per didelė, ieškovė gauna neįgalių vaikų pašalpas, todėl mano, kad dukroms išlaikyti jis galėtų mokėti kiekvienai po 75 eurus, ir tokia išlaikymui skirta suma užtikrintų dukrų poreikius.

Liudytoja Z. Ž. parodė, kad ji porą kartų davė pinigų anūkių nuvežimui pas gydytojus, taip pat yra davusi 50 eurų.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su neįgalių dukrų priežiūra, išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.

Iš ieškovės paaiškinimo matyti, jog nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 300,00 Eur suma. Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą.

Iš ieškovės paaiškinimo bei rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra. Atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl tikėtina, kad pragyvena ir gali skirti ieškovės ieškinyje prašomą po 150,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Kadangi atsakovas yra darbingas, sveikas žmogus, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaikus. Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui.

Įvertinus aukščiau išdėstytą iš atsakovo A. Ž. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. Ž. ir U. Ž. po 150,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2017 m. rugsėjo 25 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo po 1800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai dukrai už paskutinius 12 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos (po 150,00 Eur kas mėnesį už laikotarpį). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad prašomu išlaikymo įsiskolinimą priteisti laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnametėms dukroms paskutinius metus neteikė. Atsakovas neįrodinėjo, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė kokį nors išlaikymą vaikams. Atsižvelgus į tai, teismas priteisia iš atsakovo A. Ž. nepilnamečiams vaikams G. Ž. ir U. Ž. po 1800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už paskutinius 12 mėnesių iki ieškinio padavimo dienos.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų motinai J. Ž.. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. Ž. 2017-01-14 sudarė Vartojimo kredito sutartį su UAB „General financing“ bendrai 500 Eur vartojimo kredito sumai (b.l. (duomenys neskelbtini)), bei 2017-01-14 su UAB „IPF Digital Lietuva“ bendrai 1000 Eur vartojimo kredito sumai (b.l. 39). Šios prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi atsakovas neįrodinėjo, jog gautos paskolos buvo panaudotos išimtinai šeimos poreikiams tenkinti.

Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 108,00 Eur (150 Eur x 2 x 12 x 3%) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). 2017 m. rugsėjo 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu J. Ž. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl, remiantis 2017 m. lapkričio 7 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 412,46 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės J. Ž. ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir J. Ž. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: Ž., Ž.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukroms G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150,00 Eur) kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017-09-25 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukroms: G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų kiekvienai dukrai už pastarųjų dvylikos mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Paskirti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrų: G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti G. Ž. ir U. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove J. Ž..

Atsakovas bendrauja su savo dukromis kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas dukras į jų gyvenamąją vietą. Apie numatomą susitikimą su dukromis atsakovas privalo įspėti ieškovę prieš keturiasdešimt aštuonias (48) valandas.

Atsakovas bendrauja su dukromis vieną kartą per savaitę (trečiadieniais) telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis nuo 19 val. iki 20 val.

Atsakovas bendrauja su dukromis telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis žemiau nurodytomis dienomis nuo 17 val. iki 18 val.:

Sausio 1-ąją-Naujųjų metų dieną;G. ir U. Ž. gimimo dienomis;Sekmadienį - katalikų Šv.Velykų pirmąją dieną;pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną;gruodžio 21 dieną - atsakovo gimimo dieną;gruodžio 25 ir 26 dienomis.

Atsakovas bendrauja su dukromis savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau, kaip dvi savaites dukrų vasaros atostogų metu. Apie numatomą atvykimą pasiimti dukras ieškovas privalo įspėti ieškovę prieš keturiasdešimt aštuonias valandas.

Pripažinti pinigines prievoles UAB „General financing“ ir UAB „IPF Digital Lietuva“ asmeninėmis atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 108 Eur žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 412,46 Eur valstybės naudai išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams išieškojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.