Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka per vienerius metus nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas nepilnametės K. J., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvu nepanaudojo tėvų valdžios vaiko interesais, dėl ko jo nepilnametė duktė K. J. 2015 m. rugpjūčio 9 d. 14.00 val. Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, esančioje parduotuvėje „Maxima“ pavogė po nedirbančia kasa padėtus du momentinius loterijos bilietus „Tik tak“, bendros 10 eurų vertės, ir nesumokėjusi išėjo už parduotuvės kasų, t.y. pagrobė du loterijos bilietus. Protokole nurodyta, kad J. J. nesiėmė priemonių dukrai auklėti ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d.

Pažymėtina, kad ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal LR ATPK 181 str. privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t.y. apklausiami pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojama medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada). Privalo būti nustatyta, kuo kokiais konkrečiai veiksmais (neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, E. R. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad jo dukra atliko priešingą teisei veiką. Šiuo atveju turi būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t. y. policijos pareigūnams inicijuojant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebuvo tiriama, ar J. J. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jo dukra nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jos priežiūrą ir auklėjimą.

Tuo tarpu iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad J. J. tinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr.V-SD-514-(41.16) nurodyta, kad J. J. šeima nėra įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius nėra gavęs nusiskundimų dėl netinkamų vaikų auklėjimo ar vaikų priežiūros (b. l. 21). J. J. vienas augina keturis nepilnamečius vaikus, vaikų motina I. J. yra mirusi (b. l. 12, 21).

Šie rašytiniai bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad J. J., kaip tėvas, rūpinasi savo dukra Kamile, ir kitais vaikais (šiuo metu yra tėvystės atostogose), imasi visų įmanomų priemonių, kad jo dukra nedarytų teisės pažeidimų ir deramai bei atsakingai užtikrina nuolatinę jos priežiūrą, gydymą ir auklėjimą. J. J. paaiškinimu nustatyta, kad nepilnametė taip pasilegė pirmą kartą ir nuoširdžiai dėl šio poelgio išgyvena.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad J. J. vienas augina keturis vaikus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas mano, kad vien tik formalus administracinių teisės pažeidimų protokolų rašymas šiuo atveju negali išspręsti jo šeimoje kilusią problemą dėl dukros elgesio - jai galimai reikalinga didesnė Vaiko teisių apsaugos tarnybos, mokyklos pedagogų pagalba.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina savo įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008).

Nesant J. J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-427-238/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti nesant J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.