Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J., jo atstovui advokatui J. M., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2016-07-19 nutarimo Nr. 73N-66576628-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis E. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 86P-65361192-16 M. J. dėl to, kad šis 2016-07-04 18.02 val. Mažeikių r., Seda, Dariaus ir Girėno g., vairuodamas galu varomą automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų spausdamas akseleratoriaus pedalą bei slysdamas šonu, kelis kartus išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9 ir 119 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas 2016-07-19 nutarimu Nr. 73N-66576628-16 už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą M. J. paskyrė 434,00 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2016-07-19 nutarimu jis nubaustas nepagrįstai už neva iš chuliganiškų paskatų automobilio vairavimą. Nurodė, jog pažeidimo nepadarė, nes važiuodamas ta gatve, kurios atkarpoje 200-300 metrų, maždaug kas 40-60 metrų yra išdėstyti 5 kanalizacijos šuliniai, kurių dangčiai kelis centimetrus įgilinti arba iškelti virš kelio dangos. Užvažiavus ant minėtų šulinių automobilio ratui susidaro neigiamas poveikis automobiliui, todėl jis neviršydamas leistino greičio bei įsitikinęs, jog tai yra saugu, aplenkdavo minėtus kanalizacijos šulinius. Jo manymu, iš paskos važiavusios transporto priemonės savininkas klaidingai suvokė jo vairavimo ypatumus, juos įvertindamas kaip chuliganišką vairavimą, todėl tai yra tik kitų asmenų subjektyvi nuomonė. Kadangi administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, o tik apvažiavo kliūtis kelyje, nes kanalizacijos šuliniai ir buvo kliūtys kelyje, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje požymių, todėl prašo panaikinti paskirtą nuobaudą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas D. V. prašė netenkinti M. J. skundo ir palikti nepakeistą Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2016-07-19 nutarimą Nr. 73N-66576628-16.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. palaikė savo skundą ir nurodė, kad važiavo ta gatve tą dieną po darbo į parduotuvę. Toje gatvėje yra kanalizacijos šuliniai, todėl jis, siekdamas jų išvengti, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Tuo metu kelio danga buvo šlapia. Nurodė, jog ištisinės juostos nekirto, leistino greičio neviršijo ir pavojaus niekam nekėlė, nes nei kitų automobilių, nei pėsčiųjų nebuvo. Matė tik iš paskos važiuojantį automobilį, kuriame be vairuotojo buvo ir keleivis. Patvirtino, jog nei priekyje kitų automobilių, nei pėsčiųjų nematė, kurie būtų galėję išsigąsti jo vairavimo. Patvirtino, jog automobilis nebuvo praslydęs nė karto. Nurodė, jog jo pateiktose nuotraukose Nr. 2 ir Nr. 3 matosi ištisinės juostos, tačiau nurodė, jog jis jų nekirto, o apvažiavo arčiau šaligatvio pusės, nes ne visus šulinius apvažiavo išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Nurodė, jog akseleratoriaus per daug nespaudė, o galinių ratų padangos tamsesnės, nes automobilis varomas galiniais ratais. Jis patvirtino, jog nevažiavo prasukant ratus. Kai nuvažiavo prie parduotuvės ir sustojo, jo automobiliui pastojo kelią kitas automobilis, kurio vairuotojas išlipęs iš automobilio jį apšaukė. Patvirtino, jog atvykusiems policijos pareigūnams paaiškinime nenurodė, kad toje atkarpoje manevravo iš vienos eismo juostos į kitą su tikslu išvengti kliūčių, t. y. kanalizacijos šulinių.

Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patraukto M. J. atstovas advokatas J. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių jo atstovaujamojo kaltę padarius teisės pažeidimą, nes pateiktos foto nuotraukos nepatvirtina, kad kelyje paliktos padangų žymės yra būtent jo atstovaujamojo automobilio, tamsesnės atstovaujamojo automobilio galinės padangos nepatvirtina, jog vairavo chuliganiškai, nes jos dėvisi daugiau, kadangi automobilis varomas galu, o ant padangų prilipę akmenukai, anot jo, iš viso neturi jokios reikšmės, juolab, kad tuo metu buvo šlapia kelio danga. Patvirtino jog jo atstovaujamasis padarė tris manevrus apvažiuodamas kanalizacijos šulinius, nes taip saugojo savo automobilį, ir jokio pavojaus niekam nesukėlė, ištisinės juostos nekirto ir leistino greičio neviršijo, todėl chuliganiškai nevairavo. Byloje yra tik fizinių asmenų parodymai, kur jie užfiksavo subjektyvią savo nuomonę, dėl jo atstovaujamojo vairavimo ir manevravimo, įvertindami, jog tai buvo chuliganiškas vairavimas. Jo manymu tik policijos pareigūnai galėjo įvertinti, ar tai buvo chuliganiškas vairavimas, o konkrečiu atveju, policijos pareigūnai įvykio nematė ir visą situaciją įvertino tik pagal duotus subjektyvius asmenų parodymus. Kadangi jokių pasekmių nekilo, todėl nėra ir teisės pažeidimo. Nurodė, jog visos abejonės turi būti vertinamos jo atstovaujamojo naudai, o kadangi nėra jo atstovaujamojo padarytos veikos teisės pažeidimo sudėties, todėl byla turi būti nutraukta.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. paaiškino, kad dirbdamas kartu su kolega gavo iš budėtojo nurodymą vykti į Mažeikių r., Sedos miestelį, dėl galimai chuliganiško vairavimo. Atvykę į vietą pabendravo su pranešėju ir liudytoju bei galimu pažeidėju, visus apklausė užfiksavo ant kelio likusias žymes, taip pat „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ratų būklę, ir surašė protokolą „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojui dėl chuliganiško vairavimo, nes anot jo, pažeidimas pasitvirtino. Pranešėjas ir liudytojas patvirtino, jog „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas chuliganiškai manevravo iš vienos eismo juostos į kitą, ant kelio palikdamas žymes, kurios buvo užfiksuotos nuotraukose, spausdamas akseleratoriaus pedalą bei prasisukant automobilio ratams. Taip pat užfiksavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio galinių padangų vaizdą, nes jos buvo tamsesnės nei priekinės, tai rodė, kad jos yra dėvimos labiau, nes automobilis varomas galu, ir prasukant ratus, taip dėvėdamosi padangos yra tamsesnės. Taip pat „(duomenys neskelbtini)“ automobilio kairės pusės galinė padanga buvo aplipusi akmenukais, o tai bylojo, jog slystant automobiliui ir įkaitus padangai ant jos prikibo akmenukai, tai atitiko ir ant kelio paliktoms žymėms, o būtent kairės pusės ratų. Taip pat ant kelio paliktos žymės patvirtino automobilio manevravimą iš vienos eismo juostos į kitą. Nurodė, jog šioje atkarpoje yra kanalizacijos šuliniai, tačiau būtinybės jų apvažiuoti nebuvo, nes ir policijos automobiliu važiuojant per kanalizacijos šulinius jokių kliūčių nesudarė. Paaiškino, jog vairuotojas manydamas, kad ant kelio yra kliūtis, privalo sustoti ir kliūtį pašalinti, o neturėdamas galimybių jos pašalinti, privalo informuoti policiją, tačiau konkrečiu atveju taip padaryta nebuvo, nes ant kelio kliūčių nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. paaiškino, kad liepos 4 d. apie 18 val. jis važiavo kartu su draugu E. K. pas kitą draugą, kaip Sedos miestelyje priešais jį iš šalutinio kelio įsuko „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis ir „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis. Nuo mokyklos pravažiavus kalniuką ir pėsčiųjų perėją „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pradėjo manevruoti po kelią. Tiksliau mašina „plavinėjo“ iš vienos eismo juostos į kitą. Tuo metu kelio danga buvo drėgna. Jis į tą automobilį atkreipė dėmesį, nes išgirdo didesnį padangų garsą. Jis matė, kad automobilis važiuoja chuliganiškai ir keldamas pavojų kitiems. Tuo metu šaligatviu, kur važiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis ėjo pėsčiasis, kuris nuo tokio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo vairavimo išsigando ir su pirštu prie smilkinio pasukiojo, parodydamas, jog „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojui negerai su protu. Toje atkarpoje iš tiesų yra kanalizacijos šuliniai, tačiau ir jis pats ir priekyje važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo per tuos šulinius ir jokių kliūčių per juos važiuoti nebuvo. Patvirtino, jog toje vietoje eina ištisinė juosta, o toliau punktyrinė. Jis pasipiktinęs tokiu „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo elgesiu kelyje prie jau sustojusio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio sustojo, užstodamas kelią šiam išvažiuoti ir papriekaištavo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui dėl jo netinkamo vairavimo, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas į tai nereagavo, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė teismui, jog „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas vairavo chuliganiškai ir pavojingai net nekreipdamas dėmesio į priešais atvažiuojančius automobilius ir kitus eismo dalyvius.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. paaiškino, kad jis su V. J. važiavo tame pačiame automobilyje, o jis sėdėjo šalia vairuotojo ir viską matė gerai. Važiuojant per Sedos miestelį patraukė dėmesį „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, nes pasigirdo ūžesys ir iš po ratų rūko dūmai. Priekyje važiavo dar „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ automobilis chuliganiškai ir pavojingai manevravo po kelią iš vienos eismo juostos į kitą. Priešais „(duomenys neskelbtini)“ automobilį atvažinėjo kitas automobilis, kuris net pristabdė dėl tokio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo vairavimo. Šaligatviu ėjo pėsčiasis, kuris jo manymu, išsigando „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo važiavimo, nes pridėjęs pirštą prie smilkinio jį pasukiojo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui. Po tokio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo elgesio V. J. privažiavo prie aikštelėje sustojusio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo ir su juo apsižodžiavo, po to užstatė automobilį, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis negalėtų išvažiuoti ir pranešė policijai. Patvirtino, jog toje atkarpoje, kur pavojingai manevravo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis yra kanalizacijos šuliniai, tačiau per juos galima važiuoti ir jokios kliūties ant kelio dėl to nėra, kaip ir nėra būtinybės jų apvažiuoti. Nurodė, jog toks „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo chuliganiškas ir pavojingas vairavimas sukėlė jam pasipiktinimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. M. paaiškino, kad jis gyvena Sedoje ir liepos pradžioje, galėjo būti 4 diena apie 18 val. jis šaligatviu ėjo iš parduotuvės kaip išgirdo cypiančius automobilio ratus. Tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ markės pilkos-sidabrinės spalvos automobilis, kuris važiavo skersai kelio tiesiai į jį einantį šaligatviu, ir prie pat šaligatvio bortelio staiga nusisuko. Jis pasijuto nejaukiai, lyg ir norėjosi pasitraukti į šoną. Tada jis dar pridėjęs pirštą prie smilkinio juo pasukiojo, taip pasipiktindamas „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Apie šį įvykį buvo primiršęs, kai vieną dieną jį susirado vienas iš liudytojų, kurio iki tol jis nepažinojo ir susipažino tik šiandien, kuris jam priminė tą įvykį, nes įvykį prisiminė, būtent dėl to, kad sukiojo pirštą prie smilkinio vairuotojui, bei pažadėjo minėtas aplinkybes paliudyti. Patvirtino teismui, jog parodymus duoda laisva valia niekieno neverčiamas. Nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vairavimas sukėlė jo pasipiktinimą, nes tai buvo chuliganiškas ir pavojingas vairavimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pagal šį reglamentavimą atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukią dviejų objektyvių požymių buvimas veikoje: KET taisyklių pažeidimas, eismo dalyvių ar vairuotojo ar kitų asmenų saugumui pavojaus kėlimas, bei subjektyvus požymis - chuliganiškos paskatos.

Chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-03 nutartis Nr. N444-1242/2010).

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija turi įrodyti, kad kaltininkas KET reikalavimus pažeidė neturėdamas tam jokių konkrečių tikslų ir motyvų. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį užtenka nustatyti, jog KET pažeidimas (paprastai tokio pobūdžio bylose tai būna KET 9, 19, 28 punktų reikalavimų pažeidimai) buvo įvykdyti dėl chuliganiškų paskatų, tokiu būdu keliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. (Vilniaus apygardos teismo 2015-12-21 ATP-1276-387/2015)

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti asmenys, kurie tiesiogiai matė vairuotojo M. J. vairuojamo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio manevrus, teigė, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis važiavo chuliganiškai ir pavojingai, nes kėlė pavojų iš priekio atvažiuojančiam automobiliui (liudytojai V. J. ir E. K., tiek duodami parodymus teisme, tiek įvykio dieną apklausti policijos pareigūnų nurodė, jog priešais „(duomenys neskelbtini)“ automobilį atvažiuojantis automobilis net pristojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis“ į jį neatsitrenktų (18, 19-20 b. l.), taip pat kėlė pavojų net šalia kelio šaligatviu einančiam pėsčiajam, nes pėsčiasis išsigandęs net pasitraukė bei parodė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui gestą pridėjęs pirštą prie smilkinio pasukiojo (18 b. l.). Teisme apklaustas pėsčiasis P. M. patvirtino, jog iš tiesų „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas važiavo skersai kelio link jo ir jis pasijuto nejaukiai, nes norėjo mestis į šoną. Iš tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų teisme duotų parodymų akivaizdu, jog M. J. vairuojamas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis važiavo chuliganiškai ir pavojingai. Tokiu M. J. vairavimu pasipiktino visi teisme apklausti liudytojai, t. y. V. J., E. K. ir P. M.. Iš šių teisme duotų liudytojų parodymų akivaizdu, jog manevruoti po kelią, kaip nurodė M. J. dėl kelyje buvusių kanalizacijos šulinių, nebuvo būtinybės, nes tiek liudytojo V. J., tiek prieš jį važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai ir policijos automobilis gana sėkmingai, be pavojų automobiliams, pravažiavo tuo pačiu keliu per kanalizacijos šulinius be žalingų pasekmių automobiliams. Iš teismui pateiktų ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančių foto nuotraukų, matyti, jog kelio atkarpoje yra šuliniai, tačiau jie kliūčių kelyje nesudaro ir nekelia, nėra perdėm daug iškilę virš kelio dangos ar per giliai nugrimzdę. Paminėtina ir tai, jog liudytojų parodymus patvirtina policijos pareigūnų užfiksuoti duomenys, o būtent iš foto nuotraukų matyti, jog ant kelio paliktos žymės kertančios ištisinę kelio juostą, apvažiuojant kanalizacijos šulinius. Taip pat aplinkybes, jog M. J. važiavo prasukdamas ratus ir smarkiau spausdamas akseleratorių patvirtina pateiktos foto lentelės apie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio galinių ratų būklę, t. y. ratai tamsesnės spalvos nei priekiniai, tai rodo intensyvesnį jų dėvėjimąsi, o liudytojai teisme patvirtino, jog dėmesį „(duomenys neskelbtini)“ automobilis patraukė ir dėl to, kad jo padangos skleidė didesnį garsą, cypė ir iš po ratų kilo dūmai. Netikėti liudytojų parodymais ir abejoti jų subjektyviu suvokimu apie chuliganišką vairavimą teismas neturi pagrindo, kadangi visi liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės bei nurodė, jog jokio nusistatymo prieš M. J. neturi. Taip pat jų suvokimas apie chuliganišką vairavimą negali būti vertinamas kaip subjektyvus, nes tiesiogiai įvykį matę ir teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad yra vairuotojai bei suvokia vairavimo ypatumus. Be to, liudytojų parodymus patvirtina foto lentelės apie paliktas toje atkarpoje padangų žymes ant kelio bei tamsesnės „(duomenys neskelbtini)“ automobilio galinės padangos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad jis tik manevravo apvažiuodamas kanalizacijos šulinius ir nekėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, neviršijo leistino greičio, nekirto ištisinės juostos ir nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškindamas įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklus. Rašytiniame paaiškinime jis nieko nenurodė, kad atkarpoje manevravo apvažiuodamas kanalizacijos šulinius, tuo tarpu skunde ir teisme jau primygtinai laikėsi pozicijos, kad laikydamasis visų kelių eismo taisyklių apvažinėjo kliūtis ant kelio, t. y. kanalizacijos šulinius. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamojo M. J. teiginiai dėl manevravimo laikytini, kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės. Iš teismui liudytojų duotų parodymų nustatyta, jog M. J. vairuodamas „(duomenys neskelbtini)“ automobilį važiavo pavojingai, nes kėlė pavojų kitam priešais atvažiuojančiam automobiliui bei šaligatviu einančiam pėsčiajam.

Nors pažeidėjas ir jo atstovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek skunde teigė, kad tai buvo ne chuliganiškas ir nepavojingas automobilio vairavimas, tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonių vairuotojus kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Tokiu būdu, vairuotojas matydamas šią aplinkybę – kitus eismo dalyvius, privalėjo atsižvelgti į kelio dangos būklę, į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą bei ypatingai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Nors pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, kad chuliganiškų paskatų nebuvimą rodo tai, jog M. J. neviršijo leistino greičio, nekirto ištisinės juostos, nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams ir dėl to nekilo jokių pasekmių, tačiau net ir patikėjus M. J. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kanalizacijos šulinių apvažiavimą kelyje, teismas konstatuoja, kad M. J. nesilaikė visų būtinų kelių eismo taisyklių ir pamatęs kliūtis ant kelio, kanalizacijos šulinius, kuriuos M. J. įvardijo kaip kliūtis kelyje, privalėjo sustoti ir pašalinti kliūtis nuo kelio, o negalėdamas tai padaryti, pranešti policijai apie esamas kliūtis kelyje, tačiau to M. J. nepadarė, todėl atsižvelgiant į M. J. elgesį kelyje darytina išvada, kad jis važiavo chuliganiškai ir pavojingai.

Apklausti liudytojais asmenys nurodė, kad jų akivaizdoje automobilis „(duomenys neskelbtini)“ po kelią „plavinėjo“, ne vieną kartą slydo šonu vos neatsitrenkdamas į šaligatvio bortelį, išvažiavo tris kartus į priešpriešinę eismo juostą, spaudė akseleratoriaus pedalą bei važiavo ratams prasisukant. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, policijos pareigūnų užfiksuotus duomenis, foto nuotraukas bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kurie patvirtina vieni kitus ir atitinka byloje esančius įrodymus, teismas laiko pažeidėjo paaiškinimus gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o jo veiksmus manevruojant automobiliu tyčiniais ir valdomais, o ne atsitiktiniais, t. y. atliekamais iš chuliganiškų paskatų.

M. J. ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių atlikdamas manevrus, apvažiuodamas kliūtis ant kelio, todėl nėra objektyviojo jam inkriminuoto pažeidimo požymio. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi konstatavo, kad automobilio vairavimas nuolat keičiant važiavimo kryptį ir automobiliui tampant nevaldomu, yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Administracinė byla Nr. N63-482/2010). Netinkamu tokio pobūdžio veikos kvalifikavimu pagal KET 9 punktą nelaikė ir Lietuvos Aukščiausiais teismas (2014-06-10 nutartis 2AT-32/2014).

Nagrinėjamu atveju M. J. turėjo suvokti, jog jo vairavimas ir manevravimas iš vienos eismo juostos į kitą gyvenamojoje zonoje, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. J. chuliganiškai vairavo automobilį, suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui, kelio atkarpoje, kurioje tuo metu buvo kitų automobilių ir eismo dalyvių, darė nesaugius posūkius. Akivaizdu, kad pažeidėjas tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau ir parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė jiems realų pavojų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganišku, kas atitinka ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² straipsniu, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. veikoje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo paskirta vidutinė straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 434,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2016-07-19 nutarimo Nr. 73N-66576628-16 nėra pagrindo. O administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundo ir palikti galioti Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2016-07-19 nutarimą Nr. 73N-66576628-16, kuriuo M. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirta 434,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.