Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1082-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
1-1082-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03815-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1082-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03815-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2020 m. sausio 25 d. apie 23.30 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo prospektu iki 31 numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0363, nustatytas 1,74 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 25 d. jis su draugu vartojo alkoholį, draugas jį vežiojo po miestą. Su draugu vėliau susipyko, pinigų taksi neturėjo, todėl pats sėdo vairuoti automobilį. Jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė 1,74 promilių neblaivumą. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis baigia sumokėti įmokas už jį. Jis dirba, mėgėjiškai sportuoja. Anksčiau jis gyveno su mama Vandžiogaloje, po įvykio atsikraustė pas sesę į Kauną, kad būtų arčiau į darbą. Su drauge turi vaiką, rūpinasi juo, moka alimentus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant mamą Ž. B..

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. sausio 25 d. 23.36 val. Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad Karaliaus Mindaugo pr. 31, Kaunas, automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui nustatytas 1.74 promilės girtumas. 2020 m. sausio 26 d. Kauno apskr. VPK KPNVRS buvo gautas Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės 1- osios kuopos 1- ojo būrio vyr. patrulės S. A. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo. Pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. sausio 25 d. apie 23.30 val. dirbant Kauno mieste, radijo šaukiniu K1712, kartu su vyr. patruliu D. K., Karaliaus Mindaugo prospekte, Kaune, buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „Audi“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl tokių aplinkybių minėtas automobilis buvo sustabdytas, ties adresu Karaliaus Mindaugo pr. 31, Kaunas. Sustabdžius automobilį nustatyta, kad jį vairavo R. G. gim. (duomenys neskelbtini)m. Pareigūnams bendraujant su R. G., pastarieji pastebėjo jog jo kalba nerišli, iš automobilio vidaus sklido stiprus alkoholio kvapas. 2020 m. sausio 25 d. 23.32 val. patikrinus automobilį vairavusio R. G. blaivumą, pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1.74 promilės girtumas. 2020 m. sausio 25 d. 23.52 val. pakartotinai atlikus blaivumo patikrinimą, buvo nustatytas 1.78 promilės girtumas. Po įvykio R. G. sulaikytas bei pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS. Aplinkybių tikslinimo metu, buvo nuvykta adresu Mindaugo pr. 31, Kaunas, kur greta viešojo transporto sustojimo stotelės, buvo rastas automobilis „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėta ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 7–8).

2020 m. sausio 26 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. sausio 26 d. 00.03 val. prietaisu „Alcotest 6810“. Nr. ARFM-0363, patikros Nr. 1200004, R. G. 23.32 val. pirmuoju tikrinimu nustatyta 1,74 promilių neblaivumas, 23.52 val. antruoju tikrinimu 1,78 promilių neblaivumas (b. l. 49).

2020 m. sausio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte, ties 31 numeriu pažymėtu namu, ir automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–11).

Iš VšĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o automobilio valdytojas R. G. (b. l. 42–43).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad jie neturi pretenzijų dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutinka, kad transporto priemonė būtų grąžinta R. G., kadangi pagal sudarytą sutartį jis yra atlikęs 31 iš 34 įmokų (b. l. 48).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Audi A6“, 2005 metų laidos, kaina Lietuvoje be PVM yra 3471 Eur (b. l. 45).

Liudytoja S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2020 m. sausio 25 d. dirbant kartu su vyr. patruliu D. K., apie 23.30 val. patruliuodami nustatyme maršrute, Karaliaus Mindaugo pr. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi transporto priemonės vairuotojas sukėlė įtarimų, jog gali būti neblaivus, jį sustabdė Karaliaus Mindaugo pr. ties pastatu Nr. 31, Kaunas. Priėjus prie transporto priemonės ir patikrinus vairuotojo dokumentus buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. G.. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus ar vairuotojas yra vartojęs alkoholio, to jis neneigė ir nurodė, kad gėrė alaus maždaug prieš 4 valandas. Patikrinus R. G. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0363, patikros Nr. 1200004, pirmu pūtimu 23.32 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas, antru pūtimu 23.52 val. nustatytas 1,78 promilių girtumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko, jiems neprieštaravo. Į įvykio vietą buvo iškviesti NVRS pareigūnai, kurie atliko veiksmus (b. l. 34–37).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Rapolui G. K. Mindaugo prospekte vairavus automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0363, nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, pasitvirtino. Tokiu būdu kaltinamasis R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymai, alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo vengimo tikrintis neblaivumo pasekmes, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo R. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo mamos Ž. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Ž. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo mama, jis jos klauso. Mano, kad nusikalto dėl negerų draugų įtakos, su jais sūnus nebebendrauja. Jis yra ištekėjusi, dirba. Sūnus su ja Vandžiogaloje nebegyvena, persikėlė pas seserį į Kauną, kad galėtų nuvykti į darbą. Prašo atleisti sūnų R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstato prašo neskirti.

Prokurorė siūlė taikyti laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis R. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 65), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 66–68), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis R. G. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 12 d. Diagnozė: adaptacijos sutrikimai (b. l. 70, 71), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 69), pagal 2020 m. vasario 19 d. specialisto išvadą R. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 75).

Bylos duomenys patvirtina, jog Ž. B., kaltinamojo mama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Su sūnumi sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad Ž. B. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant Ž. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato mamos Ž. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad R. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba.

Įvertinus R. G. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. sausio 29 d. (b. l. 86–87).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad R. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio valdytojas – R. G. (b. l. 42, 43). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad jie neturi pretenzijų dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutinka, kad transporto priemonė būtų grąžinta R. G., kadangi pagal sudarytą sutartį jis yra atlikęs 31 iš 34 įmokų (b. l. 48). Laikytina, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. G.. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Audi A6“, 2005 metų laidos, kaina Lietuvoje be PVM yra 3471 Eur (b. l. 45).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas. Teismo manymu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos.

Kaltinamajam R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimas Nr. 1032172, išduotas R. G., perduotinas VĮ „Regitra“;

- automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, paimti 2020 m. sausio 26 d. įvykio ir automobilio apžiūros metu, perduotini turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

R. G. perduoti laiduotojos Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti R. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 29 d.;

- konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo pulteliu, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaunas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimą Nr. 1032172, išduotą R. G., perduoti VĮ „Regitra“;

- automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Išaiškinti R. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Ž. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius